- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- A-556-2243-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00711-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energetikas“
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Energetikas“ prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Energetikas“) prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 15-30) prašydamas teismo iniciatyva ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ atitinka: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį; Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas taip pat prašė individualią administracinę bylą sustabdyti.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimti grubiai pažeidžiant ABTĮ įtvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, o todėl šie aktai prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 2009 m. sausio 10 d. UAB „Energetikas“ iš vietinės spaudos publikacijos (laikraštis „Vakarinė Palanga“, 2009 m. sausio 10-14 d., Nr. 1) atsitiktinai sužinojo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ (2009 m. sausio 28 d. išrašo iš Palangos miesto savivaldybės interneto tinklapio nuorašas pateiktas byloje) buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas visa apimtimi ir tokiu būdu buvo grubiai pažeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pritaikytos UAB „Energetikas“ reikalavimų užtikrinimo priemonės. Nurodė, jog UAB „Energetikas“ dar 2007 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teisminės pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. LVAT 2008 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis ir uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“ 148433 kv.m. teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir LVAT nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo nedelsiant įteiktos per UAB „Energetikas“ pasirinktą antstolį (tai patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą). LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir išdėstytos nauja redakcija. Vadovaujantis LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės Klaipėdos apskrities viršininko administracijai teikti patikrinti, ar Bendrojo plano visa apimtimi sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir kitų teisės aktų reikalavimus; Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo teisės atlikti Bendrojo plano visa apimtimi tikrinimo procedūros; Bendrąjį planą nebuvo galima tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai ir patvirtintą Bendrąjį planą skelbti vietinėje spaudoje, interneto tinklapyje, teikti registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojam. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės taryba ignoravo teismo draudimus ir atliko veiksmus, kurie sąlygojo Bendrojo plano patvirtinimą, UAB ,,Energetikas“ kreipėsi gynybos į LR specialiųjų tyrimų tarnybą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir teismo sprendimų nevykdymo, o taip pat į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tik LR specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė Palangos miesto savivaldybės tarybai 2009 m. sausio 27 d. raštą Nr. 2-280-(2.20) (pateiktas į bylą), kuriuo pirmą kartą deklaravo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė Bendrojo plano patikrinimo veiksmų Bendrojo plano visa apimtimi. 2009 m. vasario 26 d. UAB „Energetikas“ iš Palangos miesto savivaldybės interneto svetainės atsitiktinai sužinojo (informacija Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje patalpinta 2009 m. vasario 23 d.), jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T2-20, kuriuo nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, nurodant: „Nustatyti, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų ŠI ir Š2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148 433 kv.m. teritoriją, negalioja“. Pažymėjo, jog priimant šį sprendimą buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino, jog UAB ,,Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į Bendrojo plano sprendinius, netyrė. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos dalies plano parengimą ir patvirtinimą, tačiau ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo miesto Bendrojo plano. Savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai. Priešingu atveju, Bendruoju planu numatyti keliai, tramvajaus linijos, infrastruktūra, daugelis kitų sprendinių dirbtinai būtų nutraukiami prie tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos ir toliau tęstųsi už tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos - tokiu būdu pažeidžiami tiek tariamai nesuplanuotos teritorijos naudotojo ar savininko teisėti interesai ir teisės, o taip pat ir suplanuotos teritorijos asmenų teisėti interesai ir teisės. Ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai bei 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iš bendrųjų teritorijų planavimo tikslų - „suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų“, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 priėmė neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai virš sklypo (duomenys neskelbtini), visai šalia pajūrio juostos ribos (Bendrojo plano brėžinys 3, Susisiekimo sistema), o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB ,,Energetikas“ veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu, o taip pat visos visuomenės interesais, viešuoju interesu. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, nes teigiama išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo įgyvendintos atsakovų. