Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 219 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra būdamas UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), atskaitingu asmeniu, o laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-03-30, būdamas ir UAB (duomenys neskelbtini), atskaitingu asmeniu ir direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, paėmė grynais iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Swed banke Nr. (duomenys neskelbtini):

2012-12-31 paėmė grynais 12 025,80 Lt (3482,91 €) iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko (buvusio AB Ūkio banko) Kauno filiale Nr. (duomenys neskelbtini),

taip pat iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ūkio išlaidoms gavo:

bei už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą:

6. 2014-12-31 2304 Lt (667,28 €).

Tokiais būdais T. L. iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 195 222,76 Lt (56 540,42 €) bendrovės piniginių lėšų, iš kurių 142 413,22 Lt (41 245,83 €) nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje bei jų į bendrovės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino, taip iš viso pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės - 142 413,22 Lt (41 245,72 €) vertės svetimą turtą (pinigines lėšas), tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 142 413,22 Lt (41 245,72 €) turtinę žalą.

Šiais veiksmais ir aplinkybėmis T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Taip pat, jis, nesumokėjo mokesčių, tai yra laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-03-30, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1991-05-21 Nr. I-1336 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 Nr. IX-2535) 10 straipsnio „Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas“ 2 d. reikalavimais, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui pateikė 2013-02-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-01, 2013-03-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-02/1, 2013-04-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-3, 2013-05-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-04, 2013-06-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-05, 2013-07-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-06, 2013-08-08 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-07, 2013-10-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-09, 2013-11-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-10, 2013-12-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-11, 2014-01-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 13-12, 2014-02-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-01, 2014-02-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.14-01-1, 2014-03-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-02, 2014-03-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-02-1, 2014-04-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-03-1, 2014-04-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-03, 2014-05-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-04-1, 2014-05-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-04, 2014-06-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-05, 2014-06-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-5, 2014-07-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-06, 2014-07-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-6-1, 2014-08-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-7-1, 2014-08-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-07, 2014-09-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-8-1, 2014-09-11 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-08, 2014-10-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-9-1, 2014-10-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-09, 2014-11-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-10-1, 2014-11-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr.14-10, 2014-12-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-11-1, 2014-12-12 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-11, 2015-01-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-121, 2015-01-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 14-12-1, 2015-02-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 15-01, 2015-02-13 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. 15-01/1 su apdraustiesiems asmenims apskaičiuotomis sumomis ir socialinio draudimo įmokomis, pažeisdamas to paties įstatymo 9 straipsnio „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“ 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, kur nustatyta, kad: 1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą; 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetui susidarė Valstybinio socialinio draudimo įmokų 3449,64 € skola. 2015-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įteikus jam 2015-02-24 priminimą sumokėti apskaičiuotas įmokas Nr. (8.1) S-12247 apie tai, kad jis privalo iki 2015-03-30 sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, įmokų nesumokėjo, nors UAB (duomenys neskelbtini) galėjo padengti visą 3449,64 € kreditorinį įsiskolinimą VSDFV Kauno skyriui.

Šiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 straipsnio 1 dalyje.

