Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-40-1220/2026

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-03
Bylos Nr.: eII-40-1220/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01250-2025-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Pažeidėjas: K. M.

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-40-1220/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01250-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.4; 1.4.6; 16.11.6; 21.10.4; 21.11.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Loretai Dosinienei, Gabrielei Sauliūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai K. M. – Š.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. - Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20031-2025 (ROIK: 25284973101).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. – Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Institucija) 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20031-2025 (ROIK: 25284973101) (toliau Nutarimas) nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 13 d. 09 val. 10 min. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai 2025 m. rugsėjo 13 d. 08 val. 55 min. pirmu tikrinimo metu nustatytas 0,66 promilių neblaivumas. 2025 m. rugsėjo 13 d. 09 val. 10 min. antru tikrinimo metu nustatytas 0,53 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. K. M. – Š. už 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. - Š. skundu prašo panaikinti 2025 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25284973101) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukta K. M. - Š. nurodė, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą reglamentuojančios normos. 2025 m. rugsėjo 13 d. pareigūnų vykdomos policinės priemonės metu buvo du kartus tikrintas blaivumas: 8.55 val. nustatyta 0,66 promilių, 9.10 val. 0,53 promilės. Pareigūnų atliktos apžiūros metu nebuvo užfiksuoti jokie duomenys dėl neblaivumo. Tarp policijos pareigūnų atlikto patikrinimo ir pakartotinio patikrinimo visą laiką buvo automobilyje, nesiėmė jokių priemonių „neblaivumo“ laipsniui sumažinti. Pareigūnams nuo pat pradžių nurodė, kad iš vakaro, penktadienį (maždaug prieš 12 val.) alkoholio vartojo, tačiau absoliučiai jokie neblaivumo požymiai nebuvo juntami. Tą patvirtina ir pareigūnų atliktas apžiūros aktas. Nurodė, kad teismo medicinos praktikoje tikėtinas vidutinis organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitis per valandą yra 0,15 promilės. Vadovaujantis visuotinai pripažinta ir teismų praktikoje taikoma Widmarko formule, vidutinis moterų alkoholio šalinimosi greitis: 0,085–0,18 promilės per valandą. Kraujo tyrimas laikomas tikslesniu asmens apsvaigimui nuo alkoholio nei alkotesteriu matuojant alkoholio koncentraciją iškvepiant. Palyginus alkotesteriu užfiksuotus rezultatus, matyti, kad alkotesteriu fiksuoti rezultatai neatitinka turimų mokslinių žinių ir negali būti laikomi patikimais, nes, jeigu laikyti, kad per 15 minučių pasišalino 0,12 promilių, per valandą turėtų pasišalinti 0,52 promilių per valandą. Nors tarp policijos pareigūnų atlikto patikrinimo ir pakartotinio patikrinimo visą laiką buvo automobilyje, nesiėmė jokių priemonių savo „neblaivumo“ laipsniui sumažinti. Abejonių dėl patikrinimo alkotesteriu rezultatų teisingumo kelia ir tai, kad alkotesterio metrologinė patikra galiojo iki 2025 m. lapkričio 28 d., alkotesterio šaknelėje nurodyti duomenys yra klaidinantys (nurodyta, kad pirminė patikra buvo atlikta 7.55 val., nors iš tikrųjų patikra atlikta 8.55 val., nors antro patikrinimo laikas, jau teisingas, t. y. 9.10 val.). Mano, kad baigiantis alkotesterio metrologinės patikros galiojimo terminui, alkotesteriu gaunami rezultatai gali būti nepatikimi. Savarankiškai kreipusis į gydymo įstaigą, kraujyje buvo nustatyta 0,3 promilės. Nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės kategoriškai patvirtina, kad viso proceso metu dėl nustatyto neblaivumo laipsnio egzistavo esminės abejonės, neaiškumas ir prieštaravimai, kurių bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, taip byloje yra du vienas kitam prieštaraujantys neblaivumo (blaivumo) matavimo rezultatai. Be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių motyvuotai atmesti kurį nors iš šių rezultatų, ir visos galimybės gauti dar kokius nors įrodymus ir pašalinti minimą abejonę dėl minėto neblaivumo (blaivumo) laipsnio yra išnaudotos. Dėl to manytina, kad administracinės atsakomybės klausimą sprendęs policijos pareigūnas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis) ir in dubio pro reo principais bei visas abejones ir neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti jo naudai. Akcentuotina, kad nors visi šie argumentai buvo išdėstyti tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek nagrinėjant