- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-998-383/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00404-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo A. J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas surašė A. J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, vairuodamas automobilį atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį, dėl to jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalio nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais A. J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 2 d. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. nutarimu bylos dalį dėl A. J. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. A. J. K. pripažintas kaltu ir jam skirta 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininkas (toliau – Institucija) skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodo, jog tiek policijos komisariate rašytame paaiškinime A. J. K. neneigė atsitrenkęs į kitą automobilį ir jį apžiūrėjęs, po ko iš įvykio vietos nuvažiavo, tiek 2012-05-30 vykusiame teismo posėdyje savo kaltę pripažino. 2012-06-11 savo rašytame skunde dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, t. y., neneigė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalinęs. Pareiškėjo teigimu, ginčo dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nebuvo, paskirta bauda sumokėta. Kad A. J. K. suprato atsitrenkęs į kitą automobilį ir jį apgadino, Institucijos nuomone, patvirtina ir liudytojo N. N. teismo posėdyje duoti parodymai, o A. J. K. paaiškinimas teisme, kad jis neapžiūrinėjo automobilių, turėjo būti vertinamas kaip gynybinė pozicija. Institucija skunde išreiškia poziciją, jog apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl nepagrįstai nutraukė A. J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininko apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. K. veiksmuose nebuvo administracino teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nėra, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010), tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012) laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nutarime visapusiškai ir pilnai ištyrė tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos kiekvieną atskirai ir įrodymų viseto kontekste, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų išvadai apie A. J. K. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. K. paaiškinime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodė nepajutęs ir nepastebėjęs, kad kliudė kitą transporto priemonę (b. l. 7). Bylos nagrinėjimo metu A. J. K. taip pat neigė supratęs, jog apgadino kitą automobilį (b. l. 77). Šio A. J. K. paaiškinimo nepaneigia kiti byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad automobiliai apgadinti labai nežymiai. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina ir aplinkybės, jog A. J. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino nedelsiant, kadangi tiek A. J. K., tiek nukentėjusysis ir liudytojas nepaneigė, jog po įvykio į A. J. K. automobilį buvo kraunamas cementas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. J. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, A. J. K. asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK viršininko apeliacinio skundo netenkinti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.