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas. Pažeistos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios Bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti įsakymo nustatyta tvarka. Dar 2008 m. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, Bendrasis planas pagal pastabas pataisytas nebuvo, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus viršininkas M. M. jau 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė teigiamą išvadą Bendrajam planui, o Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą. Patvirtinus Bendrąjį planą, savavališkai nustatyta kita sistema, kuri leis savo nuožiūra atsakingoms institucijoms nurodyti žemės naudojimo paskirtis, būdus, pobūdžius, galimai įteisinti ankstesnius pažeidimus, neteisėtai manipuliuoti Bendruoju planu galimai tikslingai sudarytomis spragomis. Pavyzdžiui, šalia UAB ,,Energetikas“ teritorijos esanti teritorija pažymėta apskritai neegzistuojančia (tamsiai ruda), t. y. nenumatyta LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje sistemoje spalva, įvairios paskirties teritorijos žymimos ta pačia spalva, o taip pat priešingai - skirtingomis spalvomis žymimos tos pačios paskirties teritorijos. Tai vienas iš esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant Bendrąjį planą. Ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 - 42.5 punktai. 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedūros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytą tvarką ir nebaigtos. Laikraštyje ,,Vakarinė Palanga“ buvo paskelbta, kad 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal LR aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastabas. Tačiau jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė patikrinimo aktą su teigiama išvada Bendrojo plano sprendiniams. Visuomenės supažindinimo procedūra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį; Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas; Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Pareiškėjas nurodė, jog viešojo administravimo institucijos dėl nežinomų priežasčių ypatingai skubėjo patvirtinti Bendrąjį planą 2008 m., todėl ir ignoravo aukščiau paminėtas svarstymo su visuomene ir derinimo procedūras. Pažeisti Aprašo normos, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 38 punktas nustato, kad Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro ne tik sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, tačiau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo pateikti į bylą. UAB ,,Energetikas“ teismo posėdžių metu nurodė, kad Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vieną Bendrojo plano rengimo etapą - Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo etapą, o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo procedūros pažeidimas (TPĮ 10 str. 4 d., Aprašas).
Atsiliepimas
Atsakovai Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nurodė, jog jų argumentai nepasikeitė, kaip buvo nurodyta administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009, ir prašė šią administracinę bylą prijungti. Minėtoje byloje šie atsakovai nurodė, jog Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes minėtas sprendimas tik sustabdo tam tikrą jo dalies galiojimą, todėl negali būti reikalaujama išlaikyti atitinkamas procedūras.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Inspekcija nurodė jog tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, jog šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Pateiktas pareiškėjo reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iš jo, todėl nėra pagrindo pradėti norminę administracinę bylą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, kadangi prašymas ištirti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktį įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b. l. 50-69) pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ prieštarauja: Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, 9 dalies, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms; ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms; Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto nuostatoms; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009 2009 m. spalio 5 d. sprendimu ištyrė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 teisėtumą ir pripažino, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-20, sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms (b. l. 146-153, T 2, bylos Nr. I-195-163/2009, 2009-10-06 nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida). LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą atmetė (b. l. 100-109, buvę bylos Nr. I-195-163/2009 ir I-48-163/2010).
Dėl administracinių bylų sujungimo ir išskyrimo.
Teismas nurodė, kad visose trijose administracinėse bylose to paties pareiškėjo reikalavimai praktiškai tiems patiems atsakovams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui tampriai tarpusavyje susiję, todėl nutarta administracines bylas Nr. I-21-386/2010, Nr. I-48-163/2010, Nr. I-564-163/2010 sujungti, suteikiant bylai Nr. I-21-386/2010 ir paskirti ją nagrinėti teisėjai Laimutei Jokubauskaitei (b. l. 172-173, buvęs bylos Nr. I-564-163/2010). 2010 m. rugsėjo 29 d. administracinė byla dalyje dėl norminių administracinių aktų tyrimo išskirta į atskirą bylą, suteikiant jai naują numerį - Nr. I-897-386/2010; prie šios bylos prijungta 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sustabdytoji byla Nr. I-21-386/2010 (tai sujungtos administracinės bylos Nr. I-21-386/2010, I-48-163/2010 ir I-564-163/2010).
