Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir nubausta 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 32 MGL (1205 Eur) dydžio baudos.

Į paskirtą baudą įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 2 d. ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis sudaro 28 MGL (1054 Eur) dydžio baudą.

Paskirtai baudai sumokėti nustatytas 8 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteista už tai, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 18.42 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,50 promilių alkoholio), vairavo K. M. automobilį „AUDI A 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu nuteistoji R. D. prašo nustatyti ilgesnį terminą apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti bei sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.Nuteistoji skunde nurodo, kad mokosi, gauna mažas pajamas, jai už šį įvykį yra paskirta ir administracinė 300 Eur bauda. Todėl tvirtina, kad per apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytą 8 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėti neišgalės. Akcentuoja, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, teigia, kad suprato savo veiksmų pavojingumą. Todėl nuteistoji mano, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas per ilgas, prašo jį sutrumpinti. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistoji su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka dviem aspektais : 1) jai nustatytas per trumpas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis; ir 2) nustatytas nepagrįstai ilgas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, uždraudimo laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuosprendžiu apeliantei teismas paskyrė galutinę 28 MGL (1054 Eur) dydžio baudą, ir jai sumokėti apeliantei nustatė 8 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Maksimalus baudos sumokėjimo laikas įstatyme nėra nustatytas, jį nustato teismas įvertinęs bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, ir pan. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nenurodė, kodėl parinko būtent 8 mėnesių laikotarpį nuteistajai paskirtai baudai sumokėti. Apeliacinės instancijos teisme R. D. parodė, kad šiuo metu ji mokosi ir gauna 114 Eur mokymo stipendiją, kitokių pajamų neturi. Taip pat ji teismui pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos, iš kurios matyti, jog 2017-01-13 birža gavo du antstolės vykdomuosius raštus alimentų vaikams išlaikyti įsiskolinimui iš apeliantės išieškoti. Bendra įsiskolinimo suma sudaro 11548,08 Eur, iš nuteistosios kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 % (114 Eur) įsiskolinimui pagal šiuos vykdomuosius dokumentus padengti. Taigi, apeliantės turtinė padėtis iš ties yra pakankamai sudėtinga. Tačiau, kolegijos nuomone, už tokią situaciją visų pirma atsakinga pati nuteistoji, kuri žinodama savo finansinę padėtį ir savo galimybes, nenustoja daryti vis naujų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad už nesunkų nusikaltimą yra numatyta bauda iki 500 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Apylinkės teismas nuteistajai šiuo atveju paskyrė baudą, kuri nėra didelė, įvertinus faktą, jog ji svetimą automobilį vairavo būdama visiškai girta (jai po įvykio nustatytas girtumas beveik du kartus viršija ribą, nuo kurios jau taikoma baudžiamoji atsakomybė) – tą ji pripažino ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, apylinkės teismas įvertino ir jos turtinę padėtį bei nustatė pakankamai protingą 8 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti. Atsižvelgus į tai, kad prasideda vasara, atsiranda sezoniniai darbai, norėdama apeliantė turi realią galimybę sumokėti jai skirtą baudą. Kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad pagal BK 47 str. 6 d., jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 str. nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Todėl, apeliantės prašymas nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą netenkinamas. Uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, yra baudžiamojo poveikio priemonė, skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, ši priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 3 metų laikotarpiui. Pirmos instancijos teismas visiškai teisingai nuosprendyje nurodė, kad nors R. D. veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė netrukdo taikyti jai BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus apeliantės neblaivumo lygį, teismo motyvus, kad ji už vairo sėdo realiai nemokėdama vairuoti, vairavo mieste, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, teismo nustatytas maksimalus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra teisingas ir pagrįstas. Apeliantė, prašydama bent 1 metais jį sutrumpinti, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ji vasarą ketina pradėti dirbti, jos būsima darbovietė yra toli nuo jos gyvenamosios vietos, todėl jai bus reikalinga teisė vairuoti. Tačiau, viena vertus, tai tėra niekuo nepatvirtintas nuteistosios teiginys, nes šiuo metu ji nedirba; kita vertus, Utena nėra labai didelis miestas, pagal jos parodymus, jos būsima darbovietė yra mieste, kuriame kursuoja viešasis transportas, todėl galimybė pasiekti darbo vietą šiuo atveju nebūtų apsunkinta. Todėl, tenkinti ir šį nuteistosios prašymą kolegija pagrindų nenustatė. Kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo argumentais kolegija pagrindo neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p, kolegija

nutaria:

Nuteistosios R. D. apeliacinį skundą atmesti.