Bylą nagrinėjant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis, 291 straipsnis) kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kada nurodė, jog dėl jam išmokėtų piniginių lėšų, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui ir skirtų UAB (duomenys neskelbtini) ūkio išlaidoms, gali paaiškinti, kad jos jam buvo išmokamos įvairiais būdais. UAB (duomenys neskelbtini) atsikaitomąsias sąskaitas turėjo SWED ir Ūkio bankuose, todėl pinigus jis paimdavo iš atsiskaitomųjų sąskaitų pasinaudodamas banko kortelėmis, iš bankomatų. Taip pat, pinigai grynais jam buvo išduodami iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos, išrašant kasos išlaidų orderius. Nuo 2013 metų pradžios, datos tiksliai neprisimena, UAB (duomenys neskelbtini) savo transporto priemones – „Renault Master“, „Iveco Daly“ ir „Ford Galaxy“, transporto priemonių valstybinių numerių šiuo metu jau neprisimena, išnuomojo UAB „Trans24“. Kokia buvo tiksli nuomos kaina, jis jau šiuo metu neprisimena. Už transporto nuomą bendrovei „Trans24“ buvo išrašomos sąskaitos, atsiskaitoma buvo grynais pinigais. Paimdamas pinigus iš UAB „Trans24“ jis išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, tačiau šių pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešdavo, juos pasilikdavo sau, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė šias sumas įtraukdavo į jo avansines apyskaitas, kaip išduotas jam ūkio reikmėms. Šiuo metu visų įtarime nurodytų sumų, parodytų, kaip jam išmokėtas avansas, skirtas UAB (duomenys neskelbtini) ūkio reikmėms, jis neprisimena, tačiau, mano, kad jos yra teisingos, nes visi bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo teikiami bendrovės buhalterei, o ji juos įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą, surašydama atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip pat, nori paaiškinti, kad pinigai, kurių panaudojimui nebuvo pateikti dokumentai, buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, savo ar savo artimųjų asmeninėms reikmėms jis nenaudojo. Bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo pakliuvusi į labai sunkią ekonominę būklę, todėl norėdamas mažinti sąnaudas, prekes ir paslaugas, būtinas bendrovės veiklai vykdyti, stengdavosi pirkti kuo pigiau, nekreipdamas dėmesio į tai ar pardavėjas pateikia privalomus dokumentus – sąskaitas ir pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Jis nemanė, kad tai yra labai blogai ir kad taip jis daro nusikaltimą. Dabar suprato, kad elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, ateityje tokių klaidų nebedarys. Nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, nuoširdžiai dėl to gailisi, stengsis atlyginti dėl mokesčių nesumokėjimo Valstybei padarytą žalą, nuo pirmos apklausos pripažino padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius ir teisingus parodymus, augina du mažamečius vaikus, todėl prašo į tai atsižvelgti ir skirti jam kuo švelnesnę bausmę (2 t., 86-87, 93-99, 105-106 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų, pastarojo kaltę įrodo ir baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai:

