- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- eI-8694-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01762-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- D. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo iš atsakovės D. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas priteisti iš atsakovės D. J. (toliau – atsakovė) 72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovė bylai aktualiu laikotarpiu buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei, vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vietinė rinkliava Atsakovei skaičiuojama pagal 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 12.2 p. pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba), pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.), kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (15.1 p.) arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (15.2 p.).
Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra Atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Radviliškio rajono ir kitų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017-06-22 sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (TAR, 2017-06-26, Nr. 2017-10764 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – nuostatai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, ir kurią pareiga mokėti atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog minėta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 nurodė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą.
Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar pagal Nuostatus atsakovė ginčo laikotarpiu buvo laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas Nuostatų 12 punktas, kuriame nustatyta, kas yra laikomi vietinės rinkliavos mokėtojais. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nurodė, kad rinkliava atsakovei buvo skaičiuojama pagal Nuostatų 12.2. punktą, kuriame numatyta, kad „Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties)“. Taigi, Nuostatų 12.2 punkte rinkliavos subjektu yra nurodytas toks gyvenamosios paskirties patalpų gyventojas, kuris gyvena patalpose, kurios nustatyta tvarka: 1) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, arba 2) nebaigta jų statyba, arba 3) gyventojas liko deklaruotas po savininko mirties.
Pažymėtina, kad Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti ginčijamą rinkliavą siejama su aplinkybe, kad vietinės rinkliavos mokėtojas gyvena gyvenamosios paskirties patalpose. Pareiškėjas nenurodė, kokiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gyveno atsakovė, nevertino, ar atsakovė priskirtina vienam iš gyventojų, kurie gyveno gyvenamosios paskirties patalpose, kurios nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovė, vadovaujantis Nuostatų 12.2 punktu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi ginčo laikotarpiu buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, atmestinas. Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žiūr. pvz. LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-388-789/2021). Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo tokių aplinkybių, jog atsakovė liko deklaruota po savininko mirties. Tokių duomenų byloje nėra.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė nelaikytina vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2. punkto prasme. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu iš esmės buvo nekilnojamojo turto objektas, kuris galėtų būti naudojamas kaip gyvenamosios paskirties patalpos, ir kad būtent šiose gyvenamosios paskirties patalpose gyveno atsakovė, todėl pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti iš atsakovės D. J. Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.