Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-651-714/2016 pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, AB SEB bankas, VĮ Registrų centras, AB „Šiaulių bankas“, VĮ Centrinė hipotekos įstaiga, Lietuvos notarų rūmai, S. R., R. G., antstolė A. P., antstolė S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, administratore paskirti S. R. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. pabaigoje tapo nemokus, kai netikėtai, ministro įsakymu jis buvo atleistas iš notaro pareigų, po to sekė bylinėjimasis su notarų rūmais, dėl ko taip pat turėjo nuostolių. Neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma pareiškimo pateikimo dieną sudarė apie 87000 Eur. Taip pat nurodė, kad yra teisininkas, šiuo metu vykdo individualią veiklą, konsultuoja klientus, rengia sutarčių projektus, taip pat yra sudaręs su Jurbarko rajono verslininkų organizacija susitarimą, kad pastoviai konsultuos ir teiks teisines paslaugas šios organizacijos nariams. Be to, numatęs gauti pajamų iš nekilnojamojo turto agento veiklos. Planuojamos mėnesinės pajamos sudarys apie 1000 Eur. Kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti numatoma 150 Eur suma ir individualiai veiklai vykdyti reikalingos 250 Eur lėšos. Minėtai veiklai labai trukdo kreditorių veiksmai, siekiantys priverstine tvarka išieškoti skolas, pareiškėjo sąskaitos banke ir turtas areštuoti. Turimo turto vertė yra 111 000,00 Eur, jį sudaro gyvenamasis namas su biuru ir 9 arų žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini) (100 000,00 Eur), įkeistas kreditoriui AB SEB bankui, 6,8 ir 6,0 arų kolektyvinio sodo žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (4 000,00 Eur), automobilis „Mercedes Benz“ E270 CDI (5 000,00 Eur) ir 2 000,00 Eur grynųjų pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skolingas valstybės biudžetui 34 635,64 Eur (laikotarpiu nuo 2015-07-01), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui - 10 744,66 Eur, VĮ Centrinė hipotekos įstaigai - 450,96 Eur (pagal 2016-02-17 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-118-670/2016), VĮ Registrų centrui - 14 482,73 Eur (pagal 2016-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-384/2016), Lietuvos notarų rūmams - 544,05 Eur (pagal teismų nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), taip pat 2 258,10 Eur (pagal 2016-06-06 teismo sprendimą, kuris nėra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. e2-187-714/2016). Taigi, pareiškėjo skolos, atsiradusios iš profesinės notaro veiklos, kurių vykdymo terminas suėjęs, sudaro 60 858,04 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad A. G. ir R. G. 2009-10-09 pagal kredito sutartį Nr. 0250918070162-17 buvo suteiktas 50 000,00 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas 2019-10-12. Pagal AB SEB bankas 2016-04-18 raštą Nr. 01.10.03-150 skola pagal sutartį pagal pradelstus mokėjimus sudarė 2026,09 Eur. Prievolės užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, gyvenamas namas, kiti pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)). Pagal 2015-07-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 06A1518050822-98 AB SEB banke A. G. ir R. G. suteiktas vartojimo kreditas perfinansavimui 7 328,47 Eur, kurio grąžinimo terminas baigiasi 2019-07-13. Pagal AB SEB bankas 2016-04-18 raštą Nr. 01.10.03-150 skola pagal sutartį pagal pradelstus mokėjimus sudarė 886,29 Eur. 2016-04-28 duomenimis A. G. skola AB „Šiaulių bankas“ pagal 2014-04-30 sandorį Nr. VART-2014-17087 sudarė 5839,84 Eur, pagal 2015-04-13 sandorį Nr. VART-2015-18522-13 – 2000,00 Eur, iš viso 7839,84 Eur. Taigi, skola, kurios grąžinimo terminas pasibaigęs, kredito įstaigoms - 10752,22 Eur. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skolų dydį ir nurodė, kad VMI jis skolingas 34 600,00 Eur, AB SEB bankui - 27 561,80 Eur, SODRA – 10 557,50 Eur, VĮ Registrų centrui - 14 511,69 Eur, AB „Šiaulių bankas“ – 8 137,00 Eur, Notarų rūmams – 2 707,00 Eur, taip pat nurodė, kad jo vienintelio būsto, gyvenamojo namo vertė galėtų būti tik 57 176,00 Eur, abiejų sodo žemės sklypų vertė būtų apie 2 000,00 Eur, automobilis ir turimi grynieji pinigai, iš viso turto apie 60 000,00 Eur. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kodėl jo turtas turėtų būti vertinamas mažiau nei buvo nurodyta pradiniame pareiškime, kuriame jis nurodė to turto rinkos kainą. Devynių arų žemės sklypas, jame esantis gyvenamasis namas, kuriame įrengtas biuras, ir kiti pastatai bei kiemo statiniai, yra centrinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, (duomenys neskelbtini), individualus jo vertinimas nėra atliktas, namo rekonstrukcija baigta 2015 metais. Šis nekilnojamas turtas lygiomis dalimis priklauso A. G. ir jo sutuoktinei R. G. Be to bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems dar priklauso du sodo žemės sklypai (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz“ E270 CDI. Be to A. G. teikia paslaugas pagal teisinių paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytas 30,00 Eur valandinis įkainis be PVM mokesčio, numatyta, kad paslaugų kaina per mėnesį neturėtų viršyti 300,00 Eur ar 100,00 Eur sumos, tačiau tokių sutarčių teismui pateiktos kelios. Tokiu būdu teismas sprendė, kad bendra pareiškėjo turto vertė viršija jo įsiskolinimų sumą, o vertinant visų jo turtinę padėtį apibrėžiančių aplinkybių visumą, įskaitant darbinę veiklą, jo būklė negalėtų būti apibrėžiama, kaip atitinkanti FBAĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę.Teismas nurodė, kad didžiąją dalį pradelstų įsiskolinimų sudaro įsipareigojimai, susiję su ankstesne pareiškėjo darbine veikla, laikotarpiu nuo 2014 metų. Iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas dirbo notaru, buvo valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras, gavęs iš kliento atlyginimą už papildomas su notarinių veiksmų atlikimu susijusias paslaugas, privalo laiku pagal sutartį atsiskaityti su kreditoriais, tai nėra jo pajamos, kurias jis galėtų naudoti savo nuožiūra. Tuo tarpu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kur būdavo panaudojamos iš klientų gaunamos lėšos, kodėl atsiskaitymui su kreditoriais reikėjo imti vartojimo kreditus, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad 2014 -2015 metais būtų kaip nors žymiai pablogėjusi notaro ar jo šeimos narių turtinė padėtis, sveikatos būklė ar būtų buvusi kokia kita itin svarbi priežastis nemokėti mokesčių, neatsiskaityti su klientais. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas vedė kelis teismo procesus, nėra pakankama priežastis jo veiksmams pateisinti. Pats būdamas teisininkas A. G. atstovo nesamdė, bylinėjimosi išlaidos sudaro tik nežymią įsiskolinimų dalį. Iki 2015 m. spalio 15 d. dirbdamas notaru pareiškėjas turėjo pakankamas ir stabilias pajamas.Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad per pastaruosius metus, žinodamas apie savo pareigas ir skolinius įsipareigojimus, pareiškėjas, neatsiskaitydamas su suinteresuotais asmenimis, blogino savo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai (tikslinių įmokų nesumokėjimas, jų panaudojimas asmeninių interesų tenkinimui) laikytini aktyviais, o tarp šių pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo turtinės padėties pablogėjimo yra aiškus priežastinis ryšys.Teismo vertinimu, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ne tik prieš kreditorius, bet ir prieš klijentus, iš kurių buvo gavęs atlyginimą ir išlaidų kompensavimą, ir taip prisidėjo prie savo turtinės padėties bloginimo, sąmoningai neveikdamas ir siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Nustatęs nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo elgesį bloginant turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas A. G. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, neįvertinęs pareiškėjo elgesio mokant mokesčius, prisiimant finansinius įsipareigojimus ir juos vykdant, padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas nenustatė nei vienos CK 6.67 straipsnio normoje išvardintų aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. ir 2014 m. jis visus mokesčius sumokėjo, nebuvo jokių įsiskolinimų Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nebuvo už tuos metus jokios skolos VĮ Registrų centrui, bankams. Teismas nenustatė kokių tai mokesčių nedeklaravimo, nesumokėjimo, vengimo atvejo. Tik 2015 m. antroje metų pusėje pareiškėjas turėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau su jais sudarė įstatymų numatytas mokestinės paskolos sutartis, kurias tinkamai vykdė, ir tik netikėtas atleidimas iš notaro pareigų sutrukdė galutinai įvykdyti šias sutartis. Per 11 metų vykdant notaro pareigas tik porą kartų pilnai nepavyko laiku sukaupti lėšas mokesčiams sumokėti, tuo tikslu pareiškėjas paėmė iš AB Šiaulių banko vartojimo paskolą ir padengė įsiskolinimą. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl paskutinių pareiškėjo mokesčių nesumokėjimo atvejų, kuomet pareiškėjas neteko pajamų, tačiau teismas nenagrinėjo pareiškėjo kaip sąžiningo, pareigingo mokesčių mokėtojo, kuris laiku deklaravo savo pajamas ir turtą, neslėpė mokesčių, mokėjo juos per pastaruosius tris metus, visetą. Pareiškėjo 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. atsiradusios skolos susijusios su objektyviomis priežastimis, o ne su tyčiniais veiksmais ar sąmoningu neveikimu.Teismas nepagrįstai atskyrė pareiškėjo skolas iš profesinės veiklos ir skolas bankams, bei nenustatė, kokia bendra pareiškėjo skola kreditoriams. Pagal savo turtinę padėtį pareiškėjas negali įvykdyti virš 98000 Eur dydžio skolinių įsipareigojimų kreditoriams, iš jų virš 70000 Eur, kurių mokėjimo terminai suėję. Pareiškime pateiktos turto lentelės antrame stulpelyje pareiškėjas nurodė, kad nurodoma turto vertė eurais yra tik prielaida. Teismui pateikti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nustatyta vidutinė rinkos vertė, būtent: gyvenamo namo su biuru, pagalbinių pastatų, namų valdos bendra vidutinė rinkos vertė yra 57176 Eur; sodų paskirties dviejų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra 311 Eur. Teismas, pareiškimo nagrinėjimo metu, neįpareigojo pareiškėjo pateikti nepriklausomą turto vertinimą. Iš kilnojamojo registruoto turto yra automobilis MB E270 CDI, 2003 m. laidos, vertė pagal Autoplius duomenis - apie 5000 Eur, sukaupta grynų pinigų 2000 Eur, iš viso turto apie 64000 Eur. Tačiau tai yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas, atskyrus jos dalį, pareiškėjo turto vertė siektų tik apie 32000 Eur. Teismas įtraukė į bylą pareiškėjo sutuoktinę, tačiau nenustatė kokia dalis išvardinto turto priklauso jai. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjo turto vertė viršija įsiskolinimų sumą neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsta. Pareiškėjas yra nemokus, jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 MMA, kas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl pareiškėjo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, kaip draudėjas, iki 2015 m. pabaigos priskaitytas įmokas sumokėdavo pats arba jos būdavo išieškomos mokėjimo nurodymais. Skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už apdraustuosius sudaro 406,11 Eur. Einamąsias privalomojo sveikatos draudimo įmokas draudėjas taip pat sumokėdavo, o deklaravus pajamas iš gaunamos veiklos ir atsiradus prievolei sumokėti mokesčius nuo deklaruotų pajamų, pareiškėjas naudodavosi įstatymo suteikta teise atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą. 2014 m. pareiškėjas ir Fondo valdybos Šilalės skyrius pasirašė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, priskaitytų deklaravus pajamas už 2013 m., įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis (toliau vadinama - Sutartis), kuri buvo tinkamai įvykdyta. 2015 m. pasirašyta Sutartis buvo nutraukta, draudėjui laiku nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų. Suinteresuotas asmuo neįžvelgia pareiškėjo nesąžiningų veiksmų atsiskaitant su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, nes atsikaitymai sutriko tik tada, kai pareiškėjas neteko teisės verstis notaro veikla.Suinteresuotas asmuo Lietuvos notarų biuras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismas nenustatė nei vienos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardintų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ne tik prieš kreditorius, bet ir prieš klientus, iš kurių buvo gavęs atlyginimą ir išlaidų kompensavimą, ir taip prisidėjo prie savo turtinės padėties bloginimo, sąmoningai neveikdamas ir siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Taigi, teismas nutartyje konstatavo vieną iš FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytų sąlygų, jog paaiškėjo, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas grindė savo atsisakymą iškelti bankroto bylą pareiškėjui taip pat ir kitais argumentais, t. y. pareiškėjo turtinės padėties pabloginimas dėl nesąžiningo elgesio. Be to, teismas nustatė, kad bendra pareiškėjo turto vertė viršija jo įsiskolinimų sumą, o vertinant visų jo turtinę padėtį apibrėžiančių aplinkybių visumą, įskaitant darbinę veiklą, jo būklė negalėtų būti apibrėžiama, kaip atitinkanti FBAĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Taigi, atsižvelgiant į teismo konstatavimą bei į FABĮ 5 str. 8 d. 1 p., pareiškėjui negalėtų būti keliama bankroto byla.Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus, t. y., kad 2013 m. ir 2014 m. pareiškėjo teigimu, jis mokesčius mokėjo. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytas terminas, kad „per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus“, reiškia, jog asmens nemokumui nustatyti yra reikšmingi tik paskutiniųjų 3 metų duomenys iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau nereiškia, kad tapimas nemokiu turėjo trukti visus ištisus paskutinius 3 metus.Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nutartyje pasisakė tik dėl paskutinių pareiškėjo mokesčių nesumokėjimo atvejų, kuomet pareiškėjas neteko pajamų. Pareiškėjas, buvęs Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras, LR teisingumo ministro įsakymu atleistas iš notaro pareigų buvo tik 2015 m. spalio 16 d., tuo tarpu pareiškėjas Lietuvos notarų rūmams už 2015 m. liepos mėnesį turėjo sumokėti 410,41 Eur dydžio nario mokestį, už 2015 m. rugpjūčio mėn. – 337,34 Eur, už 2015 m. rugsėjo mėn. – 94,44 Eur, o už 2015 m. spalio mėn. – 196,5 Eur dydžio nario mokestį. Pareiškėjas šių mokesčių Lietuvos notarų rūmams laiku nesumokėjo, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo Lietuvos notarų rūmams minėtą skolą. Taigi, pareiškėjas šių mokesčių dydžių nesumokėjo kreditoriui dar iki pareiškėjo atleidimo iš notaro pareigų dienos.Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjo pareiškime nurodyta turto vertė yra tik prielaida. Pagal FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Taigi, pagal įstatymą pats pareiškėjas savo pareiškime nurodo turimo turto vertę, kurią ir pateikė pareiškėjas, ir kuri viršija jo įsiskolinimų sumą. Be to, pagal CK 3.116 str. 1 d. tik vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo fizinio asmens nemokumo atsiradimo priežastis, įvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, taip pat skolininko sąžiningo/nesąžiningo elgesio aspektus. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjo būsena neatitinka LR FABĮ įtvirtintos nemokumo būsenos. Pagal pateiktame pareiškime nurodoma informaciją pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 87000, 00 Eur, o turimo turto vertė bei piniginės lėšos siekia net 111000,00 Eur, kas net 24000 Eur viršija įsipareigojimus kreditoriams. Vien tik pareiškėjo pajamos per mėnesi sudaro apie 1000 Eur, tai yra neskaičiuojant bendrų pajamų bei sutuoktinio ir solidaraus atsakovo turimo turto bei gaunamų pajamų. Taigi, pareiškėjas turi visiškai realias galimybes visiškai padengti susidariusius įsipareigojimus kreditoriams ir atstatyti savo mokumą ir be fizinio asmens bankroto proceso.Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo įsiskolinimas VĮ Registrų centrui susidarė ne 2015 m. pabaigoje, bet nuo 2014 m. iki 2015 m. pabaigos, kai pareiškėjas buvo atleistas iš notaro pareigų. Taigi, skola susidarė pareiškėjui dar dirbant notaro pareigose. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-384/2016 ieškovo VĮ Registrų centro ieškinį atsakovui A. G. tenkino visiškai ir priteisė 13 908,11 Eur skolą, 152,62 Eur delspinigių, 422,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015-11-02 iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal 2007 m. kovo 30 d. Sutartį dėl paslaugų gavimo ir atlyginimo iš fizinių ir juridinių asmenų, užsakiusių paslaugas notarų biure, surinkimo valstybės įmonės Registrų centro naudai Nr. NP-209/2007 A. G. įsipareigojo priimti iš klientų įmokas už suteiktas paslaugas VĮ Registrų centro naudai ir pervesti VĮ Registrų centrui iš klientų surinktas lėšas. Sutartyje nustatyta, kad A. G. surinktos lėšos už paslaugas yra VĮ Registrų centro pajamos ir šios lėšos nėra laikomos A. G. pajamomis. Todėl A. G. laiku nepervesdamas VĮ Registrų centrui surinktų lėšų naudojosi jomis savo reikmėms ir elgėsi nesąžiningai.Pareiškėjas sutarčių galiojimo laikotarpiu užsiėmė notaro profesine veikla, todėl privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimų ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, elgtis atsakingai ir rodyti pavyzdį aplinkiniams, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir laiku apmokėdamas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. Tačiau pareiškėjas ne kartą vėlavo apmokėti sąskaitas faktūras, dažnai jos būdavo apmokamos tik po raštiško įspėjimo dėl duomenų teikimo sustabdymo ar sustabdžius duomenų teikimą. Skolininkui buvo daug kartų siųsti raštai dėl skolų apmokėjimo skirtingais laikotarpiais nuo 2009 m. iki sutarčių nutraukimo ir kreipimosi į teismą.Lietuvos notarų rūmų sudaryta Notarų atestacijos komisija A. G. vienbalsiai pripažino netinkamu eiti notaro pareigas, nes buvo pripažinta, kad jis savo veikloje daug kartų pažeidė teisės aktus, nesilaikė Notarų rūmų statuto ir Notaro garbės (etikos) kodekso, nesiėmė priemonių pašalinti anksčiau jo veikloje nurodytus trūkumus.