Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-06 · Administracinė byla Nr. AS-442-249-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-10Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
AS-442-249-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00711-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS442 - 249/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00711-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 17.2; 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla (toliau – administracinė byla Nr. 1), kurioje paduotu skundu pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“; 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“; 3) įpareigoti planavimo organizatorių Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai; 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16).

Pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ minėtoje administracinėje byloje Nr. 1 pateikė prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, kuriuo prašė ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1 sustabdė ir pradėjo norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20, sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, 71 straipsnio 5 daliai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, nes jis nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų tokio pobūdžio prašymą Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio pagrindu, taip pat jo prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia (individualia) byla, kaip tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis. Administracinėje byloje Nr. 1 nėra individualių reikalavimų, nes ten pareiškėjas iš esmės kelia reikalavimus dėl tų pačių norminių administracinių aktų, kuriais patvirtintas bendrasis planas, teisėtumo, o jo reikalavimas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, susijusio su tuo pačiu patvirtintu bendruoju planu, panaikinimo negali būti laikomas savarankišku reikalavimu dėl asmens teisių pažeidimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1 atnaujino.

II.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme taip pat buvo nagrinėjama administracinė byla (toliau – administracinė byla Nr. 2), kurioje paduotu skundu pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-3055; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti rengiamą Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą pagal pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20).

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinę bylą Nr. 1 ir administracinę bylą Nr. 2 sujungė į vieną bylą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sujungtą administracinę bylą sustabdė ir pradėjo atskirą norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ naujai pareikštą prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, kuriuo pareiškėjas prašė ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą, Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ naujai pareikštą prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo nutraukė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų individualioje byloje, kurie būtų teisinė prielaida ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą ryšium su individualia byla. Dėl to, jog pareiškėjo reikalavimai, pareikšti administracinėje byloje Nr. 1, negali būti pagrindas pradėti norminę administracinę bylą ryšium su individualia byla, jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimai, pareikšti administracinėje byloje Nr. 2, yra susiję su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-3055 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2-4642-(2.20), kuriais atsakyta į pateiktus pasiūlymus dėl rengiamo bendrojo plano sprendinių. Pastarieji sprendimai yra procedūrinio pobūdžio tarpiniai dokumentai, priimti bendrojo plano rengimo metu, o reikalavimai dėl tokių sprendimų negali būti vertinami kaip savarankiški reikalavimai individualioje byloje, kurių pagrindu gali būti pradedamas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju norminė administracinė byla negalėjo būti pradėta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Norminę administracinę bylą pradėjus, ji nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

V.

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą, Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo jau buvo priimtas individualią bylą nagrinėjusio teismo, todėl norminę administracinę bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisės pakartotinai spręsti šio prašymo tinkamumo klausimą ir nutraukti norminę administracinę bylą. Pareiškėjas nurodo, kad sujungtoje individualioje administracinėje byloje jis prašo įpareigoti atsakovus koreguoti bendrojo plano sprendinius, panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktą, 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-3055 ir 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20). Šie skundo reikalavimai visiškai atspindi pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktą, o pirmosios instancijos teismo motyvai, jog individualioje byloje pareikšti reikalavimai yra nesusiję su norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimu, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš viso nepagrįstai įsikišo į individualios bylos procesą ir ėmėsi vertinti joje pareikštų reikalavimų pobūdį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nutraukti norminę administracinę bylą, konstatavęs, kad ji nėra susijusi su teisme nagrinėjama konkrečia (individualia) byla. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas aiškiai reikalauja, kad norminės administracinės bylos, iškeliamos pagal suinteresuoto asmens individualioje administracinėje byloje pareikštą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nagrinėjimo atveju egzistuotų ryšys tarp norminės administracinės bylos ir atitinkamos individualios administracinės bylos. Nesant tokio ryšio, norminės administracinės bylos teisena yra negalima. Jeigu tokio ryšio nebuvimo aplinkybė paaiškėja norminės administracinės bylos nagrinėjimo metu, norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali to nepaisyti ir privalo į tokią aplinkybę reaguoti nutraukdamas nepagrįstai iškeltą norminę administracinę bylą. Pažymėtina, jog administracinės bylos nutraukimo institutas yra tam ir skirtas, jog būtų pašalintos administracinės bylos iškėlimo metu padarytos procesinės klaidos, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo teisę pasinaudoti šiuo institutu ir, paaiškėjus nepagrįsto norminės administracinės bylos iškėlimo faktui, nutraukti norminę administracinę bylą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norminės administracinės bylos ir individualios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę, vertinant šio ryšio buvimą, įvertinti ir individualioje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį. Juolab, kad norminės administracinės bylos ir individualios administracinės bylos neįmanoma visiškai atsieti, nes norminės bylos atsiradimas yra tiesiogiai sąlygojamas individualios bylos nagrinėjimo. Todėl norminę administracinę bylą nagrinėjančio teismo atliekamas individualios administracinės bylos pobūdžio vertinimas, kiek tai susiję su šių bylų ryšio nustatymu, negali būti laikomas nepagrįstu įsikišimu į individualios administracinės bylos procesą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamą norminę administracinę bylą ir administracinę bylą, kurioje pareikšto pareiškėjo prašymo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą pagrindu buvo pradėta norminė administracinė byla, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog norminė administracinė byla nėra susijusi su individualia byla, ir priimtu procesiniu sprendimu nutraukti norminę administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Aptariamu atveju administracinė byla, kurioje pareikšto pareiškėjo prašymo dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo pagrindu inicijuota ši norminė administracinė byla, buvo suformuota sujungus administracinę bylą Nr. 1 ir administracinę bylą Nr. 2.