bylą žodžiu, pareigūno priimtame nutarime dėl to visiškai nepasisakoma, todėl akivaizdu, kad buvo pažeista ANK 569 straipsnio imperatyvi norma, įpareigojant instituciją (pareigūną) nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą tinkamai vertinti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Institucijos priimtas nutarimas nesilaikant imperatyvių įrodymų vertinimo taisyklių negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas. Žodinis bylos nagrinėjimas buvo vedamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G., tačiau po posėdžio gautas nutarimas buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. Š.. Nutarimas akivaizdžiai sudėtas iš anksto suformuluotų teiginių, kurie būdingi apskritai visoms tokio tipo administracinių nusižengimų byloms. Visiškai nebuvo nagrinėta (tirta) asmens traukiamo atsakomybėn versija, kad duomenys (įrodymai) administracinio nusižengimo byloje yra nepatikimi (dėl aukščiau nurodytų aplinkybių). Vadovaujantis tuo kas paminėta, akivaizdu, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti visų ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytų nusižengimo požymių, esančios abejonės byloje nėra pašalintos, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime institucija nurodė, kad Institucijos nuomone K. M. - Š. kaltė šioje administracinio nusižengimo byloje įrodyta administracinio nusižengimo bylos duomenimis ir įrodymais. Pareiškėjos pateikti argumentai dėl administracinės bylos nutraukimo, Institucijos nuomone yra akivaizdus siekis išvengti administracinės atsakomybės. Analogiškų gynybinių versijų laikėsi ne vienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Teismų praktika, kuri yra aktuali analizuojant tokias bylas yra konkreti, kad pareigūnų nustatytas neblaivumas vairavimo momentu, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu ir yra patikimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT39-2014). Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkoholio kiekio matuokliai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai – kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio pagrindo. Neblaivumo duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pareiškėja supažindinta pasirašytinai. Tai, kad ji nesutinka su tikrinimo rezultatais nesuponuoja, kad šie netinkamai nustatyti. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. 2360119 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“ patikra buvo atlikta 2025 m. gegužės 29 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galioja iki 2025 m. lapkričio 28 d. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų nėra. Todėl, akivaizdu, kad abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu, nėra pagrindo. Pareiškėja po, to, kai buvo atliktas jos blaivumo patikrinimas alkotesteriu, savarankiškai nuvyko atlikti kraujo tyrimą etilo alkoholio nustatymui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu K. M. - Š. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. Nr. T-A 4040/2025(01), kurioje nurodyta, kad K. M.-Š. kraujyje, kuris buvo paimtas 2025 m. rugsėjo 13 d. 10.32 val., t. y. po pirmojo pūtimo parėjus daugiau nei valandai laiko nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilių etilo alkoholio. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog K. M. - Š. 2025 m. rugsėjo 13 d. vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumo laipsnis. Asmenys siekdami išvengti numatytos atsakomybės, imasi visų įmanomų specialių, kita kartą ir neleistinų priemonių, alkoholio kiekiui organizmo terpėse, kraujyje dirbtinai sumažinti ar klastoti kraujo ėminius ar paėmimo laikus, siekdami sau palankaus vėlesnio sprendimo. Pažymėtina, kad į gydymo įstaigą asmenų nelydi policijos pareigūnai, kurie galėtų sukontroliuoti, kad asmenys tyčia nesiimtų veiksmų, kurie pagreitintų alkoholio išsiskaidymą. Taigi remiantis aukščiau aptartu, pareigūnų patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimams, kadangi tyrimams buvo naudojami skirtingi tyrimų būdai (alkotesteris ir dujų chromatografijos metodas) bei buvo tiriami skirtingi tyrimo objektai (etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ir etilo alkoholio koncentracija kraujyje). Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina įrodinėjimo priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl nei transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, nei ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Institucija mano, kad vertinti pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus, patikimesniais, nei alkotesterio parodymus, akivaizdžiai pažeistų įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Sutikti su pareiškėjos skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėja akcentuoja ir skunde, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Pažymėjo, kad mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Duotuoju atveju asmuo viršijo leistiną neblaivumo ribą (0,66 promilių- pritaikius prietaiso paklaidą - 0,64 promilių), antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,53 promilių - pritaikius prietaiso paklaidą- 0,51 promilių neblaivumas. Esant tokio lygio neblaivumui asmuo tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką. Pabrėžė, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jeigu pareiškėja nebūtų pastebėta patruliuojančių pareigūnų, būtų pasiekusi savo tikslą ir būtų apskritai išvengusi administracinės atsakomybės. Manytina, kad būtent paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas bus tinkama poveikio priemonė siekiant administracinių nuobaudų tikslų. Pažymėtina, kad asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų eismo dalyvių interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnio reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta K. M. - Š. teismo posėdžio metu parodė, kad savo skundą palaiko. Papildomai nurodė, kad skundą palaiko skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, prieštarauja vieni kitiems. Šiuo klausimu puikiai žino teismų praktiką. Nurodė, kad vairuoja jau 26 metus, kasdien, po keliasdešimt kilometrų, žino, kur vykdomi reidai, niekada nevairuoja neblaivi. Dieną prieš rugsėjo 13 d., kai variavo transporto priemonę, iš vakaro, tai yra, penktadienį iki maždaug 21.00 val. vartojo alkoholį, šventė vyro dukros gimtadienį, gėrė romą, 370 ml kiekio, nežino, kokio stiprumo, jį vartojo dviese. Atsikėlusi ryte jautėsi gerai, vyko pareigūnams vesti konsultaciją apie administracinę atsakomybę (duomenys neskelbtini). Teigė, kad net ir pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį, nepastebėjo jokių neblaivumo požymių. Nebuvo nei kvapo, nei koordinacijos sutrikimų ir pan. Nurodė, kad šis įvykis jai didelė pamoka, nes visą gyvenimą buvo kritiška tokiems asmenims. Tačiau, tą sykį tikrai save laikė visiškai blaivia, tačiau iš medicininio tyrimo akivaizdu, kad nebuvo blaivia, alkoholio kraujyje tikrai buvo. Tačiau yra įsitikinusi, kad jo nebuvo tiek, kokia koncentracija yra draudžiami. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad pirmu pūtimu jai nustatytas 0,66 promilių neblaivumas, antru 0,53 promilių neblaivumas (pati matė, kad alkotesteris tiek parodė), tačiau pažymėjo, kad alkotesterio šaknelėje yra padaryta klaida. Vienoje alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad tikrinimas atliktas 7.55 val., nors iš tikrųjų buvo atliktas 8.55 val., galbūt buvo kalibravimas blogas, nes po 15 min., kad iš organizmo pasišalintų pusę promilės yra neįmanoma. Nurodė, kad jai ir pareigūnai sakė važiuoti ir darytis kraujo tyrimą, nes jei žiūrėti visus byloje esančius įrodymus, jokių neblaivumo požymių nebuvo. Todėl objektyviai, nuoširdžiai, sąžiningai klydo. Per paskutinis tris su puse mėnesio nebuvo nei dienos, kad nepagalvotų apie šį įvykį. Tad mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, tuo metu, kai buvo tikrinama, neblaivumo laipsnį. Skunde nurodė argumentus, aplinkybes, kodėl taip mano, pareigūnai nenustatė nei vieno neblaivumo požymių, pati jų taip pat nejautė, todėl tikrai sąžiningai suklydo. Tikėtina, kad buvo 0,3 promilių ir daugiau, tačiau kiek daugiau, šioje byloje nėra galimybės nustatytai. Mano, kad alkotesterio parodymai negali būti laikomi patikimais, nes byloje esantys kiti įrodymai, paneigia alkotesterio šaknelėse esančių duomenų tikrumą. Mano, kad remiantis teismų praktika, kuri įpareigoja pareigūnus nustatyti konkretų neblaivumo laipsnį, tad šioje byloje prašo laikyti patikimesniu įrodymų medicinos išvadą ir vadovautis teismų praktika, kurioje nurodyta, kad jei nėra galimybės patikimai nustatyti koks neblaivumo laipsnis buvo tikrinimo metu, patikimesniu įrodymu laikyti medicinos aktą, kuriame nurodo, kad neblaivumas tikrinimo metu buvo 0,3 promilių. Nuoširdžiai tiki, kad tuo metu, kai buvo nustatomas neblaivumas, nebuvo viršytas leidžiamas alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje. Nurodė, kad teismų praktikoje nurodyta, kad yra svarbu įvertinti, kaip tuo metu elgėsi asmuo. Nurodė, kad ji per tą laiką nebuvo išlipusi iš automobilio, nuo pirmo iki antro pūtimo, nes nuoširdžiai tikėjo, kad jos organizme nėra tokia alkoholio koncentracija. Mano, kad alkotesteris rodė netikslius duomenis, nes meteorologinė patikra ėjo į pabaigą. Be to, nurodė, kad padarytas pažeidimas priimant nutarimą, nes vienas pareigūnas priėmė nutarimą, kitas vedė administracinio nusižengimo bylą, tačiau objektyviai taip neturėtų būti, tas pats pareigūnas, kuri vedė procesą, turėjo ir priimti nutarimą byloje. Nurodė, kad nagrinėjant bylą dalyvavo R. G., ji jai išsiuntė elektroninį laišką su