- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e1-1619-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32385-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį gyventi skyriumi nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. grasino L. S. sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent – 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.45 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir tame pačiame bute gyvenančios buvusios sutuoktinės L. S., iš kišenės išsitraukęs atlenkiamą peilį ir atlenkęs geležtę artinosi link L. S., klausdamas „Nori? Nori? Nori?“.
2. Taip pat A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sūnui D. S., o būtent – 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.45 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, išsitraukęs iš kelnių kišenės atlenkiamą peilį bei bandydamas juo durti sūnui D. S. į pilvo sritį, tačiau pastarajam pagavus tėvo A. S. ranką, sužalojo D. S. kairės plaštakos II pirštą, padarydamas pjautinę žaizdą (1 cm ilgio) kairės plaštakos II piršto galinio narelio vidiniame paviršiuje ir pjautinę žaizdą (iki kelių mm ilgio) kairės plaštakos II piršto galinio narelio priekiniame paviršiuje.
3. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalimi, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
4. Teismų praktikoje grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-553-942/2015).
5. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
7. Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
7.1. Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 dienos įvykių nelabai prisimena, kadangi buvo apsvaigęs (su draugu vartojo alkoholinius gėrimus). Po išgertuvių grįžo į namus, į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo jo buvusi sutuoktinė L. S. ir sūnus D. S.. Virtuvėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas – L. pradėjo jam priekaištauti dėl buitinių dalykų. Kadangi jis buvo neblaivus ir jos priekaištai jam nusibodo, jis iš kišenės ištraukęs atlenkiamą peiliuką juo pagrasino buvusiai žmonai. Jis sužaloti buvusios žmonos nenorėjo, tačiau L. galėjo pagalvoti, kad jis ją gali sužeisti. Pamačiusi peilį, L. nuėjo į kambarį, o jis nuėjo paskui ją. Jam būnant prie L. kambario, atėjo sūnus D.. Pastarasis norėjo atimti iš jo peilį. Jis sūnui peilio neatidavė bei peiliu sužalojo sūnų. Dėl to, kas įvyko, jis nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Dėl įvykio jis su L. ir su D. susitaikė (b. l. 106–109).
7.2. Nukentėjusioji L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.45 val., jai su sūnumi D. S. grįžus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute buvo buvęs sutuoktinis A. S.. Pastarasis buvo neblaivus. A. S. pradėjo prie jų žodžiu kabinėtis. Kaltinamasis ankščiau buvo smurtavęs prieš ją ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jam buvo uždrausta lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Pamačiusi, kad A. yra namuose, ji pasakė, kad pastarasis negali būti bute, nes jam tai yra uždrausta. A. dėl to labai supyko, aiškino, kad jis daro ką nori ir viskas čia yra jo. A. išsakė grasinimus, nurodė, kad susidoros su ja ir jų sūnumi. Jis buvo agresyvus. D. nuėjus į vonios kambarį, A. ir toliau jai grasino virtuvėje. Konflikto metu A. S. iš kišenės išsitraukęs sulankstomą peilį bei atlenkęs jo geležtę, pradėjo artintis link jos, klausdamas kelis kartus – „ar tu nori“. A. laikė rankoje peilį atlenkęs geležtę į ją ir artinosi link jos. Ji išsigandusi pabėgo į savo kambarį. A., laikydamas peilį rankoje, atėjo paskui ją. Iš karto atėjo į jos kambarį ir D., kuris buvo vonioje. D., atėjęs į kambarį, liepė tėvui padėti peilį. Po D. išsakyto paliepimo, A. paklausė sūnaus, ar ir jis nori. Iš išgąsčio ji nematė, ar A. bandė suduoti peiliu D.. Ji matė, kaip D. sugriebus A. ranką, kurioje buvo peilis, pradėjo bėgti kraujas. Ji šaukė, prašė liautis. Pamačiusi, kad D. sužalotas pirštas, ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. A., pamatęs, kad sužalojo sūnų, bandė pabėgti iš namų, tačiau ji neleido jam to padaryti. Po to A. užsirakino savo kambaryje. Atvykusių policijos pareigūnų A. kurį laiką neįsileido į savo kambarį. Po kurio laiko policijos pareigūnai jį sulaikė. Kadangi įvykio metu ji labai išsigando A. S. grasinimų, kurie buvo realūs, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų bei ją pripažinti nukentėjusiąja. Ji bijo, kad A. S., būdamas neblaivus, nepadarytų kažko daugiau (b. l. 70–73, 76–79).