Administracinėje byloje Nr. 1 pareikštais pirmaisiais dviem reikalavimais pareiškėjas prašė panaikinti tuos pačius norminius administracinius aktus, dėl kurių teisėtumo ir buvo iškelta aptariama norminė administracinė byla, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“. Tokiu būdu šiais dviem reikalavimais pareiškėjas iš esmės nekėlė jokios individualios bylos dėl jo teisių pažeidimo, o kėlė norminę administracinę bylą. Administracinėje byloje Nr. 1 pareikštas trečiasis reikalavimas dėl įpareigojimo pakoreguoti bendrojo plano sprendinius taip pat tiesiogiai yra nukreiptas į jau patvirtintą norminį aktą – bendrąjį planą, todėl irgi yra norminio, o ne individualaus pobūdžio reikalavimas. Administracinės bylos Nr. 1 ketvirtasis reikalavimas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) vėlgi yra norminio pobūdžio, nes šiuo aktu, prieš teikiant tvirtinti, buvo pritarta vėliau patvirtintam norminiam aktui – bendrajam planui; šis patikrinimo aktas yra priimto norminio akto priėmimo procedūros dalis ir jo teisėtumo vertinimas reikštų paties norminio akto teisėtumo vertinimą jo priėmimo procedūros teisėtumo požiūriu. Pažymėtina, jog dėl administracinėje byloje Nr. 1 pareikštų reikalavimų pobūdžio (jų nebuvimo individualiais reikalavimais dėl asmens teisių pažeidimo) iš esmės analogiškai jau buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendime.

Taigi darytina išvada, jog administracinė byla Nr. 1 savo esme yra norminė, o ne individuali, todėl joje pareikštų reikalavimų pagrindu jokia kita norminė administracinė byla negali būti keliama ir nagrinėjama.

Administracinėje byloje Nr. 2 pareikštų reikalavimų esmė yra nesutikimas su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-3055 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2-4642-(2.20). Tačiau šie sprendimai buvo priimti 2007 metais, t. y. dar iki aptariamoje norminėje administracinėje byloje prašomų ištirti norminių administracinių aktų (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“) priėmimo. Šių 2007 metų sprendimų teisėtumas negali priklausyti nuo vėliau priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo ar neteisėtumo, o tai reiškia, jog aptariama norminė administracinė byla negali turėti reikšmės administracinės bylos Nr. 2 reikalavimų išsprendimui.

Taigi iš administracinės bylos Nr. 1 ir administracinės bylos Nr. 2 sujungta administracinė byla negali būti laikoma individualia administracine byla, susijusia su aptariama normine administracine byla, todėl, nesant ryšio su individualia (konkrečia) byla, aptariamos norminės administracinės bylos teisena yra negalima ir ši byla turi būti nutraukta.

Rengiantis pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimui, buvo gauti papildomi jo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad dėl tų pačių norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo į Klaipėdos apygardos administracinį teismą abstrakčiu pareiškimu kreipėsi ir Seimo narė Irena Šiaulienė, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi jos prašymą atsisakė priimti dėl to, jog yra nagrinėjama aptariama norminė administracinė byla pagal pareiškėjo prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo. Minėtai Seimo narei apskundus atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS(602)-209/2012 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį panaikino ir Seimo narės pareiškimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas akcentuoja, jog minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje konstatuota, kad Seimo narės pareiškimas turėjo būti sujungtas su aptariama normine administracine byla pagal pareiškėjo prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, anot pareiškėjo, taip pat yra pagrindas tenkinti jo nagrinėjamu atveju paduotą atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija su nurodytais pareiškėjo vertinimais nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS(602)-209/2012 sprendė klausimus, susijusius su kito pareiškimo (Seimo narės) priėmimu, ir ši nutartis aptariamai norminei administracinei bylai pagal pareiškėjo prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo prejudicinės reikšmės neturi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje esanti pastaba apie bylų sujungimą gali būti vertinama tik bylos pagal Seimo narės pareiškimą kontekste kaip teismo argumentas apie vieną iš procesinių sprendimų variantų 2012 m. sausio 26 d. buvusioje procesinėje situacijoje, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendė Seimo narės pareiškimo priėmimo klausimą. Ši pastaba jokiu būdu neįpareigoja teismų, sprendžiančių dėl kitos bylos, t. y. aptariamos norminės administracinės bylos pagal pareiškėjo prašymą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo. Juolab, kad nustatytos aplinkybės dėl aptariamos norminės administracinės bylos ryšio su individualia byla nebuvimo reikalauja šią norminę administracinę bylą nutraukti.

Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė