Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-13 · Civilinė byla Nr. e2A-979-657/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
e2A-979-657/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16153-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
I. V. D.
Civilinė byla Nr. e2A-979-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16153-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 38.; 44.2.2.; 73.2.5.5.; 121.14.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20472-429/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui I. V. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2.408,75 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-21 transporto priemonei „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) K. Petrausko g., Kaune, ties sankryža su Vydūno al., įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, nepažymėtą jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais, buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir atlygino šio eismo įvykio metu draudėjo patirtą žalą, išmokėdama 2.790,27 Lt dydžio draudimo išmoką. Vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas atlieka atsakovė, todėl ji yra atsakinga už šiuo atveju kilusią žalą, kadangi netinkamai vykdė kelio priežiūrą. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, todėl jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsiradę važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumai prilygintini nenugalimai jėgai, todėl atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės. Be to, pati vairuotoja elgėsi neatsargiai, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesulėtino greičio. Ieškovė neįrodė, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, taigi, byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas procesinių palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas, todėl jos negali būti priteistos. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, 29 straipsniui ir 94 straipsniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 697,62 Eur (2.408,75 Lt) žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas - 18,25 Eur (63,00 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (200,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą – savivaldybės vykdo vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju pakankamai didelė duobė būtų pažymėta ar būtų pastatytas įspėjamasis ženklas, todėl darė išvadą, jog atsakovė nevykdė pareigos taisyti, prižiūrėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sąlygas. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotoja viršijo leistiną greitį, buvo neatsargi, neatidi, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ar kitas aplinkybes. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių atsakovės argumentų išsamiau nevertino. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendė, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros – neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Teismas darė išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, atsakovė nepateikė, neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, todėl teismas sprendė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu, šalims tariantis dėl taikos sutarties, ieškovė raštu atsakovei patvirtino, kad sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, ir vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad iš atsakovės nepriteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti visiškai. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp visų automobilio apgadinimų ir eismo įvykio K. Petrausko g. Iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į duobę. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada dėl automobilio remonto išlaidų dydžio pagrįstumo, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog automobilis buvo apgadintas labiau, nei nustatyta policijos pareigūnų eismo įvykio medžiagoje, ir kad atlyginant patirtą nuostolį buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius. Teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų, kad draudimo kompanijos išvadose apie eismo įvykį pateikiama informacija, kad vertinant žalos dydį yra nustatyti Taisyklių neatitikimai. Autoserviso atstovai konstatuoja tik esamus automobilio apgadinimus, tačiau neturi pareigos ir kvalifikacijos konstatuoti šių apgadinimų ryšio su eismo įvykiu, todėl remtis jų išvadomis įrodinėjant konkretaus eismo įvykio patirtos žalos dydį negalima. Be to, teismas neatsižvelgė į pačios vairuotojos neatsargumą. Be to, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkeldamas atsakovei.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas. Teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonės vairuotoja buvo pakankamai atsargi ir rūpestinga. Tinkamai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas, pagrįstai darė išvadą, jog byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, ir kad ieškovė įrodė transporto priemonei padarytos žalos dydį. Teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, o kainų nesutapimas nereiškia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 21 (2010-03-31 redakcija, galioja nuo 2010-04-19) pažeidimo.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliantė byloje iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu ir netinkamu trečiojo asmens kaltės vertinimu (CPK 178 str., 185 str.) taikymo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo I. V. D. vairuodama jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20:00 val. važiuodama K. Petrausko g., Kaune, ties sankryža su Vydūno al., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią ir nepažymėtą kelio ženklais duobę, esančią 0,4 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 0,5 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,1 m gylio. Policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą, kur nurodė, kad sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Nurodyta transporto priemonė autoįvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“. 2012-03-21 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad vairuotoja I. V. D. tamsoje galėjo nesuprasti ir nepastebėti kelio važiuojamoje dalyje kelio ženklais atsivėrusios nepažymėtos duobės. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti transporto priemonės sugadinimai. UAB „Akstė - servisas“ atliko automobilio remonto darbų už 2.790,27 Lt sumą. Ekspertas T. J. apskaičiavo priekinės dešinės padangos ir keičiamų (remontuojamų) dalių nusidėvėjimą (381,52 Lt), o AB ,,Lietuvos draudimas” 2.490,27 Lt sumą išmokėjo UAB „Akstė – servisas“.

CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t.y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė transporto priemonei padarytos žalos, t.y. neaišku, kad atsiradę užfiksuoti automobilio apgadinimai padaryta būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad neaišku, kokia automobilio būklė buvo iki įvykio, ar visi atlikti remonto darbai buvo būtini, nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, kad kai kurie iš atliktų darbų nebuvo būtini ar juos galima būtų buvę atlikti pigiau. Juolab, kad ieškovė pateikė įrodymus apie automobilio detalių nusidėvėjimą jo remonto sąmatos sudarymo metu.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų rašytinius įrodymus apie automobilio apgadinimus, esančius policijos medžiagoje ir žalos sureguliavimo byloje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojos veiksmai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavusi I. V. D. būtų pažeidusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Be to, 2011 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojos kaltės (didelio neatsargumo). Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.271 str.).

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 28,96 Eur. Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.15 punkte nurodyto (CPK 98 str. 2 d.), todėl apeliacinį skundą atmetus, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja Žibutė Budžienė