2016-03-10 gautame T. L. paaiškinime Nr. 0-4729 dėl lėšų panaudojimo, jis nurodė, kad 2010 metais perregistravus IĮ (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) buvo atlikti transporto priemonių „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) einamieji remontai garažuose, kur sąskaitų faktūrų niekas negalėjo išrašyti, o detalės buvo perkamos autolaužynuose (Autominutėje arba neoficialiose, kur fizinis asmuo ardo daužtas transporto priemones), kur reikėdavo mokėti brangiau jeigu norėdavai sąskaitos. Internetinėje svetainėje autoplius.lt transporto priemonėms buvo perkamos padangos iš fizinių asmenų. Vaistinėlė, gesintuvas ir transporto priemonės įrankiai buvo perkami Aleksoto turguje, kur sąskaitos taip pat tuo metu niekas išrašyti negalėjo. Darbui skirtos priemonės tempimo virvės, darbinė avalynė, darbinės pirštinės, darbo drabužiai, tvirtinimo virvės, lipni juosta, oro pagalvėlės, stretch juosta, kartono dėžės, spausdinimo popierius pagrinde buvo perkamos prekybos centre „Senukai“ kur sąskaitos reikėdavo ilgai laukti, arba prekybos miestelyje „Urmas“. Daiktai buvo perkami ne visi vienu metu, o atskirai po vieną ar kelis daiktus ir už mažas sumas, todėl sąskaitos neprašydavo. Visi darbui skirti drabužiai yra sudėvėti ir išmesti, o priemonės yra sunaudotos. Naudotas krovinių vežimėlis ir naudota perstumdymo platforma buvo pirkta internetu skelbiu.lt iš fizinio asmens. Ši įranga buvo naudota ir greitai sulūžo, todėl buvo išmesta. Spausdintuvas su spausdinimo kasetėmis buvo įsigytas per skelbiu.lt internetinį puslapį iš fizinio asmens. Pirkimai nevykdomi per šį puslapį, ten randama tik informacija kas parduoda daiktą, pasiskambinus nurodytu telefono numeriu sutariama susitikimo vieta, susitikus ir padavus pinigus gauni daiktą, o sąskaitos niekas neišrašo. Spausdintuvas yra neišmestas ir veikiantis. Skrajutės buvo užsakytos iš skelbiu.lt puslapyje besiskelbiančio studento, avansas buvo sumokėtas grynais susitikus, likusi suma atsiimant skrajutes. Jos buvo išmėtytos po pašto dėžutes (duomenys neskelbtini) rajone. 2012 metais buvo nupirktos dar dvi transporto priemonės: „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Daily“, todėl remontų, detalių ir padangų be sąskaitų padaugėjo. Nupirktas dar vienas gesintuvas ir vaistinėlė iš (duomenys neskelbtini) turgaus. Sugedus automobiliui ir žinant, kad remontas užtruks, buvo nuomojamas kitas krovininis automobilis ieškant nuomotojo internete. Įmonėje padaugėjus samdomų darbuotojų, internetu buvo nupirkti trys dėvėti darbiniai telefonai ir trys dėvėtos navigacijos iš fizinių asmenų. Telefonų sąskaitos buvo pildomos kas savaitę, perkant papildymo korteles. Šiuo metu telefonai yra nusidėvėję ir neveikiantys. Viena navigacija pamesta, viena navigacija sugadinta nepataisomai ir išmesta, viena navigacija neveikianti. Tais metais, trumpą laiką, buvo nuomojamos patalpos, kuriose vyko darbo organizavimas. Buvo nupirkti dėvėti du stalai, keturios kėdės, du dėvėti kompiuteriai ir du monitoriai. Šiuo metu išlikę tik monitoriai. Sulūžusios visos keturios kėdės ir abu seni stalai, išsikraustymo metu, buvo išvežti ir palikti buitinių atliekų aikštelėje (duomenys neskelbtini). Darbui skirtos priemonės buvo perkamos kaip ir minėta anksčiau. 2012-2013 metais viskas vyko kaip ir minėta anksčiau, išskiriant kelias neapskaitytas išlaidas. Internetu iš fizinio asmens buvo įsigyta Lietuvos įmonių duomenų bazė, kuri turėjo palengvinti klientų paiešką, tačiau programa buvo nepilna ir veikė tik mėnesį laiko, vėliau buvo prašoma sumokėti už pilną programos versiją. Papildomai lėšų tam neskyrė. Tais metais buvo dvi darbinės kelionės į užsienį t. y. Vokietiją (Duseldorfą) ir Latviją (Rygą). Kuras, maistas ir kitos išlaidos buvo neapskaitytos, čekiai neimami. Tais pačiais metai apie l-2 val. nakties, ties Kryžkalniu, buvo sumokėta techninei pagalbai kelyje, grynais be čekio. Pagalbą teikęs tech. pagalbos vairuotojas iš Raseinių teisinosi, kad naktį niekas sąskaitų neišrašinėja. 2013-2014 metais prekių ir paslaugų pirkimai vyko taip kaip minėta anksčiau. 2014-2015 metais buvo perkamas tik spausdinimo popierius (2 t., 3-5 b. l.).

Liudytoja R. K., kurios parodymai buvo perskaityti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ji dirbo nuo 2013 metų, datos tiksliai neprisimena. Bendrovėje jai nebuvo sudarytos sąlygos dirbti, todėl apskaitą ji tvarkė savo namuose. Bendrovės apskaitos dokumentus jai pristatydavo direktorius T. L.. Šiuo metu bendrovėje oficialiai nebedirba, išėjo iš darbo 2015 metų vasario mėn. 27 d. 2015-02-01 debitorių sąrašą 2015-02-25 patvirtintą direktoriaus, sudarė ji. Į šį sąrašą įtrauktas įmonės direktorius T. L., nes 41 425,83 € pas jį buvo, kaip pas atskaitingą asmenį. Direktorius T. L. jai pateikdavo bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašus bei kitus apskaitos dokumentus. Išrašuose ji matė, kad banko kortele iš atsiskaitomosios sąskaitos yra išgryninami pinigai, tačiau direktorius už minėtą sumą nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, todėl ši pinigų suma buvo nurodyta kaip išlaidos direktoriui avansiniams mokėjimams. Paklausus kur yra minėta pinigų suma, direktorius negalėjo paaiškinti. Taip pat matė, kad bendrovė turi įsiskolinimų mokesčių inspekcijai ir Sodrai, ragino susimokėti mokesčius, tačiau negali paaiškinti, kodėl mokesčiai nebuvo mokami. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimu, kiek prisimena, turėjo tris automobilius. Kokia įmonės būklė buvo 2015-03-30 dieną, ji paaiškinti negali, nes įmonėje nebedirbo. Taip pat nežino, kur bendrovės direktorius T. L. panaudojo avansiniams mokėjimams skirtą 41 425,83 € sumą. (1 t., 52-53 b. l.).

