Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimo Nr.SAVAD-13N-63399000-16, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(1) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 57 (penkiasdešimt septynių) eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-63399000-16 M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-05-03 19:03 val., Gabijos gt. 31, Vilniuje vairuodamas automobilį VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 4 d. Minėtu nutarimu už šį pažeidimą jam skirta 57 eurų bauda.

Teisminio proceso metu M. M. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad gyvena tame kieme jau vienerius metus. Pirmą kartą atvykus į tą kiemą negalima suprasti, kad ten draudžiama užvažiuoti, atvykus į kiemą net matyti, kad toje vietoje padarytas specialus užvažiavimas automobiliams. Kas jį padarė, nežino. Gegužės mėnesį už tokį patį pažeidimą jam paskirtos trys baudos. Negalėjo žinoti, kad daro pažeidimą, nes toje vietoje stovi ir kiti automobiliai, jokių aptvėrimų, draudžiančių stovėjimą ženklų nėra. Automobilio ratai ant šaligatvio nestovėjo ir ant vejos taip pat, nes ten, kur yra veja, automobilių niekas nestato. Jo automobilis 2016 gegužės 3 d. buvo pastatytas ne ant vejos, o ant smėlio. Ten paprasta žemė. Tik toliau eina veja. Jei savivaldybė tą plotą apsėtų ir prižiūrėtų, tai būtų galima jį laikyti veja. Priešingu atveju tegul savivaldybė stato stovėjimą draudžiančius ženklus arba imasi priemonių įrengti papildomas aikšteles. Pripažįsta, kad nuotraukoje (b.l. 13) yra jo vairuojamas automobilis. Prašo panaikinti nutarimą, nes neturėjo galimybės suvokti, kad daro pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

M. M. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 124(1) str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipianti į kitą teisės aktą - Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad M. M. 2016 m. gegužės 3 d. 19:03 val., Gabijos gt. 31, Vilniuje automobilį VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir pagrįstai yra patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Nors M. M. ginčijo savo galimybę žinoti, jog daro administracinį teisės pažeidimą, kadangi vietoje, kur stovėjo jo automobilis, neželia žolė, teritorija neatlieka jokios kultūrinės paskirties, tai nėra veja su aiškiomis ribomis, tačiau iš byloje esančių tiek paties pareiškėjo darytų nuotraukų, tiek pažeidimo dieną darytų nuotraukų, matyti, kad tai pakankamai taisyklingos formos plotas, atskirtas iš vienos pusės apardytu, tačiau aiškiai identifikuojamu šaligatviu, iš kitos – mašinų stovėjimo aikštelės ribą žyminčiu borteliu ir skirtas žaliajai zonai aplink transformatorinės pastatą (b.l. 3, 5, 13, 14). Dalyje šio ploto ir auga žolė, tačiau nuo šaligatvio pusės esantis plotas išvažinėtas, žemė suplūkta statomų automobilių ir žolė šiame plote neturi galimybės augti dėl minėtų objektyvių priežasčių. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad prie transformatorinės pastato sienos auganti žolė ir suplūktos žemės plotas, kurioje statomi automobiliai (b.l. 5) yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas aplink transformatorinę, kurio kraštines riboja automobilių stovėjimui skirtos aikštelės kraštas bei šaligatvis. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad KET įtvirtintas draudimas stovėti ant vejos, savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Šis draudimas apima ir atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. ji nuolat išvažinėjama ir ištrypiama, žiemos metu ji apsnigta ir jos nesimato ir t.t (nutarimai Vilniaus apygardos teismo bylose Nr. ATP-255-195/2016, ATP-352-211/2015). Pareiškėjas teikė nuotrauką, kurioje matyti, kad šaligatvio dešinėje yra padarytas užvažiavimas, kuris duoda vairuotojams pagrindą manyti, kad už jo esanti zona - tai būtent automobilių stovėjimui skirta vieta (b.l. 6), nurodo, nežinantis, kas įrengė šį užvažiavimą, galimai pati savivaldybė, o ne gyventojai, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nufotografavo šaligatvių įrėmintą zoną prie gyvenamojo namo, esančią į dešinę nuo šaligatvio, tuo tarpu, kai pats automobilį pastatė į kairę nuo šaligatvio, ties transformatorinės kampu, kur nepastebėti, kad zona, kurioje stovi automobilis, neskirta automobilių stovėjimui ir tai nėra automobilių stovėjimo aikštelė, neįmanoma, kadangi patekimui į ją reikia pervažiuoti per patį šaligatvį. Pareiškėjo argumentai, kad nėra parkavimą draudžiančių ženklų, įvažiavimo netrukdo atitvarai, žolė neauga, žemės plotas neatlieka kultūrinės paskirties, ten stato automobilius ir kiti vairuotojai, nešalina jo atsakomybės už transporto priemonės pastatymą tam neskirtoje vietoje, neturinčioje automobilių stovėjimo aikštelės požymių. Ši teritorija turi kitą paskirtį – yra žalioji zona aplink pastatą, ir nors ji visam savo plote neturi vejos požymių, nes dėl nuolat statomų automobilių nėra galimybės tą veją atkurti, tačiau ir akivaizdžiai tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Todėl M. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius LR ATPK 124(1) str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius.

Lengvinančių nei sunkinančių M. M. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teismas daro išvadą, kad nutarimu M. M. skirta 57 eurų bauda, kuri atitinka sankcijos vidurkį, yra pagrįsta, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad M. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 110 str. 7 d., yra įrodytas, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-63399000-16 nėra pagrindo. Minėtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

M. M. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-63399000-16, kuriuo M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. ir nubaustas 57 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.