- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-596-81/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00404-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. K. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 9 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilinį atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį ir dėl to jį apgadino, apie įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais A. J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, bei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII - 2043) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t.y. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekso(toliau- LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu A. J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d., ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda; pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 130 str. 1d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda- 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas nurodė, jog A. J. K. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, patrulių M. B., V. B. tarnybiniais pranešimais (b.l. 3,4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), N. N. paaiškinimu (b.l. 6), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 9,10). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
A. J. K. skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą pakeisti ir sušvelninti nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Jis nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi, yra ūkininkas, dirbant ūkyje reikalinga transporto priemonė, be to, reikalinga vežti pas gydytojus neįgalią žmoną. Skirtą baudą sumokėjo. Jis administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas. Šios aplinkybės, apelianto manymu, priskirtinos prie išimtinių, kurios leidžia sušvelninti skirtą nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. J. K. neskundžia jo veikų kvalifikavimo dėl LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d., tačiau vadovaujantis LR ATPK 302¹¹ str. 1d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrinta priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad teismo išvados dėl A. J. K. kaltės, padarius LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytus pažeidimus bei skirtų nuobaudų, nepagrįstos. Išvados padarytos neištyrus bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų sutinkamai su LR ATPK 257 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). LR ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. LR ATPK 284 str. 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis LR ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvų, A. J. K. kaltę teismas grindė jo prisipažinimu bei policijos pareigūnų, kurie eismo įvykio nematė, tarnybiniais pranešimais, kito apgadinto automobilio vairuotojo, kuris taip pat įvykio nematė, paaiškinimu, bei eismo įvykio vietos schema ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
Pažymėtina, jog LR ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. N-444-2387/2010) yra nurodęs, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, būtina nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar iškilo pareiga pranešti policijai, ar asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu.
Nors teismas teigia, jog pažeidėjas kaltę pripažino, tačiau iš teismo nutarimo visiškai neaišku, ką konkrečiai, kokias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino. Nutarime nurodyta, jog A. K. teisme paaiškino, kad nepastebėjo stovinčio automobilio, tačiau nėra jokių duomenų dėl paaiškinimų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t.y. nėra duomenų apie tai, ar jis tuo metu suvokė, kad kliudė kitą automobilį, kad jį galėjo apgadinti, nes tai svarbu sprendžiant dėl atsakomybės sprendžiant apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kadangi pasišalinimas gali būti padaromas tik esant tyčiai, tik suvokus, kad buvo įvykis, kad buvo pagadintas kitas automobilis. Pažymėtina, jog A. J. K. savo paaiškinime nurodė, jog nekvietė policijos, nes nepastebėjo, kad kliudė. (b.l. 7) Patikrinti teismo nurodytų aplinkybių dėl A. J. K. paaiškinimų aukštesnės instancijos teismui nėra galimybių, nes nebuvo surašytas teismo posėdžio, įvykusio 2012-05-31, kuriame dalyvavo ir davė paaiškinimus kaltininkas, protokolas. Šie duomenys negali būti vertinami kaip A. J. K. kaltės pasišalinus iš eismo įvykio vietos pripažinimas. Be to, pažymėtina, jog kaltę dėl abiejų teisės pažeidimų teismas iš esmės grindžia netiesioginiais įrodymais, t.y. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie surašyti iš N. N. žodžių bei paaiškinimų, kuris taip pat tiesiogiai įvykio nematė, o paaiškinimą surašė iš nepilnamečio sūnaus, likusio automobilyje, žodžių. Šių duomenų tikrumas netikrintas teisiamojo posėdžio metu. Be to, byloje nėra pagrindinio įvykį mačiusio asmens N. N. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini)m., paaiškinimo, jis nebuvo kviestas ir į teismą. Tai pat aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas remiasi transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 8), kuriame nurodyta, kad A. J. K. automobilio Ford Galaxy įbrėžtas priekinio bamperio dešinys kampas, tačiau iš pridėtų nuotraukų niekaip negalima spręsti apie kokius nors apgadinimus, jų stiprumą, dydį, pobūdį, jos visiškai neinformatyvios ir tai duoda pagrindą manyti, kad kontaktas, jeigu jis buvo, galėjo būti labai menkas, nejuntamas ir nepastebimas. O tai svarbi aplinkybė sprendžiant apie A. J. K. kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t.y. sprendžiant ar jis suvokė, suprato, kad kliudė kitą automobilį, nes iš jo paaiškinimų, užfiksuotų byloje, tokios išvados daryti negalima. Apylinkės teismas taip pat nesiaiškino ir kito automobilio apgadinimų stiprumo. Apgadintas N. N. vairuotas automobilis nenufotografuotas, jo techninės apžiūros akto nėra, vien tik eismo įvykio vietos schemoje yra pažymėta, jog nubrauktas priekinis buferis dešinė pusė, tačiau nei nuotraukų, nei žalos apskaičiavimo nėra, todėl nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apgadinimų pobūdį, dydį, bei padarytą žalą, kas yra svarbu tiek sprendžiant dėl pažeidėjo kaltės, tiek ir dėl paties pažeidimo pavojingumo, kuris aktualus skiriant nuobaudą. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nes iš A. J. K. paaiškinimų matyti, kad jis nenurodė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, teigė, kad nepastebėjo įvykio, nagrinėjant bylą teisme tai pat nurodė, kad nepastebėjo stovinčio automobilio, tačiau teismas tai laikė pareiškėjo prisipažinimu ir nurodė, kad pažeidėjo kaltę taip pat įrodo ir N. N. paaiškinimas, nors N. N. paaiškino, kad jo sūnus matė kaip Ford Galaxy vairuotojas buvo išlipęs ir apžiūrėjo automobilių priekius. Aukštesniojo teismo vertinimu, neišaiškinus aplinkybių, ar A. J. K. suprato, kad automobiliai kontaktavo, ar suvokė, kad buvo padaryti apgadinimai kitam automobiliui, bei neišaiškinus padarytos žalos dydžio, pobūdžio, apylinkės teismo išvados dėl A. J. K. kaltės bei nuobaudų dydžio negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.
Pažymėtina, jog LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Visus kilusius neaiškumus pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo pašalinti nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Dėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių konstatuojama, jog nagrinėjant A. J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybės. Išaiškinti faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
A. J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo išnagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.