rašytiniais paaiškinimais, po to dar išsiuntė medicinos išvadą, ji patikino, kad viską gavo. Su pareigūne N. Š. nebendravo, jos nematė. Teigė, jog Institucijos atsiliepime yra ignoruojami jos skundo argumentai dėl alkotesterio šaknelės netikslumo, apie tai nepasisakyta, be to, nepasisako ir dėl skundo argumentų, susijusių su pareigūnų kaita, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Mano, kad Institucija nei nagrinėjant bylą, nei atsiliepime nepasisako dėl įrodymų, kurie vieni kitiems prieštarauja, nei dėl alkotesterio duomenų klaidingumo. Prašo atsižvelgti į tai, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, buvo remtasi nepatikimais įrodymais, nebuvo remtasi medicinos įstaigos išvada, nebuvo atsižvelgta į tai, kad neblaivumo akte nenustatyti neblaivumo požymiai, todėl mano, kad byloje objektyviai nėra galimybės nustatyti koks tikrinimo metu buvo tikslus neblaivumo laipsnis. Absoliučiai kritiškai vertina savo elgesį, nenori, kad aplinkiniai sužinotų, jai tai pamoka visam gyvenimui. Papildomai nurodė, kad įvykio dieną jai buvo įteiktas protokolas, kurį ji pasirašė, neblaivumo nustatymo aktas bei teisės vairuoti sustabdymo aktą. Nurodė, kad klinikose kraujas jai buvo paimtas apie 10.32 val., ten vyko su „Bolt“, laukė eilėje. Nuo antrojo patikrinimo iki kraujo paėmimo klinikose buvo praėjusi daugiau nei valanda, tačiau pareigūnai jai nurodė, kad laiką reikia skaičiuoti nuo protokolo įteikimo momento. Ji laiką skaičiavo nuo protokolo įteikimo momento. Važiuojant iki klinikų nieko negėrė, nieko nedarė. Dėl skirtumo esančio tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo, nurodė, kad alkotesteris netiksliai nustatė neblaivumą, nes alkotesterio patikra jau buvo į galiojimo galą. Nurodė, kad pagal savo fizinę savijautą, pagal visu kitus duomenis, jai nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl taip ir skyrėsi alkotesterio ir kraujo tyrimo duomenys. Nurodė, jog yra akivaizdu, kad alkotesteris veikė netinkamai, būna juk jis išsikalibruoja, tad tas nurodytas laiko netikslumas gali rodyti, jog ir kiti duomenys yra netikslūs. Mano, kad likę du mėnesiai iki kito alkotesterio kalibravimo gali reikšti, kad jo duomenys nepatikimi. Parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinė pajamos 2 800 Eur, bendros šeimos pajamos yra apie 6 000 Eur. Turi būsto paskolą, turi vartojimo paskolą, bendra įmokų suma per mėnesį apie 700 Eur. Prašo teismo teiseną nutraukti, tačiau jei teismas paliktų nutarimą, prašo palikti kaltinimą ir sušvelninti sankciją ir skirti tik nuobaudą – baudą ir specialios teisės atėmimą tik 6 mėnesiams. Susipažinusi su į bylą pateiktu papildomu paaiškinimu, tai pastabi, kad nėra aišku, kas teikė, tą konsultaciją, kita vertus, ten yra tiesiog keliama prielaida, kad galėjo neatitikimai atsirasti dėl pareigūnų padarytos techninės klaidos, bet jeigu pareigūnas perrašo duomenis ranka, tai galimai tie duomenys ir buvo netikslūs pačiame įrenginyje. Taip pat sutinka ir su aplinkybe, jog yra tikimybė, kad pareigūnas galėjo padaryti techninę klaidą, bet taip pat netikslūs duomenys galėjo būti ir įrenginio. Bet to, jei žiūrėti į įrodymų būtinąsias savybes, tai ši konsultacija yra tik kažkokio asmens nuomonė ir toje nuomonėje keliama prielaida, kad tą galėjo lemti pareigūno klaidą. Bet išlieka versija, kad ir įrenginio duomenys buvo netikslūs.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdžiu metu nurodė, kad savo poziciją Institucija išdėstė atsiliepime. Panašiose bylose yra aiškiai suformuota teismų praktika, ir Institucija mano, kad aplinkybės ir netikslumai dėl parodymų, buvo nufilmuoti, yra visa medžiaga, todėl techniniai neatitikimai, jie nesunkiai pašalinami remiantis bylos medžiaga. Tai nesudaro nesklandumų, nes jie nufilmuoti kūno kamera. Atsakant į klausimą, kodėl alkotesterio šaknelėje nurodytas kitoks laikas, nei nutarime nurodė, kad GPA programėlės momentinėje nuotraukoje, kurioje suvesta informacija apie patikrinimus alkotesteriu yra duomenys, kuriuos suveda pats pareigūnas. Pasikonsultavus su pareigūnais dirbančiais su alkotesteriais, jis buvo informuotas, kad tai tiesiog elektroninės formos alkotesterių panaudojimo registracijos žurnalas. Anksčiau kiekvieną pūtimą registruodavo popieriniame žurnale, o viskas registruojama elektroniniame žurnale, GPA programėlėje. GPA (greitosios patikros aplikacija) yra programa, kurioje registruojamas kiekvienas patikrinimas alkotesteriu. Registruojant visus duomenis (vardas, pavardė, data, laikas, alkotesterio duomenys, alkotesteris), visi duomenys suvedami, kai patas pareigūnas juos suveda ranka, jokie duomenys automatiškai iš alkotesterio į programą nepersiduoda. Taigi ši byloje esanti momentinė nuotrauka iš GPA niekaip nesuponuoja, kad alkotesteris užfiksavo klaidingą laiką ar kitus parodymus, tai