2015-04-16 VSDFV Kauno skyriaus pranešime Nr. 0-6924, dėl UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo fondo biudžetui, nurodyta įmonės patikrinimo rezultatai (1 t., 3-8 b. l.).

2015-05-18 VSDFV Kauno skyriaus pranešime Nr. 0-8884, yra nurodyta informacija apie pateiktus pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį bei pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (1 t., 116-195 b. l.).

2015-05-14 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad tyrimui buvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (2 t., 1 b. l.).

2015-12-22 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti papildomi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (2 t., 14-15 b. l.).

2016-01-05 Specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/02, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo sumokėti VSDFV įmokas (2 t., 19-30 b. l.).

2016-06-20 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti visi turimi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (2 t., 7-8 b. l.).

2016-04-01 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. J. parodė: Specialistui užduotas klausimas: ar UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. L. 2016-02-09 įtariamojo apklausos metu pateikti sąrašai „UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos grynais pinigais T. L. darbo laikotarpiu, perkant prekes ir paslaugas, bet neapskaitytos buhalterijoje“ turi privalomus buhalterinės apskaitos dokumentams taikomus rekvizitus? Specialisto atsakymas: susipažinęs su jam pateiktais sąrašais gali teigti, kad šie sąrašai neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentams taikomų rekvizitų, kurie yra išvardinti 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalyje „Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai“. Specialistui užduotas klausimas: ar remiantis šiais sąrašais ir 2016-03-10 pateiktais duomenimis apie prekes ir paslaugas, kurios buvo įsigytos ir panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, bet neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje, pagal 2016-02-09 įtariamojo apklausos metu pateiktą sąrašą, nurodant kur ir kada buvo įsigytos sąraše nurodytos prekės Nr. 0-4729, galima pateisinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. L. kaip atskaitingo asmens išlaidas, gautas avansu įmonės reikmėms? Specialisto atsakymas: pateisinti išlaidų negalima, nes šiuose dokumentuose nurodytos prekės ir paslaugos negali būti laikomos tinkamomis pagrįsti atskaitingo asmens T. L. išlaidas, kadangi jos nėra įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip to reikalauja 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalis „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir kitus įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat tai prieštarauja 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 2 dalies „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“ reikalavimams, nes nebuvo pateikti nei apskaitos dokumentai, nei buhalterinės pažymos, pagrindžiančios tuose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų pirkimą bei apmokėjimą. Be kitą ko, 2016-02-09 įtariamojo apklausos metu pateiktų sąrašų laikyti buhalterinėmis pažymomis negalima, nes jie neatitinka šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų apskaitos dokumentams (1 t., 58-59 b. l.).

2016-08-26 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. J. į užduotus klausimus parodė: Klausimas užduotas specialistui: ar iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų: sąskaitos 243501 „atskaitingas asmuo T. L.“ žiniaraščio, sąskaitos 2711 “sąskaitos bankuose Litai (swed)“ žiniaraščio, sąskaitos 2712 “sąskaitos bankuose Litai (Ūkio)“ žiniaraščio, sąskaitos 243504 „Įmonės ūkio banko kortelė“ žiniaraščio, atskaitingo asmens T. L. avanso apyskaitų už laikotarpį nuo 2012 gruodžio mėnesio iki 2015 sausio mėnesio, galima nustatyti kokia pinigų suma tiriamuoju laikotarpiu, skirta ūkio išlaidoms, avansu išmokėta UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui T. L.? Specialisto atsakymas: iš pateiktų dokumentų galima nustatyti kokia pinigų suma išmokėta UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui tiriamuoju laikotarpiu. Sąskaitos 243501 „atskaitingas asmuo T. L.“ žiniaraštyje nurodyta suma yra 195 222,76 Lt (56 540,42 €). Klausimas užduotas specialistui: ar iš išvardintų pateiktų dokumentų galima nustatyti kokia pinigų suma, kuri buvo avansu išmokėta UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui T. L. tiriamuoju laikotarpiu, buvo panaudota UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai ir kokia pinigų suma yra likusi pas T. L.? Specialisto atsakymas: sąskaitos 243501 „atskaitingas asmuo T. L.“ žiniaraštyje ir paskutinėje pateiktoje 2015 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje nurodyta, kad iki 2015-02-01 panaudota UAB (duomenys neskelbtini) ūkio reikmėms suma yra 52 809,54 LT (15 294,70 €), o likusi nepanaudota pinigų suma yra 142 413,22 Lt (41 245,83 €). Klausimas užduotas specialistui: ar iš išvardintų pateiktų dokumentų galima nustatyti kada ir kokiu būdu pinigų suma avansu buvo išmokėta UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui T. L.? Specialisto atsakymas: iš pateiktų dokumentų matosi, kad UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingam asmeniui T. L. buvo išmokėta per atsiskaitomąsias bankų sąskaitas:

