- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-3233-659/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02785-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Linai Beniušienei, Vaivai Virkutytei.
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
R. K., gimęs 1975 m. sausio 13 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2015 m. liepos 17 d., 21.45 val., Neringoje, Skruzdynės g.17, vairavo transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui (alkoholio kiekio matuokliu „Lion Alcometer 500 Nr. 1884“, paklaida + 5%, patikros sertifikato Nr. 0016149), buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis 0,46 promilės. Tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, ir davė pūsti į alkotesterį. Kai papūtė, pamatė ant alkotesterio ekrano 0,46 promilių rodmenis ir alkotesteris atsijungė. Jam neparodė jokio čekio, kur nurodytas alkoholio kiekis. Jam parodė tik alkotesterio ekraną, ant kurio buvo rodmenys. Pareigūnas V. Ž. davė pūsti į alkotesterį. Po to jį pareigūnai nusivežė į komisariatą, kur bandė krauti akumuliatorių, bet jiems nepavyko. Alkotesteris neįsijungė, kito alkotesterio pūsti jam nedavė. Nepateikė jam jokio čekio su rodmenimis. Alkotesterio vaizde jis matė skaičius. Išgėrė apie pietus alaus vieną 0,5 litro bokalą. Pareigūnų prašė, kad šie leistų dar kartą pūsti į alkotesterį, bet jie jam atsakė „Matai rodmenis“. Neblaivumą jam nustatė jo automobilyje. Komisariate jį užlaikė apie pusvalandį. Jį draugas vežė į Klaipėdos ligoninę.
Liudytojas E. E. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Tą kartą jie tikrino vairuotojus. 2015-07-17 kolega sustabdė R. K.. Jis stovėjo šalia. Davė R. K. pūsti į alkotesterį, paklausė, ar šis yra vartojęs alkoholį. R. K. pasakė, kad nevartojo alkoholio, bet buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. R. K. pasakė, kad negali būti. Jei žmogus pučia į alkotesterį ir būna visi nuliai, tada alkotesteris greit parodo rezultatą. Tąkart alkotesteris ilgiau „galvojo“ apie 10-15 sekundžių. Prijungus prie spausdintuvo čekis būna išmuštas. Spausdintuvas yra automobilyje, pridėtas prie alkotesterio. Nepamena, ar vietoje atspausdino, ar komisariate kvitą, bet jie turi žurnalą, kuriame įrašomas čekio numeris, vieta, laikas. Į komisariatą važiavo surašyti protokolą. Jei yra galimybė, tada rašo protokolą vietoje. Tuo metu buvo keičiama duomenų bazė, keičiami duomenys ir nėjo prisijungti prie sistemos, todėl teko važiuoti į komisariatą surašyti protokolą. Kai išmušamas čekis, vairuotojas ant jo gali pasirašyti. Jei jis atsisako pasirašyti, pareigūnai apie tai parašo. Kai alkotesterį prijungė prie spausdintuvo, buvo silpnas akumuliatorius, nespausdino, teko truputį palaukti. Čekis išsimušė truputį vėliau. Vairuotojas matė, kiek įpūtė, kokius rodmenis parodė alkotesteris. Jie pasiūlė R. K. į medikus kreiptis. Negali pasakyti ar vizualiai R. K. atrodė neblaivus. Jei daugiau žmogus išgeria, tada matosi iš akių. Jis matė, kad buvo įpūsta 0,46 promilės. Jis vietoje rašė į žurnalą duomenis. Nebuvo alkotesterio gedimo, jis išmušė datą ir laiką, visus parodymus. Ekranas alkotesterio neišsijungė. Jei nenaudojamas alkotesteris pabūna 10 min. budinčiame rėžime, tada išsijungia. 2 min. yra rodmenys matomi. Nepamena, ar R. K. prašė antrą kartą pūsti. Sekantis pūtimas į alkotesterį vėl turi būti registruojamas. Spausdintuvo baterija buvo nusėdusi.