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą A. G., motyvuodamas tuo, kad yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai, dėl kurių negalimas bankroto bylos iškėlimas.FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, o tos pačios dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjui atsisakė iškelti dviem vienas kitam prieštaraujančiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, iš pradžių nusprendęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo būklė galėtų būti apibrėžiama kaip atitinkanti FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. konstatavęs, kad pareiškėjas yra mokus, vėliau nusprendė, kad pareiškėjas nemokiu tapo dėl savo nesąžiningų veiksmų, t. y. pripažino, kad pareiškėjas yra nemokus. Pagrindų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, prieštaringumas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.Pirmosios instancijos teismas išvadą apie pareiškėjo neįrodytą nemokumą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie šiuo metu esančią tikslią pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertę bei įsiskolinimų dydį. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas jo neįpareigojo pateikti duomenų apie jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie šių duomenų svarbą, sprendžiant dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių, tačiau kartu pagrįstu pripažįsta apelianto argumentą, kad, trūkstant duomenų tam tikroms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti, pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tokius duomenis.FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, jog pareiškėjas privalo pateikti viso turimo turto sąrašą ir nurodyti turto vertę. Nors įstatymų leidėjas pareiškėjui nenustatė tiesioginės pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš turto registro, kredito įstaigų, antra vertus, išsamių ir teisingų duomenų pateikimu yra suinteresuotas pats pareiškėjas, nes paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, teismas turi priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas). FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 178 straipsnis įrodinėjimo pareigą priskiria šalims, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). FABĮ 1 straipsnyje įtvirtintas tikslas suteikti reikalingą apsaugą skolininkui yra neatsiejamas nuo būtinybės užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų proporcingumą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Šio tikslo realizavimui skirta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta norma dėl teismo galimybės įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Vadovaudamasis išvardintomis įstatymų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, jog nuo turto vertės nustatymo priklauso fizinio asmens mokumo įvertinimas, turėjo nustatyti terminą pateikti įrodymus apie pareiškėjui priklausančio viso nekilnojamojo turto dabartinę rinkos vertę, juolab, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių dviejų kolektyvinių sodų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įkainavimas VĮ Registrų centras buvo 2010 metais, taip pat kitus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Teismo įpareigojimas pareiškėjui pateikti papildomus duomenis užtikrintų tinkamą klausimo dėl pareiškėjo nemokumo ir galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams išsprendimą.Tik nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus, vertintinos aplinkybės, dėl kurių jis tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. G. yra mokus. Kadangi šiuo atveju nėra nustatytos visos klausimo dėl pareiškėjo nemokumo išsprendimui svarbios aplinkybės, nėra pagrindo vertinti šioje stadijoje pareiškėjo sąžiningumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo sąžiningumu. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, nurodė, jog pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo imti vartojimo kreditus atsiskaitymui su kreditoriais, nors, kaip patvirtina pateiktos byloje pareiškėjo pasirašytos su AB Šiaulių bankas 2014-04-30 vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2014-17087 ir 2015-04-13 vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2015-18522-13, kreditų paskirtis buvo namo remontui (vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies 8 p.). Dėl šių aplinkybių ištyrimo, jų nustatymo ir įvertinimo, t. y. minėtų sandorių tiesioginės ar netiesioginė įtakos pareiškėjo mokumui/nemokumui, pareiškėjo sąžiningumo aspektu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl teisinio pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą taikymo, taip pat turėtų pasisakyti teismas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nenustačius visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą A. G., naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo A. G. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.