10. 2013-01-17 500 Lt;

8. 2013-12-20 18 644,71 Lt.

Taip pat iš pateiktų išvardintų dokumentų matyti, kad už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas gauti pinigai liko pas T. L., kaip atskaitingą asmenį:

6. 2014-12-31 2304 Lt, iš viso 195 222,76 Lt (2 t., 61-63 b. l.).

Kaltinamojo T. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 219 str. 1 d., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais bei išdėstytais įrodymais.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu, tai yra kaltinamojo T. L. prisipažinimu ir parodymais, liudytojos R. K. parodymais, specialisto M. J. paaiškinimais ir išvadomis, VSDFV Kauno skyriaus pranešimais, reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis T. L. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės 41 245,72 € svetimą turtą bei nesumokėjo 3449,64 € mokesčių VSDFV Kauno skyriui.

Neginčytinai nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas T. L., kuris buvo įmonės atskaitingas asmuo ir direktorius (kaltinime nurodytu laikotarpiu), buvo jo žinioje. UAB (duomenys neskelbtini) turtas jam buvo svetimas, nors, kaltinamojo teigimu, visos lėšos buvo uždirbtos jo pastangomis, tačiau tai nereiškia, jog įmonės lėšomis ir turtu jis galėjo disponuoti savo nuožiūra, nes bet kuri ūkine, finansine ar kitokia veikla užsiimanti įmonė yra subjektas, visada turintis tam tikras teises ir įsipareigojimus kitiems subjektams, taip pat valstybei bei savo darbuotojams, įstatymų, sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu. Todėl įmonės veikloje gautos lėšos ir turtas negali būti laikomas įmonės vadovo ar pagrindinio net ir vienintelio akcininko turtu, kol įmonė nustatyta tvarka nelikviduojama ir neįvykdomi turimi įsipareigojimai. Pasisavinimo ir tyčinio svetimo turto ar turtinės teisės išvaistymo procesui būdinga tai, kad kaltininkas, atlikdamas su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu ar turtine teise neteisėtus veiksmus, suvokia, jog šie objektai yra jo neteisėtame valdyme, o kaltininko valiniai veiksmai – paversti svetimą turtą savu ar jį išvaistyti iš esmės ir nulemia veikos kvalifikaciją. Svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas suponuoja savanaudišką veikos motyvą bei tikslą, tačiau praturtėjimas nėra būtinasis BK 183 straipsnyje numatytos veikos požymis, todėl nepriskirtinas prie įrodinėtinų aplinkybių. Atribojant turto pasisavinimą nuo turto iššvaistymo, esminis momentas yra tas, kad kai kaltininkas su jam patikėtu esančiu jo žinioje turtu įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiūra ir jį pasisavina (nesvarbu ar savo, ar kitų asmenų naudai), veika kvalifikuojama kaip pasisavinimas ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai jis tuo turtu pasinaudoja savo nuožiūra. Tolesni veiksmai su turtu veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Nors kaltinamasis T. L., kaltinime nurodytu laikotarpiu būdamas atskaitingu asmeniu ir direktoriumi, iš esmės neginčijo ir patvirtino, kad paėmė grynais pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų, iš įmonės kasos ūkio išlaidoms ir už įmonės suteiktas paslaugas gavo pinigus, o jų į bendrovės sąskaitą neįnešė, tačiau nurodė, kad paimtos lėšos buvo naudojamos su bendrove susijusiems reikalams spręsti ir asmeniniams poreikiams jų nepanaudojo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų bei įmonės kasos paėmė 195 222,76 Lt (56 540,42 €) bendrovės lėšų, o bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad jis nepateikė ataskaitų, dokumentų, pateisinančių 142 413,22 Lt (41 245,72 €) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje bei jų į bendrovės bankų sąskaitas ar kasą negrąžino. Kaltinamasis T. L. būdamas įmonės atskaitingu asmeniu ir direktoriumi bei turintis įgalinimus tvarkyti finansinius reikalus, žinojo ir suprato, kad jo gautos minėtos įmonės lėšos yra jo žinioje ir jis yra atskaitingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms ir už dokumentų, pateisinančių šių lėšų panaudojimą pateikimą, taigi jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga T. L. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išliko ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes bylos duomenimis nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o T. L. neigiant šią aplinkybę, jam atsirado pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, kad jos buvo panaudotos pagal paskirtį. Vis dėlto T. L. jokių duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl pripažintina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. Taigi kaltinamasis T. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atskaikingu asmeniu ir direktoriumi, jo žinioje buvusį didelės vertės (BK 190 str. prasme) svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 142 413,22 Lt (41 245,72 €), pasisavino jį, tai yra elgėsi su juo kaip su nuosavu ir taip padarė didelę žalą įmonei, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Šis svetimo turto pasisavinimas laikytinas baigta nusikalstama veika, kadangi kaltininkas įgijo galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Ši išvada dera iš su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pvz. kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2009, 2K-385/2012.