tiesiog buvo pareigūno klaida į GPA suvedant laiką. Tad teismo prašo remtis neblaivumo nustatymo aktu, tiek alkotesterio patikra, tiek jo parodymais, kurie užfiksuoti tiek protokole, tiek tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad byloje esantys duomenys buvo įkelti į administracinių nusižengimų registrą (juos įkėlė pareigūnas E. J.), jie ir buvo nagrinėjami. Imant kitus įrodymus, tarnybinį pranešimą, neblaivumo nustatymo aktą, filmuotą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, tai nekelia abejonių, kad tas laikas nurodytas klaidingai, bet nutarime nurodytas laikas yra teisingas. Dėl alkotesterio nurodė, kad kiek supranta, eilės numeris yra pūtimų skaičius. Su Pareiškėjos pozicija, kad alkotesterio patikra ėjo į galą, sutikti negali, nes patikros atlikinėjamos kas pusę metų, šis įvykis įvyko rugsėjo mėnesį, o patikra galiojo iki lapkričio mėnesio, tad negalima teigti, kad ji ėjo į pabaigą. Nurodė, kad alkotesteryje duomenys fiksuojami automatiškai, pareigūnas greičiausiai tik suveda vardą, pavardę. Dėl nutarimo nagrinėjimo nurodė, kad negali pasakyti, kodėl Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu bendravo su viena pareigūne, o nutarimą priėmė kita. Nurodė, kad apskritai numatyta procedūra yra tokia, jog surašytume protokole yra nurodyta, data, laikas bei vieta, kur ir kada bus nagrinėjama byla žodinio proceso tvarka, ši informacija įkrenta į administracinių nusižengimų registrą. Darbe iš vakaro yra sužiūrimos bylos ir išdalinamos tyrėjams, kurie dirbs kitą dieną. Bylas nagrinėja maždaug 8 žmonės, kiekvieną dieną maždaug iškrenta nuo 100 iki 200 bylų. Jas stengiamasi padalinti tolygiai, pagal krūvį. Duotuoju atveju, kodėl įvyko taip, kad bylą nagrinėjo viena pareigūnė, o nutarimą priėmė kita, galėjo būti dėl to, kad viena pareigūnė dirbo nuotoliu, arba tuo metu nagrinėjo kitą bylą ir paprašė, kad pasikalbėtų ir išklastytų kita pareigūnė. Bet jei nutarimą priėmė pareigūnė Š., reiškiasi, tai dienai ta byla buvo priskirta jai nagrinėti. Nurodė, kad tai nėra dažna praktika, kad asmenį išklauso vienas, o nutarimą priimą kitas, greičiausiai tai įvyko, dėl didelio darbo krūvio. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija buvo perduoda nutarimą priėmusiai pareigūnei. Teigė, kad Institucija laikosi savo pozicijos išdėstytos skunde. Įrodymai buvo užfiksuoti neblaivumo nustatymo aktu, protokolu, jame užfiksuotos aplinkybės buvo supažindintos su Pareiškėja, ji jokių prieštaravimų nereiškė, kas suponuoja, kad sutiko su alkotesterio parodymais. Be to nurodė, kad GPA nuotrauka niekaip nesusijusi su pačiu alkotesteriu, pats alkotesteris patikrinimo metu galiojo dar du mėnesius, tad mano, kad tai nėra niekaip susiję ir niekuo nekeičia, o duotoji konsultacija, dėl alkotesterio buvo gauta iš Reagavimo skyriaus viršininko, pareigūno, kuris kiekvieną dieną atlieka tokias funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. M. - Š. Institucijos 2025 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20031-2025 (ROIK: 25284973101) nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 13 d. 09 val. 10 min. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai 2025 m. rugsėjo 13 d. 08 val. 55 min. pirmu tikrinimo metu nustatytas 0,66 promilių neblaivumas. 2025 m. rugsėjo 13 d. 09 val. 10 min. antru tikrinimo metu nustatytas 0,53 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. K. M.-Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija nutarimą, teigdama, kad jos neblaivumas neviršijo leistino neblaivumo laipsnio.

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020; 2AT-31-489/2024; 2AT-31-1073/2025). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021; 2AT-31-489/2024; 2AT-31-1073/2025 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 13 d. policijos pareigūnai sustabdė patikrinti K. M. - Š. blaivumą. Patikrinus K. M. - Š. neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000 iškvepiamam ore buvo aptiktas alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARRF-0023 8 val. 55 min nustatytas 0,66 promilės neblaivumas, antrą kartą – 9 val. 10 min. – nustatytas 0,53 promilės neblaivumas. Policijos pareigūnai, vertindami K. M. – Š. neblaivumą taip pat atliko neblaivumo požymių nustatymą ir atitinkamai jo rezultatus įrašė į 2025 m. rugsėjo 13 d. 9 val. 14 min Neblaivumo nustatymo aktą, kuriame įrašė, kad skiltyje „iš burnos sklindantis alkoholio kvapas“ – panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, pažymėjo, kad gali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir, kad gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, įrašė alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARRF-0023 išmatuotus neblaivumo laipsnius - 8 val. 55 min - 0,66 promilės neblaivumas, - 9 val. 10 min. – 0,53 promilės neblaivumas.

