- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 2-20472-429/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16153-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- I. V. D.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv. Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Rasuolei Daukantei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui I. V. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui I. V. D. dėl žalos atlyginimo, ir,
nustatė: ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2408,75 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 52-55).
Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog 2012-03-21 transporto priemonė „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu K. Petrausko g., Kaune, ties sankryža su Vydūno al., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, nepažymėtą jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog reikalinga dešinės pusės priekinės padangos patikra, dešinės pusės priekinio ratlankio patikra, dešinės pusės priekinio rato važiuoklės patikra ir ratų suvedimas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė, remiantis draudimo sutarties sąlygomis, 2012-03-21 įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir išmokėjo šio eismo įvykio metu draudėjo patirtą žalą, išmokėdama 2790,27 Lt dydžio draudimo išmoką.
Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai vykdė kelio priežiūrą, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą dėl kelio trūkumų. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio išmokėtą draudimo išmoką, kurią sudaro 2408,75 Lt, kadangi atsakovė atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., 2004-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarką.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 32-40) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog savivaldybės, nors ir yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau jos negali užtikrinti, kad duobės keliuose niekada neatsiras. Važiuojamosios kelio dalies dangos atsiradę nelygumai prilygintini nenugalimai jėgai ir atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės nuomone, vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nesulėtino greičio, todėl ir neišvengė įvažiavimo į duobę. Pati vairuotoja elgėsi neatsargiai, todėl atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės. Iš ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta ir pan. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta nurodoma turtinė žala. Nėra aišku kada, kur, nuo ko, per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio sugadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti turtinę žalą. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Atsakovo įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas procesinių palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas, todėl jos negali būti priteistos. Be to, atsakovė mano, kad kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 29 str. ir 94 str.
Trečiasis asmuo I. V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.
Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 246 str. 1 d., 4 d., 247 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys 2012-03-21 eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (11, 12 b. l.), 2012-03-21 Nutarimas Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (10 b. l.) patvirtina, jog 2012-03-21 trečiasis asmuo I. V. D., vairuodama transporto priemonę „Peugeot 207“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20:00 val. važiuodama keliu K. Petrausko g., Kaune, ties sankryža su Vydūno al., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią ir nepažymėtą kelio ženklais duobę, esančią 0,4 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 0,5 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,1 m gylio. Duobė nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais. Įvykio metu buvo tamsus paros metas.
2012-03-21 nutarimu atsisakyta kelti Administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareigūnai nustatė, jog I. V. D. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra (10 b. l.).
2012-03-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, ieškovės remonto sąmata (13, 15-16, 17-18 b. l.) patvirtina, jog po įvykio atlikus patikrą nustatyta, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinė dešinės pusės skersinė svirtis, priekinis dešinės pusės guolio rėmas, priekinis dešinės pusės amortizatorius, priekinė dešinės pusės padanga, priekinio stabilizatoriaus dešinės pusės traukė, dešinys V-traukės antgalis, dešinės pusės vairo traukė bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis. Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 2490,27 Lt draudimo išmoką (b. l. 81).
Sutinkamai Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. – savivaldybės vykdo vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Teismas nenustatė, kad 0,5 m ilgio, 0,5 m pločio ir 0,1 m gylio pakankamai didelė duobė būtų pažymėta ar būtų pastatytas įspėjamasis ženklas (11, 12 b. l.) (CPK 197 str.). Darytina išvada, jog atsakovė nevykdė jai įstatymais priskirtos pareigos taisyti, prižiūrėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sąlygas. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tačiau nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos poziciją, kad automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė. Atsakovė šią poziciją grindė prielaidomis ir nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės pateikti pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, jog vairuotoja vairuodama transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, buvo neatsargi, neatidi, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įvykį nulėmė būtent nelygi kelio danga – pakankamai didelė duobė, važiuojamojoje kelio dalyje. Žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, nepasirūpino jai priskirtų tvarkyti kelių danga, jos neveikimas turi priežastinį ryšį su atsiradusia žala.
Atsakovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma sukontroliuoti, numatyti ir išvengti duobių, nepagrįstos jokiais įrodymais, ir remiasi tik prielaidomis (CPK 178 str.). Be to, šalys teisminio nagrinėjimo metu bandė ginčą išspręsti taikiai, atsakovė ieškovei siūlė sudaryti taikos sutartį, atsakovė taikos sutartimi siūlė ieškovei patenkinti 80 procentų ieškinio sumos, t.y. 1927,00 Lt. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė iš dalies pripažįsta jai pareikštą reikalavimą. Atsakovės argumentai, kad kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka yra ydinga ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 29 str. ir 94 str., negali būti įvertinti kaip pagrindas, dėl ko atsakovė gali būti atleista nuo jai teisės aktais priskirtų funkcijų įgyvendinimo ir nuo civilinės atsakomybės. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarka nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių atsakovės išsakytų argumentų išsamiau nevertina.
CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 str. 1 d., turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 str.).
Teismas, ištyręs aptartas faktines aplinkybes, sprendžia ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti (CPK 178 str., 185 str.). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šalys teisminio nagrinėjimo metu bandė sudaryti taikos sutartį. Ieškovė aptariamoje proceso stadijoje raštu atsakovei patvirtino, kad sutiktų atsisakyti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis šalių bendradarbiavimo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nors ir konstatavus, kad atsakovė turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą šią prievolę įvykdyti, ir tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, iš atsakovės ieškovei nepriteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 63,00 Lt žyminio mokesčio ir 200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, kadangi sudaro 5,00 Lt (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į.k.111106319, 2408,75 Lt (du tūkstančius keturis šimtus aštuonis Lt 75 ct) (697,62 EUR) žalos atlyginimo, 63,00 Lt (šešiasdešimt tris Lt 00 ct) (18,25 EUR) žyminio mokesčio ir 200,00 Lt (du šimtus Lt 00 ct) (57,92 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.