7.3. Nukentėjusysis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 13.45 val. jis kartu su mama L. S. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo jo tėvas. Tėvai išsiskyrę, tačiau gyvena viename bute. Jiems grįžus į namus, tėvas pradėjo kabinėtis, mamos atžvilgiu išsakė grasinimus susidoroti. Būdamas namuose, jis nuėjo į vonios kambarį plautis rankų, tuo metu mama liko virtuvėje kartu su tėvu. Jis girdėjo tėvo išsakytus grasinimus mamai. Mamai nuėjus į savo kambarį, paskui ją nuėjo ir tėvas. Kadangi girdėjo, kad tėvai konfliktuoja, nuėjo prie kambario, kur buvo abu tėvai. Jis matė, kaip agresyvus tėvas eina link mamos. Mama tuo metu nuo jo traukėsi. Jis tėvą atitraukė nuo mamos. Tuomet tėvas ėmė jo ir mamos klausti „ar jie nori“. Klausimą tėvas uždavė kelis kartus. Iš pradžių jis nesuprato tėvo kalbų. Po to pamatė, kaip tėvas traukia iš kelnių kišenės atlenkiamą peilį, kurį, paėmęs į ranką bei nukreipęs mamos pusėn, ėjo link jos. Jis tuomet, priėjęs prie tėvo, paėmė jam už rankos bei patraukė link savęs. Tėvas, atsisukęs į jį, iš karto taikė kita ranka, kurioje laikė peilį, durti jam į kairį pilvo šoną. Jis, siekdamas išvengti dūrio, ranka pagavo tėvo ranką, kurioje pastarasis laikė peilį, todėl tėvas jam sužalojo kairės rankos smiliaus pirštą ties nagu. Tokiais savo veiksmais tėvas jam sužalojo pirštą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 48–51).
7.4. 2020 m. rugpjūčio 14 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti bei aprašyti D. S. padaryti sužalojimai. Specialistas J. R., apžiūrėjęs VšĮ Elektrėnų ligoninės pateiktą D. S. ligos istoriją Nr. 20P-5837, pateikė išvadą, kad D. S. nustatyta pjautinė žaizda (1 cm ilgio) kairės plaštakos II piršto galinio narelio vidiniame paviršiuje ir pjautinė žaizda (iki kelių mm ilgio) kairės plaštakos II piršto galinio narelio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu aštriabriauniu daiktu pjaunamuoju judesiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 67).
7.5. 2020 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Buto apžiūros metu kambaryje, kuriame įvyko konfliktas, ant grindų, prie įėjimo durų, yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Apžiūrimame kambaryje grumtynių požymių nenustatyta. Apžiūrėjus kitą buto kambarį, kuris priklauso A. S., jame buvo rastas ant lovos, po pagalve, rudos spalvos, medinės rankenos peilis, kuris yra galimai nusikalstamos veikos padarymo įrankis (b. l. 22–31).
7.6. 2020 m. rugpjūčio 13 d. policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 13 d. 13.59 val. gautas pranešimas apie tai, kad adresu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras nesilaiko kardomosios priemonės nesiartinti prie pranešėjos namų bei šiuo metu yra atėjęs ir žodžiais grasina susidoroti su pranešėja. GMP atsisakė. Namuose nepilnamečių asmenų nėra. Šiuo metu vyras ir pranešėja yra vietoje. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. rugpjūčio 13 d. 13.57 (duomenys neskelbtini). Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad gautas D. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kad daugiabučio namo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantis jo tėvas A. S., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,77 promilių neblaivumas), sukėlė konfliktą, kurio metu grasino peiliu D. S. mamai, L. S.. Po ko D. S., norėdamas apginti mamą, priėjo prie tėvo, kuris tuo metu išsitraukė iš kelnių kišenės kišeninį atlenkiamą peilį, juo užsimojo D. S.. Tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu A. S. peiliu sužalojo D. S., pataikydamas į kairės rankos smilių (b. l. 41–45).
7.7. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 13 d. 14.42 val. alkotesterio „Alcotest 7510“ parodymais, kaltinamajam A. S. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 37–40).
Motyvuojamoji dalis
8. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai – atlenkęs sulenkiamą peilį artinosi link L. S., klausdamas „Nori? Nori? Nori?“ – patvirtina kaltinamojo grasinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios L. S. sveikatą realumą, nukentėjusiajai šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat kaltinamasis įvykio metu, žodinio konflikto metu, atlenkiamuoju peiliu bandydamas durti sūnui D. S. į pilvo sritį, tačiau pastarajam pagavus tėvo A. S. ranką, sužalojo D. S. kairės plaštakos II pirštą. Dėl tokio kaltinamojo veiksmo nukentėjusiajam D. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. S. nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą L. S. ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui sūnui D. S..
9. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje skirti – laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams su įpareigojimais bei draudimais:1) būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį); už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti – laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams su įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), 4) sudalyvauti per 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir, sumažinus 1/3, skirti kaltinamajam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais:1) būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), 4) sudalyvauti per 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
10. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi jis sutinka (b. l. 135–137).
12. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); be to, kaltinamasis teistas pagal BK 140 straipsnį 1 dalį, per penkių metų laikotarpį keturioliką kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus.
14. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą (BK 145 straipsnio 1 dalies) nusikalstamą veiką paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laivės apribojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – 8 mėnesiams; už padarytą (BK 140 straipsnio 2 dalies) nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 9 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai ir draudimai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sūnaus) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimais bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.
15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 14.42 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 10.42 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 89–92).
16. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110–112), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
17. Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. atlenkiamas peilis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir A. S. skirti laisvės apribojimą 15 (penkiolikai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. 14.42 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 10.42 val., dvi laikinajame sulaikyme A. S. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – atlenkiamą peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.