Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-03-1-00155-2009-7)

2012 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, vertėjai V. R., nuteistajai R. G., gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteista pagal BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams. Ji įpareigota bausmės vykdymo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir V. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotines medžiagas, o būtent: vykdydama 2009 m. spalio 17 d. - lapkričio 9 d. telefoninių pokalbių metu V. G., atliekančio bausmę (duomenys neskelbti) pataisos namuose, duotus nurodymus, turėdama tikslą narkotines medžiagas paštu išsiųsti V. G. į (duomenys neskelbti) pataisos namus, savo namuose (duomenys neskelbti) m., 2009-10-19, apie 11 val. paėmė iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, vardu A., jai perduodamus 7,376 g kanapių (ir jų dalių), už kurias sumokėjo A. 50 Lt; 2009-11-04, apie 16 val. paėmė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu E., jai perduodamus 0,384 g gryno heroino, už kurį sumokėjo E. 220 Lt, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintais „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais“ kanapės (ir jų dalys) bei heroinas yra narkotinės medžiagos; 2009 m. spalio 17 d. - lapkričio 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, nupirko striukę, narkotines medžiagas savo namuose supakavo ir paslėpė striukėje, jas laikė iki 2009-11-09, kuomet 0,384 g gryno heroino bei 7,376 g kanapių (ir jų dalių), paslėptus striukėje, supakavo į dėžę, nunešė į (duomenys neskelbti) m. pašto skyrių Nr. 10, esantį (duomenys neskelbti) m., ir 12.12 val. išsiuntė V. G. į (duomenys neskelbti) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbti) m., pasinaudodama nuteistojo A. G. vardu ir pavarde.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, panaikinant R. G. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. taikymą ir pagal BK 260 str. 1 d. paskirti jai laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas R. G. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje, t.y. aiškiai per švelnią bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes galimybė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas atsiranda tik nustačius ypatingas, itin išskirtines aplinkybes. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje išvardytų aplinkybių R. G. atžvilgiu pripažinti išimtinėmis nėra pagrindo, kadangi nustatyta, jog šį nusikaltimą ji įvykdė ne atsitiktinai, o gerai apgalvojusi ir suplanavusi savo veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog gavusi narkotines medžiagas ji už jas sumokėjo, jas laikė savo namuose, džiovino, pakavo, slėpė priklijuodama po striukės pamušalu, siųsdama kito nuteistojo vardu ir pavarde. Taip pat nuteistoji galėjo nesutikti su sūnaus, prašančio atsiųsti jam narkotines medžiagas, pasiūlymu, o sutikusi atliko nusikalstamus veiksmus ir buvo aktyvi šio nusikaltimo vykdytoja. Nors nuteistoji serga nepagydomomis ligomis, tačiau pagal ekspertizės aktą ji gali atlikti bausmę pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta aplinkybių R. G. atžvilgiu, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis ir jos sudarytų pagrindą BK 54 str. 3 d., numatančios švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimą, taikymui. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima.

Bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas R. G. BK 54 str. 3 d. nuostatas, išimtinėmis bylos aplinkybėmis laikė tai, kad nuteistoji BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė vedina motiniškų jausmų, pastūmėta savo sūnaus, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymoje nurodoma, kad V. G. nustatyta diagnozė „Priklausomybės nuo opiodų sindromas“), ji nebuvo nusikaltimo iniciatorė, darydama nusikalstamą veiką, veikė ne savarankiškai, bet vykdė savo sūnaus nurodymus dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir perdavimo į bausmės atlikimo įstaigą, t. y. atliko tik tarpininkės funkciją, neturėjo tikslo narkotines ir psichotropines medžiagas platinti jokiems pašaliniams asmenims, iš nusikalstamos veikos neturėjo jokios naudos, adresato narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepasiekė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios aplinkybės pagrįstai pripažintos išimtinėmis, atskleidžiančiomis mažesnį R. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas bausmės skyrimą teisingai atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant panašioms faktinėms aplinkybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2011). Pažymėtina, kad ir vėlesnė teismų praktika tokį BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-300/2012).

Be minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į teigiamą R. G. asmenybės apibūdinimą (neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra senyvo amžiaus, serga sunkiomis, nepagydomomis ir progresuojančiomis ligomis - ką patvirtina byloje esantys duomenys, darbovietės charakterizuojama teigiamai), o tai rodo, kad R. G. padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė. Kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės kartu su aplinkybėmis, apibūdinančiomis R. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui šiai nuteistajai taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis grindžia išvadą, kad skirdamas R. G. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytą BK 260 str. 1 d. sankcijoje, apylinkės teismas paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nes byloje nenustatyta aplinkybių R. G. atžvilgiu, kurias būtų pagrindas pripažinti išimtinėmis, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. G. pagal BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirta švelnesnė negu įstatyme numatyta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, paskiriant jai įpareigojimą nustatytą laikotarpį ir nustatytu laiku būti namuose, yra teisinga. Todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.