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad valandos neprisimena, bet vakare buvo reidas, stabdė visus automobilius, tikrino vairuotojų blaivumą. Nepamena, koks buvo laikas, bet prieš tai patikrino 7 ar 8 automobilių vairuotojus, jie įpūtė nulius. Tada sustabdė R. K., paklausė, ar nėra vartojęs alkoholio, jis pasakė, kad ne. Kai patikrino R. K. girtumą, alkotesteris parodė 0,46 promiles. Buvo surašytas protokolas. Tuo metu neveikė duomenų bazė, todėl pasiūlė žmogui važiuoti į komisariatą, kad greičiau būtų, surašė popierinį protokolą, nes visur neveikė duomenų bazė. Komisariate surašė R. K. protokolą. Po to, protokolą reikėjo suvesti į duomenų bazę, suvedė ir atspausdino, kad būtų toks, koks protokolas. Kada buvo spausdintas protokolas, negali pasakyti, reikia klausti ryšių. Protokolas buvo surašytas ranka, atsirado ryšys po 2-3 valandų. Čekis išsimuša pajungus spausdintuvą. Tąkart spausdintuvas neišmušo čekio, nes nebuvo pakrautos printerio baterijos. Alkotesteris veikė, bet spausdintuvas neveikė. Vairuotojas – R. K. matė alkotesterio parodymus alkotesterio ekrane. R. K. nustebo, kai alkotesteris parodė tiek promilių. Po to jis prisiminė, kad alų per pietus išgėrė, po to dar pasakė, kad iš vakaro alaus išgėrė. Vairuotojui patarė važiuoti į gydymo įstaigą. Sutarė su R. K., kad pasirašys ant čekio grįžęs. Jie negali duoti pūsti antrą kartą. Jei R. K. būtų pasakęs, kad vartojo alkoholį, tada būtų palaukę 20 min. ir būtų davę dar kartą pūsti į alkotesterį.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad R. K. 2015-07-17, 21.45 val. vairavo transporto priemonę Audi 80 Avant, būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta padaręs teisės pažeidimo ir tvirtina, kad automobilį vairavo blaivus, todėl kai alkotesteris parodė lengvą girtumo laipsnį nustebo. R. K. teigimu, netrukus po patikros alkotesteris išsijungė, o neblaivumo patikrinimo kvitas atspausdintas nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. E. ir V. Ž. nurodė, jog R. K. prieš patikrinant neblaivumą neigė vartojęs alkoholinius gėrimus, o kai alkotesteris parodė lengvą girtumo laipsnį, prisiminė, kad alkoholį vartojo išvakarėse bei pietų metu. Liudininkai patvirtino, kad alkotesterio kvitas buvo atspausdintas vėliau, nes buvo išsikrovusios spausdintuvo baterijos, tačiau tiek jie, tiek R. K. matė, kokius duomenis parodė alkotesteris ekrane. Nors R. K. ir tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus ir nesutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, dėl ko neblaivumą vyko pasitikrinti į ligoninę, tačiau teismas pastebi, kad ligoninėje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neblaivumas buvo nustatinėjamas praėjus daugiau kaip dviem valandom nuo pirminio blaivumo patikrinimo ir ligoninėje pirminis rezultatas parodė 0,14 promiles, o tai paneigia R. K. teiginius, kad 0,5 l bokalą alaus jis buvo vartojęs per pietus. Nors R. K. ir nurodo, kad alkotesteris netrukus po patikrinimo išsijungė ir patikros rezultatas atspausdintas buvo tik vėliau, tačiau ši aplinkybė nelaikytina šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio administracinės teisenos procesas būtų pažeistas ir nebūtų galimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek R. K., tiek policijos pareigūnai neneigia, kad alkotesterio ekrane matė tuos pačius rodmenis – 0,46 promiles, analogiški duomenys užfiksuoti ir registracijos žurnale (b. l. 40). Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2015-10-26 (b. l. 14). Asmens blaivumo teste pažeidimo data ir laikas, promilių kiekis nesiskiria nuo R. K. ir policijos pareigūnų nurodytų promilių skaičiaus. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad alkotesteris, pažeidimo fiksavimo metu, dėl kažkokių priežasčių parodė netikslius duomenis, ir todėl nėra pagrindo abejoti tokiais alkotesterio parodymais. 2015-10-22 ekspertizės aktu nustatyta, kad pirminės R. K. neblaivumo patikros metu kraujyje galėjo būti nuo 0,25 iki 0,625 promilės etilo alkoholio, kuris 2,5 h. laikotarpyje eliminavosi iki 0 promilių (b. l. 54). Taigi ekspertizės aktas tik patvirtina, kad alkotesterio duomenys nebuvo iškreipti. Pažymėtina ir tai, kad R. K. kraujo paėmimas ligoninėje buvo atliktas, pažeidžiant 1996-01-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 82 8 punktą, kas nurodyta ir Ekspertizės akte Nr.EG 1959/15(03),todėl teismas negali besąlygiškai remtis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu bei 2015-07-21 specialisto išvada. Tokiu būdu R. K. kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo įrodyta visiškai ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėties požymius.
Byloje nėra nustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – padarytas tyčinis, šiurkštus teisės pažeidimas, atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. K. nebaustas administracine tvarka, byloje nėra nustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad R. K. tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo normą, manytina, kad nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti R. K. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 126 str. 1 d., 287 str. l d. l p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur ( dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 15000340065.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį nutarimą priėmusį teismą.