Pareiškėja skundžiamą nutarimą ginčija tuo, kad jos vertinimu alkotesterio rodmenys nepatikimi, kadangi baigiantis alkotesterio metrologinės patikros galiojimo terminui, alkotesteriu gaunami rezultatai gali būti nepatikimi. Pabrėžtina, kad K. M. - Š. neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARRF-0023, kuriam buvo išduotas metrologinės patikros sertifikatas Nr. 2360119, metrologinė patikra buvo atlikta 2025 m. gegužės 29 d. ir galiojo iki 2025 m. lapkričio 28 d., todėl darytina išvada, kad tinkamas naudoti. Byloje įrodymų, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest Drager 7510 Nr. ARRF-0023 turėjo gedimų nėra, kitų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad alkotesterio rodmenys netikslūs nėra. Akcentuotina, kad pareiškėjos neblaivumas buvo matuotas 2025 m. rugsėjo 13 d., metrologinė patikra dar galiojo du mėnesius su puse po neblaivumo nustatymo, todėl laikyti, kad metrologinė patikra jau buvo arti pabaigos pagrindo nėra. Akcentuotina, kad Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523, nustatyta, kad alkotesteriai, dujų chromatografai ir kitos matavimo priemonės alkoholio kiekiui žmogaus organizme ir kraujyje matuoti nustatytas periodinės kas pusę metų tikrinimas. Šiuo atveju periodinė tikrinimo terminas 2025 m. rugsėjo 13 d. dar nebuvo suėjęs.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 2.3 papunktyje nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nurodytų taisyklių 3 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tokia punkto formuluotė rodo, kad pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas. Todėl Skundo autorius nėra teisus teigdamas, kad būtent medicininei apžiūrai, atliktai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė (lyginant su alkotesterių rodmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025). Pažymėtina, jog nei minimos Taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, 2AT-31-1073/2025, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-39-2014; 2AT-31-1073/2025). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, turinčiu iki 2025 m. lapkričio 28 d. galiojantį patikros sertifikatą. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 13 d., neblaivumo patikrinimas K. M. - Š. buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Nors K. M. – Š. alkotesterio rodmenų patikimumą ginčijo tuo, kad metrologinė patikra buvo link pabaigos, teismas su pareiškėja pagrindo sutikti neturi, kadangi metrologinė patikra dar galiojo du mėnesius su puse, po neblaivumo nustatymo.

Pareiškėja taip pat teigė, kad alkotesterio rezultatų nepatikimumą įrodo ir tai, kad neblaivumo nustatymo žurnalo nuotraukoje neteisingai užfiksuotas pirmojo tikrinimo laikas, t. y. nurodyta 7 val. 55 min., o faktiškai 8 val. 55 min. Teismas pažymi, kad aiškinantis šią aplinkybę Institucijos atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, o vėliau ir teisme paaiškino, kad pareiškėjos nurodomos nuotraukos tai elektroninės formos alkotesterių panaudojimo registracijos žurnalas, kuris anksčiau kiekvieną pūtimą registruodavo popieriniame žurnale, o dabar tai registruojama elektroniniame. Nurodė, kad GPA (greitosios patikros aplikacija) yra programa, kurioje registruojamas kiekvienas patikrinimas alkotesteriu, registruojant visus duomenis (ir datą, ir laiką, ir vardą, pavardę, ir bylos ROIK Nr., ir promilių parodymą) policijos pareigūnas į GPA suveda rankiniu būdu, jokie duomenys automatiškai iš alkotesterio į programą nepersiduoda. Teismas pagrindo netikėti Institucijos atstovo paaiškinimais, kuris be kita ko policijos pareigūnas, kuris taip pat su kolegomis pareigūnais aiškinosi šią aplinkybę, kurie tiesiogiai dirba su alkotesteriais ir nurodomu žurnalu neturi. Be to, faktiniai neblaivumo nustatymo laikai, taip pat užfiksuoti alkotesterio rodmenys yra užfiksuoti ir policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose ir sutampa. Pažymėtina, kad taip pat ir pati pareiškėja patvirtino, kad teisingas pirmojo tikrinimo laikas 8 val. 55 min., bei patvirtino, kokius rezultatus parodė alkotesteris po abiejų matavimų. Byloje duomenų, kad alkoholio kiekio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjos neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Taip pat byloje duomenų, jog buvo pažeista neblaivumo patikrinimo procedūra nėra. Akcentuotina, kad byloje esančiu pareigūno tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, pareiškėjos paaiškinimais bei pareigūnų kūno kamerų įrašais nustatyta, kad buvo pūsta du kartus, išlaikant 15 minučių pertrauką, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pati K. M. – Š. neneigė, kad iš vakaro šventė gimtadienį, vartojo alkoholį su vyru išgėrė butelį romo, tačiau nesutiko, kad neblaivumas galėjo viršyti 0,4 promilės.

Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018; 2AT-31-1073/2025).

Nagrinėjamu atveju K. M. – Š. šią savo teise pasinaudojo. K. M. – Š. pati nuvyko į gydymo įstaigą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, kur jai 2025 m. rugsėjo 13 d. 10 val. 32 val. paimtas kraujo mėginys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4040/2025(1) patvirtina, kad paimtame K. M. – Š. kraujyje etilo alkoholio rasta 0,3 promilės.

Pabrėžtina, kad kraujas patikrinimui priduotas 2025 m. rugsėjo 13 d. 10 val. 32 val., t. y. po pirmojo pūtimo praėjus 1 val. 37 min., po antro pūtimo praėjus 1 val. 22 min. Nors šioje byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau pareiškėjos iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog K. M. – Š. įvykio metu - 2025 m. rugsėjo 13 d. d. 8 val. 55 min. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pareiškėja teigė, kad nuvyko į gydymosi įstaigą policijos pareigūnų nurodytu terminu, t. y. per valandą nuo protokolo surašymo. Pastebėtina, kad protokolas buvo surašytas 09 val. 34 min., tačiau pareiškėja nedelsdama nevyko į gydymosi įstaigą, kas sudaro pagrindą manyti, kad turėjo galimybę atlikti veiksmus dėl alkoholio kiekio kraujyje sumažinimo. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti, kai K. M. – Š. pareigūnui, nespėjus dar patikrinti jos neblaivumo, nurodo, kad už penkių minučių ji turi vesti paskaitą pareigūnų kolegoms. Akcentuotina, kad K. M. – Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams (duomenys neskelbtini) turėjo vesti konsultaciją su administracine teise susijusio dalyko, o iš administracinio nusižengimo byloje esančios Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų duomenų matuti, kad K. M. – Š. rasta (duomenys neskelbtini) registre, nurodant, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad K. M. – Š., kaip asmuo, kuris (duomenys neskelbtini), turėdama teisinį išsilavinimą, negalėjo nežinoti nuo kada skaičiuojama valanda, per kurią turi teisę pasitikrinti, imant kraujo mėginį. Todėl aplinkybė, kad ji pasitikrino gydymosi įstaigoje per valandą nuo protokolo surašymo, nes taip nurodė pareigūnai, laikytina pasirinkta gynybine atsakomybe, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę.

Be to, iš kraujo tyrimo rezultato taip pat akivaizdu, kad prieš daugiau nei pusantros valandos K. M. – Š. buvo girtesnė, nes per minėtą laiko tarpą dalis alkoholio pasišalino iš jo organizmo tiek natūraliu būdu, tiek neatmestina, jog tokiais atvejais asmenys gali imtis papildomų priemonių dėl alkoholio greitesnio skaidymo, pašalinimo iš organizmo. K. M. – Š. ginčija tikrinimo alkotesteriu rezultatus nurodydama, kad iš jo organizmo negalėjo pasišalinti 0,12 promilės tarp pirmojo tikrinimo alkotesteriu ir antrojo tikrinimo, teigdama skunde, kad vadovaujantis visuotinai pripažinta ir teismų praktikoje taikoma Widmarko formule, vidutinis moterų alkoholio šalinimosi greitis: 0,085–0,18 promilių per valandą. Pabrėžtina, kad antrojo tikrinimo metu 9 val. 10 min. buvo nustatytas 0,53 promilės neblaivumas. Gydymosi įstaigoje praėjus 1 val. 22 min. po antrojo tikrinimo alkotesteriu 2025 m. rugsėjo 13 d. 10 val. 32 val., nustatytas 0,3 promilės, apskaičiuotina, kad neblaivumas sumažėjo 0,23 promilės, kas patvirtina, kad neblaivumo mažėjimas sutampa su pačios pareiškėjos skunde nurodoma vidutine alkoholio pasišalinimo iš organizmo per valandą moters organizme norma – 0,085–0,18 promilės ir yra jai artima. Pabrėžtina, kad pareiškėja akcentavo, kad yra smulkaus kūno sudėjimo, jos amžius arti 50 metų, todėl procesai organizme sulėtėję. Esant pačios pareiškėjos tokioms nurodytoms aplinkybėms ir pareiškėjoms individualiems požymiais abejoti alkotesterio rodmenimis nėra pagrindo.

Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė vadovautis tik Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad nenustatyti jokie neblaivumo pažymiai ir laikyti, kad neblaivumas neviršijo leistinos normos. Teismas pastebi, kad neblaivumo nustatymo aktas ir jame užfiksuoti duomenys vertinami kaip visuma. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus nustatyta, jog ji prašo remtis tik tais neblaivumo nustatymo akto duomenimis, kur pažymėta, kad pareiškėja gali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir, kad gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Pastebėtina, kad pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kaip pareiškėja atliko šiuo veiksmus. Vaizdo įraše matyti, kad šiuos judesius pareiškėja atlieka itin lėtai ir koncentruotai, kas rodo, jo stengėsi, kuo tiksliau atlikti. Be to, įrašuose pareiškėja nuolat akcentuoja, kad skuba, kad turi vesti pareigūnų kolegoms paskaitą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad pareigūnai galėjo būti ne itin objektyvūs. Akcentuotina, kad akte pažymėta, jog alkoholio kvapas nustatytas, nes pažymėta, kad buvo panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Nors akte nepažymėta, kad patys pareigūnai neužuodė iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, tačiau tas buvo padaryta atitinkamu prietaisu bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apskritis vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo vyresniosios tyrėjos A. Š. 2025 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000 iškvepiamam ore buvo aptiktas alkoholio kvapas. Be to, akte taip pat nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARRF-0023 išmatuotus neblaivumo laipsnius - 8 val. 55 min - 0,66 promilės neblaivumas, - 9 val. 10 min. – 0,53 promilės neblaivumas. Šie neblaivumo nustatymo duomenys priešingai nei teigė pareiškėja patvirtina, kad ji buvo neblaivi ir nustatyti neblaivumo požymiai taip pat ir Neblaivumo nustatymo aktu.

Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes ir bylos duomenis, sprendžia, kad alkotesterio rodmenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesnei ir labiau atspindintys K. M. – Š. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują, o įvykio vietoje atlikta K. M. – Š. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-39-2014; 2AT-36-628/2018; 2AT-31-1073/2025). Byloje nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, nebuvo pagrindo nesivadovauti alkotesterio gautais rezultatais, o gydymosi įstaigoje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, o kaip tik juos patvirtina, nes kraujo tyrimu buvo nustatytas 0,3 promilių neblaivumas, todėl akivaizdu, jog prieš 1 val. 37 val. K. M. – Š. neblaivumas buvo didesnis ir galėjo siekti pirmo tikrinimo metu 0,66 promilės, o antro tikrinimo metu 0,53 promilės. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis pareiškėjos organizme turėjo sumažėti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų. Juolab, kad alkoholio pasišalinimas iš asmens organizmo yra labai individualus procesas. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad pareiškėja neneigė vartojusi alkoholio. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra teisingesnis už alkotesteriu nustatytą neblaivumo laipsnį ir sudaro pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Kaip jau minėta, pagal įstatyme reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, tiek baudžiamajame procese, tiek administracinėje teisenoje yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teismo posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad rezultatai, gauti atlikus pareiškėjos kraujo tyrimą duomenys mediciniškai yra paaiškinami ir neprieštarauja bei nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų, netgi priešingai, pastaruosius atitinka ir tik sustiprina išvadą, jog pareiškėja vairavo neblaivi, kai jos neblaivumo laipsnis viršijo administracinės atsakomybės taikymo ribą.

Pareiškėja nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė tuo, nagrinėjant bylą dalyvavo R. G., ji jai išsiuntė elektroninį laišką su rašytiniais paaiškinimais, po to dar išsiuntė medicinos išvadą, ji patikino, kad viską gavo. Su pareigūne N. Š. nebendravo, jos nematė.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad skiltyje „Nutarimą priėmė“ nurodyta – „N. Š., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnysis tyrėjas“. Skiltyje „Nutarimas priimtas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs (-usi) administracinio nusižengimo bylą (bylas)“. Iš pareiškėjo pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad pareiškėja spalio 27 d. 9 val. 45 min, 9 val. 49 min, siuntė R. G. paaiškinimus, taip pat 13 val. 44 min siuntė R. G. paaiškinimus ir išvadą, kuri patvirtino gavimą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. elektrinio laiško turinio matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kad „prašymas priimtas, byla 25284973101 bus nagrinėjama 2025 m. spalio 27 d. 10.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje Radvilėnų pl. 1C, Kaune“. Nagrinėjamu atveju elektroniniai laiškai pareiškėjos nurodytai R. G. išsiųsti prieš ne teismo tvarka bylos nagrinėjimą ir praėjus keletui valandų po ne teismo tvarka bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byloje duomenų, kaip teigia pareiškėja, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ne nutarimą priėmusi pareigūnė nėra. Vien tai, kad pareiškėja teikė į administracinio nusižengimo bylą tam tikrus dokumentus iki paskirto posėdžio institucijoje ar jam pasibaigus nepatvirtina, kad bylą nagrinėjusi pareigūnė ir nutarimą priėmusi pareigūnė yra ne ta pati ir bylą išnagrinėjo neobjektyviai ar neišsamiai nėra teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, daro išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatytas K. M. – Š. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga.

Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. K. M. - Š. atlikti veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl K. M. - Š. pagrįstai pripažinta kalta dėl šio nusižengimo padarymo, o paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20031-2025 (ROIK: 25284973101) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė