Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Aivos Survilienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir kaltinamajam S. K. skirtas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, S. K. nustatant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš S. K. priteista B. K. 140 Eur, B. M. 60 Eur, akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „TEO LT“ 53,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K. nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. vasario 10 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 112, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės „Maxima“, panaudodamas skenerį įsibrovė į saugyklą - užrakintą automobilį „AUDI A3“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pasikėsino pagrobti: 140 Eur vertės navigaciją „Tomtom“, bendros 30 Eur vertės automagnetolą „Pioneer“ su USB raktu „Sandisk“, 60 Eur vertės vaizdo registratorių „BlackSys“, bei apgadino automobilio priekinį stiklą, kurio vertė - 100 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo pastebėtas nukentėjusiojo B. K..

2. Taip pat S. K. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. vasario 26 d., apie 12 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 112, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės „Maxima“, panaudodamas skenerį įsibrovė į saugyklą - užrakintą automobilį „AUDI A3“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio pagrobė: 50 Eur vertės automagnetolą „Kenwood“, 5 Eur vertės vaikišką žaislą (grojančią arfą), penkias poras vyriškų kojinių, kurių bendra vertė 5 Eur, priklausančius B. M., 24,72 Eur vertės skaitmeninės televizijos priedėlį „DVB-T TV Star T7200 CX HD“, 28,31 Eur vertės skaitmeninės televizijos priedėlį „DVB-T TV Star T7200 CX HD“, priklausančius AB „TEO LT“. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai B. M. padarė 60 Eur turtinę žalą, o AB „TEO LT“ - 53,03 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. S. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas S. K. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

S. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog S. K. ginčijamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus įvykdė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, t. y. esant nusikaltimų recidyvui, kas nuo 2015-03-24 pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į šią aplinkybę neatsižvelgia. Apylinkės teismas S. K. teistumą vertino kaip charakterizuojančią nuteistojo asmenybę, analogiškai vertins ir apeliacinės instancijos teismas.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. nuteistas už vieną baigtą nusikaltimą ir vieną nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, abi veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. S. K. anksčiau teistas 9 kartus už tyčinių veikų padarymą. Dauguma iš jų - nusikaltimai nuosavybei, kaip ir nagrinėjamu atveju. Ankstesniu, 2009-03-30 nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2012-08-17. Išėjęs į laisvę iki nusikalstamų vaikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nuolat darė administracinius teisės pažeidimus. Per mažiau nei ketverius metus, tame tarpe ir vykstant šiam baudžiamajam procesui, jis padarė 36 administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių yra ir šiurkštūs KET pažeidimai (greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ir kt.), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo, vagystės. S. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad yra išsigydęs priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuo priklausomybės opioidams jis gydėsi iki laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pirmesniais nuosprendžiais, atlikimo – 2001-10-25 – 2001-10-31. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (ar šiuo metu) kaltininkas būtų gydęsis nuo priklausomybės ligų. Priešingai, pagal byloje pateiktus minėtus duomenis apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, vykstant baudžiamajam procesui, iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo, apeliantas toliau vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, už ką buvo baudžiamas. Visa tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie teigiamus kaltininko elgesio pokyčius, pasitaisymą ir galimybę skirti švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamų veikų darymas dėl priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar tikslu jų įsigyti, jokiu būdu nelengvina kaltininko padėties.

Minėta, kad BK 178 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai ir pusantro mėnesio). Tuo tarpu apylinkės teismas, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei esant pakankamai nemažai aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę neigiamai, paskyrė ženkliai mažesnes nei vidutines, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent teismo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir jų dydžiai gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Bausmių dydžiai laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantys teisingumo principui.

Pažymėtina ir tai, kad paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus apylinkės teismas subendrino taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, t. y. jas iš dalies sudėjo, pridėdamas tik dalį (1 metus) švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis) bei, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.

Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių apeliantui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, aukščiau aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo apelianto polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodomus teigiamus jo asmenybės pokyčius. Visa tai rodo, kad S. K. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir BK 75 straipsnio taikymas nebus efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

7. Byloje pateikti duomenys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 46,32 €. Gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš S. K. nepriteisti.