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo.
Teismas konstatavo, kad ginčijami Palangos miesto savivaldybės priimti aktai yra norminiai teisės aktai, todėl yra pagrindas tirti šių teisės aktų atitiktį aukštesnės galios Lietuvos Respublikos norminiams teisės aktams, inter alia ABTĮ normoms bei Teritorijų planavimo įstatymo normoms, Vyriausybės nutarimų normoms. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintomis Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Aprašu. Teismas konstatavo, kad ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iš bendrųjų teritorijų planavimo tikslų - „suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų“, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Teismas nurodė, kad dar 2007 m. rugsėjo 14 d. UAB „Energetikas“ kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių Palangos miesto savivaldybės tarybą raštu, kuriame pateikti konkretūs ir argumentuoti pasiūlymai dėl tuo metu rengto Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus argumentuotus ir pagrįstus UAB „Energetikas“ pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais, ignoravo dėl šių klausimų vykstantį teisminį procesą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, todėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas, tarp jų atsakovo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317, o taip pat jį keičiantis sprendimas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Teismas nurodė, kad Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai virš sklypo (duomenys neskelbtini), visai šalia pajūrio juostos ribos (Bendrojo plano brėžinys 3, Susisiekimo sistema), o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Teismas pažymėjo, jog tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su sanatorinio gydymo veiklą vykdančio subjekto - UAB ,,Energetikas“ veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu, teritorijos tikslais, o taip pat visos visuomenės interesais, viešuoju interesu. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo priimti pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino, kad teigiama išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių (b. l. 52-54 ir 139-140, bylos Nr. I-21-386/2010, buvę bylos Nr. I-48-163/2010 ir I-195-163/2010). Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo įgyvendintos atsakovų. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas, tačiau 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo parengtas ir patvirtintas akivaizdžiai pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymu įtvirtintas procedūras - be jokių teisės aktais imperatyviai nurodytų suderinimų ir svarstymų. Taip pat pažeistos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios Bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti įsakymo nustatyta tvarka. 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte, kurį parengė teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. B., buvo pareikšta 14 pastabų, iš kurių esmingiausia 14-oji pastaba - pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių spalvinis žymėjimas neatitinka Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų, pobūdžių specifikacijos, patvirtintos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. Dl-151 1 lentelėje nustatytos kodavimo sistemos ir 2005 m. spalio 18 d. Sutarties Nr. 139-K/117 ,,Dėl Palangos miesto bendrojo plano rengimo“ 9 punkto reikalavimams (žr. Bendrojo plano rengimo medžiagos 123-125 lapai, teismui Palangos miesto savivaldybės pateikto Bendrojo plano kopijos b. l. 223-225 ). 2008 m. liepos 3 d. Patikrinimo aktu su neigiama išvada buvo pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir, atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pakartotinai teikti tikrinti. Bendrasis planas pagal šią pastabą pataisytas nebuvo, t. y. pasiūlymai pataisyti, svarstyti, derinti buvo neįvykdyti, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus viršininkas M. M. 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė teigiamą išvadą Bendrajam planui, o Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą. Patvirtinus Bendrąjį planą, ignoruota LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinta kodavimo ir spalvinė sistema (minėto įsakymo 2 lentelė), Bendruoju planu savavališkai nustatyta kita sistema, kuri gali leisti neteisėtai manipuliuoti Bendruoju planu galimai tikslingai sudarytomis spragomis, savo nuožiūra atsakingoms institucijoms nurodyti žemės naudojimo paskirtis, būdus, pobūdžius ir kt. Pavyzdžiui, šalia UAB ,,Energetikas“ teritorijos esanti teritorija pažymėta apskritai neegzistuojančia (tamsiai ruda) spalva, t. y. nenumatyta LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje sistemoje, įvairios paskirties teritorijos žymimos ta pačia spalva, o taip pat priešingai - skirtingomis spalvomis žymimos tos pačios paskirties teritorijos. Tokie Bendrojo plano neteisėtai atspindėti alternatyvūs sprendiniai akivaizdžiai apsunkins ne tik UAB ,,Energetikas“, bet ir visų kitų Palangos mieste veikiančių asmenų, gyventojų, galimybes keisti žemės paskirtį, siekti detaliųjų planų patvirtinimo, jų kaitos ir kita. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad iš esmės bet kokie ateities veiksmai, susiję su teritorijų panavimo procesu, bus priklausomi ne nuo principinių Bendrojo plano sprendinių, o nuo viešojo administravimo subjektų teigiamos arba neigiamos valios. Tai vienas iš esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant Bendrąjį planą, o tai rodo, kad ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Teismas konstatavo, kad pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 - 42.5 punktai. 