- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- 1-27-351/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21027-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos R. pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, tris paskutinius kartus iš jų:
1) 2020-05-08 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 22 str. 1 d., 178 str., 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 64(1) str., bausmės laikas sumažintas 1/3 ir galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 6 mėn.;
2) 2020-07-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. laisvės apribojimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 64 (1) str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-05-08 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 9 mėn. laisvės apribojimas, bausmę atliko 2021-02-28;
3) 2021-09-07 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281(1) str. 1 d., pritaikius BK 64 (1) str., 30 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas, padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: po to, kai Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., jis (V. B.), vairavo kelių transporto priemonę– tai yra: 2022 m. balandžio 1 d. apie 03 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po to, 2022 m. balandžio 19 d., apie 16 val., Šilutės r., Juknaičių sen., (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 15 d., apie 10 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę - automobilį "Renault Megane Scenic", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir taip, sistemingai vairuodamas kelių transporto priemones, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad už vairavimą išgėrus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, žinojo, kad negali vairuoti, tačiau 2022 m. balandžio 1 d. vairavo automobilį, nes prašė atvažiuoti pažįstama mergina. 2022 m. balandžio 19 d. vairavo automobilį, nes norėjo patikrinti ar mašina techniškai tvarkinga, tada ir buvo Šilutės r., Juknaičių sen., (duomenys neskelbtini) sustabdytas pasieniečių. 2022 m. gegužės 15 d. taip pat vairavo automobilį, nes norėjo patikrinti stabdžius. Visais kartais policijos pareigūnai surašė protokolus dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Suprato, kad vairuoti transporto priemonės negali, tačiau visus pažeidimus padarė dėl svarbių priežasčių. Gailisi padaręs nusižengimą. Šiuo metu automobilio nebeturi, jį pardavė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš 2021-09-07 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-325-635/2021 nustatyta, kad V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 (1) straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė bei, vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems (2) metams (b.l. 165-168, t. 1).??
Iš 2022-04-01 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 94-ANR_P-481-2022 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., padarymo, nustatyta, kad V. B. 2022-04-01, 03.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį "Renault Megane Scenic" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Užfiksuotas V. B. paaiškinimas, jog gailisi, kad važiavo parsivežti į bėdą patekusio asmens, parašu patvirtino, kad protokolą gavo, su juo susipažino (b.l.26-27, t. 1). 2022-04-19 nutarimu Nr. 85-ANR_N-1245-2022 administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu pagal ANK 424 str. 3 d. ir jam paskirta nuobauda - 700 eurų dydžio bauda (b.l. 28, 29, t. 1).
Iš 2022-04-19 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 94-ANR_P-979-2022 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 3 d., padarymo, nustatyta, kad V. B. 2022-04-19, 16 val., Šilutės r. Juknaičių sen. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Renault Megane Scenic" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Užfiksuotas V. B. paaiškinimas, jog norėjo pasivažinėti automobiliu palei Nemuno upę ir patvirtinimas parašu, kad protokolą gavo, su juo susipažino (b.l.40-41, t. 1). 2022-04-19 nutarimu Nr. 85-ANR_N-377-2022 administracinio nusižengimo byloje V. B. pripažintas kaltu pagal ANK 424 str. 3 d. ir jam paskirta nuobauda - 700 eurų dydžio bauda (b.l. 42, 43, t. 1).
Iš administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog 2022-05-15 V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 94-ANR_P-761-2022 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 424 str. 3 d., padarymo. kad šis 2022-05-15, 10.18 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį "Renault Megane Scenic" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Užfiksuotas V. B. paaiškinimas, jog gailisi, kad sodo teritorijoje nevairavo, parašu patvirtino, kad protokolą gavo, su juo susipažino (b.l.18-20, t. 1). 2022-06-30 nutarimu, vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 8 p., V. B. administracinio nusižengimo, padaryto 2022-05-15, teisena pagal ANK 424 str. 3 d., nutraukta (b.l. 33-35, t. 1).
Iš vaizdo įrašų, kurie buvo apžiūrėti nustatyta (b.l. 24, t. 1) kad vaizdo įraše, darytame 2022-04-01, 03:21:30 val., užfiksuota automobilyje vairuotojo vietoje sėdintis V. B., kuris sako pareigūnams, jog jį kažkas paskundė, nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir sakosi važiavęs nuo prekybos centro "Iki" parvežti merginą, kuri neturi kur nakvoti, sakosi turėjęs vairuotojo pažymėjimą, po to neteisėtai išsilaikęs teises ir, kad tai ilga istorija. Į pareigūnės klausimą ar žinantis, jog jam atimta teisė vairuoti, kad bus surašytas protokolas, V. B. atsako žinantis tai (b.l. 84, 85, t. 1);
Vaizdo įraše, darytame 2022-05-15, 10.14.14 val., užfiksuota, kaip pareigūnų tarnybinis automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), o įvažiavus į sodų bendrijos teritoriją, matyti priekyje važiuojantis automobilis, kuris įsuka į kairę keliuko pusę ir sustoja prie baltų plytų namo, iš automobilio "Renault Laguna", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusė išlipa V. B., su kuriuo kalbasi prie jo priėję policijos pareigūnai (b.l. 81-82, t. 1)
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, jog V. B.nuo 2021-09-30 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą dėl uždraudimo naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 46, t. 1).
