Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, pateikusios teikimą, – viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio atstovei Vidai Grinienei,

asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, – T. S. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio (toliau – VšĮ Kauno miesto poliklinikos) teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teisme gautas VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimas, kuriuo rekomenduojama T. S. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti. Su teikimu pateiktoje išvadoje apie T. S. sveikatos būklę nurodyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi T. S. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Gydymas tęsiamas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centre. T. S. nustatyta diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas. Pacientas psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, stebėjimo sąlygų nepažeidė, jo būsena stabili. Todėl rekomenduojama spręsti klausimą dėl ambulatorinio priverstinio stebėjimo nutraukimo.

VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė Vida Grinienė teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą T. S. siūlė nutraukti. Papildomai paaiškino, kad T. S. psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, pažeidimų nepastebėta, elgiasi ramiai, mandagiai, jo psichikos sveikatos būklė yra stabili, nebuvo pastebėta paūmėjimų. Išleistas iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės į Kauno miesto polikliniką atėjo pats.

Prokurorė, išklausiusi VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovės, T. S. paaiškinimus, susipažinusi su komisijos išvada, sutiko su priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimu.

T. S. gynėja dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo jos ginamajam neprieštaravo ir prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2, 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 16–27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, jog T. S. 2020 m. kovo 24 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F 71.1). Pagal savo psichikos būklę T. S. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti (2 t. b. l. 69–71). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi T. S. pripažintas nepakaltinamumo būsenos padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 36–47). Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi T. S. ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą, t. y. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje (3 t., b. l. 60–61).

Iš teismui pateiktos VšĮ Kauno miesto poliklinikos išvados, VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovės Vidos Grinienės ir T. S. paaiškinimų matyti, kad T. S. būklė pagerėjo, pacientas vartoja vaistus, mokosi profesinėje mokykloje, ketina įgyti specialybę. Ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis laikotarpiu T. S. gydymo režimo nepažeidė, reguliariai atvykdavo į psichikos sveikatos specialistų konsultacijas, vartojo vaistus, šiuo metu jo būklė išlieka stabili, jis suvokia gydymo būtinybę ir ketina jį tęsti savarankiškai.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo T. S. tenkintinas, nes jo psichinė būklė pagerėjo bei išnyko asmens pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Nutraukti T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centre – taikymą baudžiamojoje byloje Nr. M1-51-311/2021.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.