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte, kurį parengė teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. B., buvo pareikšta 14 pastabų. Patikrinimo aktu su neigiama išvada buvo pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir, atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedūros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ir nebaigtos privaloma tvarka. Laikraštyje ,,Vakarinė Palanga“ buvo paskelbta (žr. Bendrojo plano rengimo medžiagos 170 lapas, teismui Palangos miesto savivaldybės pateikto Bendrojo plano kopijos b. l. 270), kad 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal LR aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastabas. Pažeidžiant viešo svarstymo procedūrą, jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė patikrinimo aktą su teigiama išvada Bendrojo plano sprendiniams. Teismas vadovavosi Nuostatų 2, 18, 20.4, 21, 27, 31 punktais. Teismas, atsižvelgdamas į Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų reikalavimus bei į Bendrojo plano rengimo medžiagą, padarė išvadą, kad visuomenės supažindinimo procedūra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį (pažeistas terminas); Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris, o ne 15 dienų kaip privaloma pagal Nuostatus (pažeistas terminas); Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime (pagal Nuostatus tai privaloma). Pristatymas viešame susirinkime vyko dėl pirminio (nekeisto) Bendrojo plano sprendinių tik 2007 m. rugsėjo mėnesį. Atitinkamai nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Teismas taip pat nustatė, kad viešojo administravimo institucijos dėl nežinomų priežasčių ypatingai skubėjo patvirtinti Bendrąjį planą 2008 m. Teismas konstatavo, kad pažeisti Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentu sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo normos, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir išdėstytos nauja redakcija. Teismas vadovavosi Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 38 punktu. Teismas pažymėjo, jog nebuvo pateikta nei teismui, nei UAB ,,Energetikas“ Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita. Palangos miesto savivaldybė kartu su apeliaciniu skundu jau pateikė sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą, kurios nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta tirti šios ataskaitos parengimo faktinius duomenis ir nustatyti, kodėl nebuvo pateikta ši ataskaita bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos administraciniam teisme, kada ir kokiomis aplinkybėmis ši ataskaita buvo parengta. Bendrojo plano rengimo medžiagos - Viešojo svarstymo su visuomene procedūrų ataskaita (3 punktas) patvirtina, kad Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo rengta. Pažeisti Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-591 (įvertinant ir 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. Dl-591 redakciją) redakcijos, 33.3.3 punkto, 34.1 punkto, 34.2 punkto, galiojančių Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių reikalavimai. 2004 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 224 patvirtintos Bendrojo plano rengimo darbų programos 5.2 - 5.1.2 punktai nustatė, kokie turi būti parengti Bendrojo plano brėžiniai ir kokio mastelio turi būti brėžiniai. Nebuvo parengti šie darbų programoje (teismui Palangos miesto savivaldybės pateikto Bendrojo plano kopijos b. l. 105-108) numatyti brėžiniai: erdvinės struktūros vystymo, aukštybinių pastatų ir didžiųjų prekybos centrų išdėstymo ir miesto įtakos brėžiniai. Tiek pagal anksčiau galiojusią Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 7 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-591 (įvertinant ir 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. Dl-591 redakciją), redakciją, šių taisyklių 33.3.3 punktą, 34.1 punktą, 34.2 punktą, tiek ir pagal galiojančią Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakciją minėti brėžiniai privalomai turėjo būti parengti. Be to, dauguma Bendrojo plano brėžinių parengti masteliu 1:25000, kai tuo tarpu galiojančių Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių nuostatos reikalauja rengti brėžinius masteliu 1:50000, brėžinių pavadinimai ir turinys daugeliu atvejų neatitinka nei Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių ankstesnės redakcijos, nei Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių redakcijos suformuluotų reikalavimų (nėra žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio, ekologinės apsaugos nustatymo brėžinių, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo ir kita). Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo priimti pažeidžiant ABTĮ įtvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, o todėl šie aktai prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama bendrojo planavimo sprendinių tikrinimo procedūras, Palangos miesto savivaldybės administracija, atlikdama Palangos miesto bendrojo plano rengimo veiksmus, Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 ir jį keičiantį sprendimą, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį, nustatančią atsakovams reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai, kol neįsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje, uždrausti atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės bendrojo plano teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras. LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir išdėstytos nauja redakcija. Šių Taisyklių 7-12 punktai apibrėžia bendrųjų planų rengimo etapus, tame tarpe nustato ir bendrųjų planų rengimo baigiamojo etapo sudedamąsias dalis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi ir LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi uždraudė atlikti bendrojo plano rengimo baigiamojo etapo paskutinės stadijos veiksmus, t. y. tuos veiksmus, kurių pasekmė yra bendrojo plano galutinis patvirtinimas. Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, vadovaudamasi LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, neturėjo teisės Klaipėdos apskrities viršininko administracijai teikti patikrinti, ar Bendrojo plano visa apimtimi sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 50 p.). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, neturėjo teisės atlikti Bendrojo plano visa apimtimi tikrinimo procedūros (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354, 51 p.). Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, vadovaudamasi LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, neturėjo teisės, gavusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano tvirtinimo, teikti Bendrąjį planą visa apimtimi tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354, 52 p.). Palangos miesto savivaldybės administracija, kaip planavimo organizatorius, vadovaudamasi LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, neturėjo teisės Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrąjį planą visa apimtimi skelbti vietinėje spaudoje, interneto tinklapyje, teikti registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 54 ir 57 p.). Atliekant nurodytas Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras buvo grubiai pažeisti LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo draudimai bei ignoruota aplinkybė, jog nuo 2007 m. tarp UAB „Energetikas“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vyksta ginčas teisme dėl reikalavimų, susijusių su Palangos miesto bendrojo plano projekto (planuojamu) sprendinių nepagrįstumu ir neteisėtumu. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės taryba ignoravo teismo draudimus ir atliko veiksmus, kurie sąlygojo Bendrojo plano patvirtinimą. UAB ,,Energetikas“ kreipėsi gynybos į LR specialiųjų tyrimų tarnybą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir teismo sprendimų nevykdymo, o taip pat į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Tik LR specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tyrimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė Palangos miesto savivaldybės tarybai 2009 m. sausio 27 d. raštą Nr. 2-280-(2.20) (b.l. 173, T 1, bylos Nr. I-21-386/2010, buvę Nr. I-48-163/2010, I-195-163/2009), kuriuo pirmą kartą deklaravo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė Bendrojo plano patikrinimo veiksmų Bendrojo plano visa apimtimi. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Palangos miesto Bendrojo plano tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūros buvo atliktos neteisėtai ir dėl to nesukūrė bei negalėjo sukurti jokių teisėtų pasekmių. Esant neteisėtai priimtam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimui Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“, negalėjo teisėtai būti priimtas ir šį sprendimą papildantis ir/ar pakeičiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“; Priimant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354, 58.1 punktas ir Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija UAB ,,Energetikas“ teritorijos dalies netyrė, tačiau Bendrasis planas, pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo ir ABTĮ reikalavimus, buvo pateiktas tvirtinti visa apimtimi, visa apimtimi pateikta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada (pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 9 d.). Teismas pažymėjo, jog dirbtinis bendrojo plano dalies išskyrimas ir tvirtinimas yra negalimas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos dalies plano (pavyzdžiui, savivaldybės dalies - miesto arba dalies - miestelio plano) parengimą ir patvirtinimą, tačiau ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo miesto Bendrojo plano. Priešingu atveju Bendruoju planu numatyti keliai, tramvajaus linijos, infrastruktūra, daugelis kitų sprendinių dirbtinai būtų nutraukiami prie tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos ir toliau tęstųsi už tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos - tokiu būdu pažeidžiami tariamai nesuplanuotos teritorijos naudotojo ar savininko teisėti interesai ir teisės bei suplanuotos teritorijos asmenų teisėti interesai ir teisės. Taip pat pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas patikslina, jog Teritorijų planavimo įstatymo kontekste savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr.T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ prieštarauja: Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, 9 dalies, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms; ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms; Nuostatų 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto nuostatoms; Aprašo nuostatoms.
III.
Atsakovai Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės taryba, Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 74-77) prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 prieštaravimą ABTĮ nuostatoms grindžia LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-168-386/2008 (AS63-337/2008), kuria nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovams. Minėtoje administracinėje byloje Nr. I-168-386/2008 atsakovu buvo Palangos miesto savivaldybės administracija, o ne Palangos miesto savivaldybė ar Palangos miesto savivaldybės taryba. Remdamiesi ABTĮ 71 straipsnio 6 dalimi, nurodo, kad klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimo turi būti sprendžiamas byloje, kurioje tos reikalavimo užtikrinimo priemonės nustatytos. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimtas siekiant įgyvendinti LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį. Atsižvelgiant į LVAT poziciją, akivaizdu, kad minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo pažeistos. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 priėmimas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas, nepažeidė UAB „Energetikas“ teisių bei teisėtų interesų, kadangi Palangos bendrasis planas yra vientisas dokumentas. Atsižvelgiant į LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartį, kuria uždrausta atlikti tvirtinimo procedūras tik ginčo teritorijoje, kitoks reikalavimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo būdas pažeistų daugelio kitų asmenų interesų pusiausvyrą bei apsaugą. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad Palangos miesto savivaldybės taryba priimdama 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 neatsižvelgė į UAB SC „Energetikas“ argumentuotus ir pagrįstus pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, kadangi šioje byloje yra tiriamas norminis aktas, bet ne nagrinėjamas individualus ginčas. Teismas teigdamas apie vienokių ar kitokių aplinkybių buvimą turėtų jas išsamiai išnagrinėti. Atkreipia dėmesį, jog išnagrinėjus UAB „Energetikas“ pasiūlymus ir pastabas, kurie pateikti be jokių pagrindžiančių juos argumentų, Palangos miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 4 d. pateikė motyvuotus atsakymus raštu Nr. (4.17.)-D3-3055. Teiginys, jog patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turėtų būti pagrįstas. Palangos bendrasis planas numato integruotą susisiekimo sistemos struktūrą, atsižvelgiant į visos Palangos miesto savivaldybės poreikį. Uostas Šventojoje, taip pat ir Būtingės kurorto pocentris privalo būti pasiekiamas visuomeniniu ir aptarnaujančiu transportu, todėl netikslinga atsisakyti numatomų gatvių. Pabrėžtina, kad gatvių tinklas yra formuojamas ilgalaikei perspektyvai, todėl 2015 metų transporto srautas (į šiuos srautus taip pat įeina ir dviratininkai) negali būti argumentas gatvių netiesimui. Teismas ištyręs Palangos bendrojo plano teisėtumą, pripažino jį prieštaraujant Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 9 dalies ir 11 dalies bei 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nesutinka, kad minėtos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos buvo pažeistos. Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Klaipėdos apskrities viršininko administracija išduotoje teigiamoje išvadoje nėra nurodžiusi, jog dokumentas tikrintas ne visa apimtimi. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato kaip yra keičiami bendrojo plano dokumentai. Nesutinka su teismo nuomone, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas. Remiantis lingvistiniu aiškinimo būdu keitimas yra mainymas, darymas kitokiu, nebetinkamo, nereikalingo mainymas nauju. Vadinasi, minėtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas nekeičia Palangos bendrojo plano, o tik sustabdo tam tikros jo dalies galiojimą, kas savo esme nėra tas pats ir negali būti tapatinama, reikalaujant išlaikyti atitinkamas procedūras. Teismas nesiėmė visų priemonių ir neišsamiai tyrė ginčijamą norminį aktą. Teismas konstatuodamas, jog pažeistos Aprašo nuostatos, netyrė Palangos bendrojo plano atitikimo minėtam teisės aktui. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog tos pačios sudėties teismas, kuris išnagrinėjo šią administracinę bylą, 2009 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009 dėl Palangos bendrojo plano teisėtumo ištyrimo. Išnagrinėjus priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009, neabejotinai konstatuotina, kad nors nėra jokio pagrindo įtarti teisėjų kolegijos tiesioginiu ar netiesioginiu suinteresuotumu bylos baigtimi, tačiau teisėjų, jau kartą pasisakiusių dėl Palangos bendrojo plano juridinio statuso, šališkumas pakartotinai nagrinėjant tą patį norminį administracinį aktą neišvengiamas. Siekiant objektyvaus bylos nagrinėjimo, teismo kolegija privalėjo nusišalinti, vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 5 dalies normomis, net jei nušalinimo nepareiškė proceso dalyviai. Pažymi, kad tiek 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009, tiek ginčijamo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo šioje administracinėje byloje faktinių aplinkybių vertinimo pagrindiniai argumentai yra beveik tapatūs.