Liudytoja A. V., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2022 m. balandžio 1 d., apie 03:30 val. Šilutės mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, užtikrinant viešąją tvarką, pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) sodo išvažiuojantį automobilį "Renault Megane Scenic", kurį nusprendė sustabdyti ir patikrinti automobilio vairuotojo dokumentus. Kas vairuoja automobilį nesimatė. Sustabdžius automobilį, pradėjus kalbėtis, atpažino vairuotoją V. B., kuris, paklausus ar turi vairuotojo pažymėjimą, atsakė neigiamai ir pasakė, kad teisė vairuoti yra atimta. Pabendravusi su V. B., duomenų bazėje patikrino, ar šis turi teisę vairuoti transporto priemonę ir pamatė, kad teismo nuosprendžiu V. B. atimta teisė vairuoti transporto priemonę. V. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį, kai tokia teisė jam buvo atimta. V. B., kuriam paaiškino, kad negali vairuoti transporto priemonės, nes jam yra teismo paskirtas uždraudimas vairuoti, su pažeidimu sutiko, tik bandė teisintis, kad nėra gavęs teismo sprendimo, tačiau buvo akivaizdu matyti, kad V. B. supranta, jog negali vairuoti transporto priemonės, nes ir pats kelis kartus paminėjo, kad jį kažkas išdavė dėl vairavimo. V. B. žinojo ir suprato, kad vairuoti automobilio negali, nes neturi teisės, bet matomai nesitikėjo, jog gali būti sustabdytas naktį. Paaiškino V. B., kad jei dar kada vairuos transporto priemonę, tai jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. B. buvo blaivus, todėl suprato ką jam pasakė (b.l. 73-74, t.1)?
Liudytoja J. K., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jos darbo funkcijos - vykdyti kontrolę asmenų, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas vairuoti transporto priemones. 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas Šilutės teismo nuosprendis V. B. atžvilgiu, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudoti specialia teise - teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiu. V. B. tuo pačiu nuosprendžiu buvo paskirtas areštas, kurį pastarasis atliko 2021 metų lapkričio mėnesį. V. B. buvo išsiųsti trys šaukimai pagal gyvenamąją vietą bei pagal deklaruotą vietą, kad atvyktų į probacijos tarnybą. Buvo ieškomi V. B. kontaktai per administracinių nusižengimų registrą, tačiau pastarojo telefono numerio niekur nebuvo nurodyta. Pagal išsiųstus šaukimus V. B. į probacijos tarnybą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Tuo metu darbo apimtis buvo labai didelė, todėl fiziškai nebuvo galimybių daugiau skirti laiko vieno asmens suradimui. Asmenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolė yra vykdoma nuo pat teismo sprendimo gavimo. Tikrinami pažeidimai prieinamuose registruose ir kontrolė yra vykdoma nustatytais terminais. 2022 m. gegužės 17 d., vykdant V. B. kontrolę, registruose pamatė, kad šiam yra surašyti protokolai už vairavimą automobilio, kai tai daryti uždrausta. V. B. registre pastebėjo nurodytą telefono numerį, kuriuo paskambino V. B.. Smulkmenų ką kalbėjo su V. B.- neatsimena. Pagal surašytą pažymą gali teigti, kad V. B., paklausus, kodėl vairuoja, neturėdamas tam teisės, teisinosi, kad sunkiai vaikšto, laukia kojos operacijos, prižiūri senus tėvus. Pokalbio metu yra išsamiai išaiškinama bausmės vykdymo tvarka ir nevykdymo pasekmės. Pažymoje ir plane pažymėjo, kad telefonu susisiekė su V. B. ir nurodė pastarajam atvykti į Šilutės miesto probaciją tarnybą susipažinti su planu. Kadangi V. B. į probacijos tarnybą neatvyko, todėl paprašė Šilutės probacijos tarnybos darbuotojos D. K., kad nuvyktų pas V. B. į namus ir supažindintų su planu. D. K. nuvykusi į namus, V. B. supažindino su planu (b.l. 77-78, t. 1.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo dar tik formuojama, tačiau pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-59/2012, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-238-744/2019).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai, todėl jis padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltinamojo asmenybę, jis teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, (b. l. 132-149, t.1)), teismas daro išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 243 str. numatytą baudžiamąjį nusižengimą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, arešto bausmė skiriama didesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Be to bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016. Kaltinamajam skirtos lengvesnės bausmės poveikio nedaro. Be to BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad taikyti BK 75 str. nuostatas galima asmeniui kuris pirmą kartą nubaustas arešto bausme, gi kaltinamasis jau buvo baustas arešto bausme.
Teismas mano, kad prokurorės siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio vertės konfiskavimas yra perteklinis, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 33 (trisdešimt tris) paras arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 22 (dvidešimt dvi) paras arešto.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Lietuvos kalėjimų tarnyba. Lietuvos kalėjimų tarnybos kontaktai: L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.