Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo R. R. nubaudimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą 57 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 1 d., apie 10.23 val., Žukausko g. 39, Vilniuje, vairuodamas automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje ant vejos. Taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje.

2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimu R. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. nubaustas 57 eurų dydžio bauda.

buvo apsiribota tik E. K. paaiškinimais, tačiau pati fotografavimui naudota techninė priemonė nebuvo tiriama ir nebuvo aiškinamasi, ar fotografavimo laikas atitinka pažeidimo padarymo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti <.....>, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į KET 150.5 punktą, kuriame numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir apylinkės teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Apeliantas savo kaltę neigia teigdamas, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jis nurodo, kad ten kur buvo automobilis pastatytas nebuvo jokios vejos, kad automobilis buvo paliktas vietoje, kuri nuo važiuojamosios gatvės dalies atskirta lygiai tokiu pačiu užvažiavimui skirtu nuožulniu borteliu, kaip ir grįsti plytelėmis šalia greta esantys plotai.

R. R. apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis buvo paliktas ne ant vejos, o ant plikos nuvažinėtos žemės, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad jo automobilio stovėjimo vietoje žolės tuo metu nebuvo, nešalina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, t.y. kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai ji žiemos metu yra apsnigta ir jos nesimato ir pan. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad sklypas, kuriame buvo paliktas nubaustojo automobilis, aiškiai neskirtas automobilio stovėjimui (b.l.12). Iš fotonuotraukų matyti, kad adresu S. Ž. g. 39, Vilniuje yra įrengtos specialios automobiliams statyti skirtos vietos, jos yra dengtos plytelėmis, padarytas specialus užvažiavimas, kai tuo tarpu nubaustojo automobilis stovėjo vietoje, kuri nėra dengta plytelėmis, toje vietoje teismui pateiktose fotonuotraukose matyti veja. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento eismo organizavimo skyriaus teismui atsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta kad plotas, kuriame buvo pastatytas nubaustojo automobilis yra išvažinėta žalia veja, kuri atskirta vejos bortais nuo automobilių stovėjimo vietų (b.l.20). Nors nubaustasis savo skunde nurodo, kad savivaldybė tinkamai nesutvarkiusi automobilių stovėjimo aikštelių, negali bausti vairuotojus baudomis, tačiau šis nubaustojo nurodytas argumentas nepaneigia fakto, kad automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje ir nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nutarimo. Įvertinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad R. R. transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos, kuri neturi

automobilių stovėjimo aikštelei būdingų požymių, todėl nubaustasis turėjo suprasti, kad tai nėra automobiliams stovėti skirta vieta.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nubaustojo nurodytą aplinkybę, kad E. K. panaudota fotografavimui naudota techninė priemonė nebuvo tiriama, apylinkės teismas ištyrė ir argumentuotai įvertino, motyvuotai dėl jos pasisakydamas skundžiamame nutarime. Pažymėtina, kad E. K. prašymą nubausti pažeidėją dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2015 m. spalio 8 d. (b. l.10). Skundžiamame nutarime apylinkės teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad E. K. prašyme pateikta informacija apie padarytus kelis pažeidimus, jame užfiksuoti keli transporto priemonių valstybiniai numeriai (tame tarpe ir automobilis valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)), paaiškinama, kad pažeidimo data ir laikas nurodyti failų pavadinimuose. Iš failo „(duomenys neskelbtini) tapatybės“ matyti, kad fotonuotrauka buvo įrašyta 2015 m. spalio 1 d., 10.23 val., tokį patį nuotraukos padarymo laiką ir datą teismas nustatė ir apžiūrėjęs liudytojo pateiktą elektroninę tos pačios nuotraukos versiją, patikrinęs jos pirminius duomenis. Faktą, jog ankščiau paminėta fotonuotrauka buvo padaryta 2015 m. spalio 1 d. 10.23 val. patvirtino liudytojas E. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu (b.l.33-34). Tokiu būdu, apylinkės teismas patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nubaustojo pažeidimas buvo padarytas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir data.

Nors savo skunde apygardos teismui nubaustasis prašo apklausti Vilniaus miesto savivaldybės miesto ūkio transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio pareigūnę V. B., tačiau šis nubaustojo prašymas laikytinas pertekliniu. Įrodymų rinkimo procesas turi būti racionalus, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.