Šalies argumentai
Atsakovas Inspekcija apeliaciniu skundu (b. l. 83-86) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ABTĮ numato specialią procesinę norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarką, pagal kurią kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi ribotas subjektų ratas. Bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje A556-1333/2008). Teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 jau konstatavo, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nebuvo susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pateiktas pareiškėjo prašymas iš esmės buvo analogiškas jau anksčiau pateiktam prašymui ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, išskyrus tai, kad dabar pateiktame prašyme papildomai prašoma ištirti, ar norminiai teisės aktai atitinka Nuostatų 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą ir Aprašą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs patikslintą skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiškėjo pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai; panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16); panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.17.)-D3-3055 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2-4642-(2.20), kuriais buvo netenkinti pareiškėjo prašymai dėl Palangos bendrojo plano sprendinių koregavimo. Visi šie prašymai pagal savo pobūdį iš esmės ir taip laikytini prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokių reikalavimų pareiškimas jau savaime reiškia, jog teismas turi pasisakyti dėl bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisėtumo, nes tik konstatavus Palangos bendrojo plano sprendinių neteisėtumą būtų galima jį įpareigoti pakeisti. Taigi iš esmės pareiškėjo iškeltoje administracinėje byloje nėra iškilę jokio kito individualaus ginčo, išskyrus ginčą, kilusį dėl bendrojo plano sprendinių teisėtumo. Papildomai pažymi, kad LVAT 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 jau išaiškino, kad individualioje byloje pateiktas skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-12-18 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16) išvis negali būti reiškiamas kaip atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kadangi bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis. Be to, nagrinėjamoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, bendrojo teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs. Tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pateikti pareiškėjo reikalavimai individualioje administracinėje byloje buvo tiesiogiai susieti tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinami iš jo, todėl nebuvo pagrindo pradėti norminę administracinę bylą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu. Be to, pažymi, kad teismas pagal pareiškėjo prašymą neskundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atnaujino bylos Nr. I-21-386/2010 nagrinėjimą, o po to ją sujungė su bylomis Nr. I-48-163/2010 ir Nr. I-564-163/2010, nepaisant to, kad aukščiau minėtos bylos sustabdymo priežastys nebuvo išnykusios ar pasikeitusios.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 99-110) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinius skundus atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai įvertinus visus bylos duomenis, tinkamai taikant ir aiškinant teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad norminių teisės aktų teisėtumo tyrimas buvo atliktas tinkamai laikantis ABTĮ įtvirtintos procesinės tvarkos. Teisminis ginčas dėl atsakovų sprendimų Bendrojo plano rengimo procese prasidėjo dar 2007 metais (sujungtos individualios bylos medžiaga), šis teisminis ginčas, inter alia dėl sprendimų, priimtų dar 2007 metais, nėra išspręstas iki šiol - ir šis ginčas, tame tarpe ir 2007 metais pareikštų reikalavimų apimtyje (patikslinto skundo dalykas sujungtoje byloje) yra suformuotas individualioje byloje, kuri buvo sustabdyta, kol nebus atliktas ginčo norminių teisės aktų tyrimas. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad UAB ,,Energetikas“ reikalavimai, pareikšti individualioje byloje, yra nesusiję su norminių aktų tyrimu, yra nepagrįstas. Apeliantas Inspekcija apskritai nepasisako dėl Bendrojo plano sprendinių teisėtumo, o taip pat priėmimo, tvirtinimo procedūros trūkumų, o Palangos miesto savivaldybė pasisako tik dėl kai kurių aspektų, nepateikiant išsamesnės argumentacijos ir iš esmės nepasisakant dėl sprendimo motyvų.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į atsakovų Palangos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą (b. l. 114-115) nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog valdžios institucijoms nėra taikomas principas „galima elgtis taip kaip nėra draudžiama įstatymais“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija negalėjo patikrinimo akte surašyti motyvuotų pastabų ar pasiūlymų tvirtinančiai institucijai dėl Palangos miesto bendrojo plano tvirtinimo tik tam tikroje dalyje, kadangi teigiamos patikrinimo išvados atveju jų surašymas teisės aktuose nebuvo numatytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant teismo sprendimas pripažįstamas negaliojančiu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
Neteisėta teismo sudėtis yra ir tuomet, kai nustatomi ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, pažeidimai.
ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, jog bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija.
Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina asmenų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).
Kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija ir kad turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, pažymėta ir Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime pasisakant dėl tinkamo proceso teisme, nurodant, jog jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, reiškiantis, kad teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, kol bus išnagrinėta bylos dalis dėl norminio teisės akto teisėtumo.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, susidedantis iš teisėjų Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, 2009 m. spalio 5 d. sprendimu, ištyrė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 teisėtumą ir pripažino, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-20, sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą atmetė.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi sustabdytą administracinę bylą atnaujino.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje ir sudarė teisėjų kolegiją – A. Romanovienė, E. Kiaurakytė ir L. Jokubauskaitė.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-21-386/2010 dalyje dėl norminių aktų – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-20 tyrimo išskyrė į atskirą bylą, suteikiant jai naują numerį – Nr. I-897-386/2010, ir sustabdė administracinę bylą Nr. I-21-386/2010 dalyje pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Romanovienės, E. Kiaurakytės ir L. Jokubauskaitės, 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ prieštarauja: Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, 9 dalies, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms; ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms; Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto nuostatoms; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms.
Taigi, kaip matyti, prašymą dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pakartotinai išnagrinėjo ta pati teisėjų kolegija priimant sprendimą dėl bylos esmės nesilaikydama ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Pagal ABTĮ 114 straipsnio 1 dalį, bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles.
Remiantis sistemine ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 114 straipsnio 1 dalies analize, galima daryti išvadą, jog teisėjas, išdėstęs savo nuomonę procesiniame sprendime dėl bylos esmės, negali dalyvauti nagrinėjant prašymą dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo toje byloje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. Taigi nebūtų užtikrinta proceso dalyvių teisė į tinkamą procesą.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors administracinė byla Nr. I-21-386/2010 dalyje dėl norminių aktų tyrimo išskirta į atskirą bylą, suteikiant jai naują numerį – Nr. I-897-386/2010, tiek ši administracinė byla Nr. I-897-386/2010, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, tiek administracinė byla, kuriame buvo priimtas ankstesnis pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimas, yra susijusios su ta pačia individualia byla.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo. Jau vien šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų nepasisakytina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.