BK 219 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pagal deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų mokesčių nesumoka laiku – per priminime nustatytą laiką. Viena būtinų sąlygų baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti – tai valstybės įgaliotos institucijos priminimas mokesčių mokėtojui apie pareigą sumokėti mokesčius. BK 219 straipsnio dispozicijoje mokesčio mokėtojo mokumas nėra expressis verbis (tiesiogiai) įvardytas kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei už mokesčių nesumokėjimą atsirasti. Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik tuo atveju, kai asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius. BK 219 straipsnyje 1 dalyje nustatyta veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė (kasacinė nutartis Nr. 2K-301/2013).

Taigi iš teismo ištirtų įrodymų visumos, tai yra paties kaltinamojo paaiškinimų, 2016-01-05 specialisto išvados Nr. 5-2/02 ir kitų bylos ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog kaltinamasis T. L. gavo VSDFV Kauno skyriaus 2015-02-24 priminimą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotas įmokas, jų tyčia nesumokėjo, dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu, nes UAB (duomenys neskelbtini) galėjo padengti visą 3449,64 € kreditorinį įsiskolinimą VSDFV Kauno skyriui. Todėl T. L. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 1 d.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuo­tas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 219 str. 1 d.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. L. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kad jis padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis, susituokęs, turintis šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, administracine tvarka baustas, anksčiau teismo neteistas, su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, žadą jį per teismo nustatytą terminą atlyginti, turi paskolą bankui, darbovietės, kurioje dirba charakterizuojamas teigiamai.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas dvi nusikalstamas veikas kaltinamajam T. L. skirtina Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriais jis yra kaltinamas, sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nes paskyrus kitos rūšies bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei teisingumo ir protingumo principus, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės, nei sankcijose numatytas vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos taikant bausmių dalinį sudėjimą. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), jeigu teismas nuspren­džia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėji­mo, nurodant BK 75 str. taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ne tik į formalius BK 75 str. reikalavimus, bet ir į tai, jog byloje nustatyta T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis yra susituokęs, augina du mažamečius vaikus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, pažadėjo, kaip įmanoma greičiau jį atlyginti, anksčiau teismo teistas nebuvo, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi esant BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui spren­džiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam T. L. bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų terminui, paski­riant kaltinamajam kelias pareigas. Atsižvelgdamas į byloje nu­statytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus kaltinamajam T. L., jis bus sulaiky­tas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei turės didesnę galimybę atlyginti padarytą turtinę žalą ir tokiu būdu bus už­tikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Civilinis ieškovas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3449,64 € turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 46-47 b. l.). Civilinis ieškinys motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui 3449,64 € iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307-308 str. teismas

nusprendžia:

pagal BK 183 str. 2 d. ir nuteisti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 219 str. 1 d. ir nuteisti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 3 d. T. L. paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerių metų ir dešimties mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui atlyginti 3449,64 € turtinę žalą.

Priteisti civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo T. L. 3449,64 € turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti UAB (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.