- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-89-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02785-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-09 nutarimu R. K. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė 289 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
R. K. atstovas advokatas Edvardas Staponkus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-09 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, o pripažinus, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei paskirtą 289 Eur baudą įpareigoti sumokėti ne per mažesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį.
Nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, nes R. K. tariamo neblaivumo patikrinimo metu buvo padaryta nemaža esminių procesinių pažeidimų. Pažymi, kad alkotesterio rodmenys R. K. buvo parodyti tik alkotesterio ekrane. Jis su tokiais alkotesterio rodmenimis nesutiko. Alaus bokalą buvo gėręs apie pietus, todėl suabejojo alkotesterio rodmenų patikimumu. Sulaikymo vietoje alkotesterio kvitas dėl techninių kliūčių išspausdintas nebuvo, todėl R. K. buvo vežamas į policijos komisariatą, kad ten būtų išspausdintas alkotesterio kvitas. Šios aplinkybės nurodytos specialisto A. D. tarnybiniame pranešime „<...> R. K. sulaikymo metu policijos automobilyje nešiojamu kompiuteriu prisijungti prie ATPR - Administracinių teisės pažeidimų registro nepavyko, todėl R. K. buvo atvežtas į Neringos PK tikrintis, jog pavyks prisijungti prie ATPR stacionariu kompiuteriu <...>“. To padaryti nepavyko, todėl R. K. buvo surašytas popierinis Administracinių teisės pažeidimų protokolas. Pasak atstovo, jeigu būtų galima tikėti, kad dėl techninių kliūčių išspausdinti alkotesterio kvito, būnant R. K. policijos komisariate, nepavyko ir R. K. šis kvitas nebuvo pateiktas pažiūrėti ir pasirašyti, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad, be tarnybinio pranešimo, pažeidėjo paaiškinimo, prie protokolo pridedamas ir alkotesterio kvitas. Atkreipia dėmesį, į tai, kad alkotesterio kvitas, nepasirašytas R. K. ir neaptariant, kodėl jis nepasirašytas, yra pridėtas prie medžiagos, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo išspausdintas, nežinoma. Advokatas pažymi, kad nors R. K. prašė policijos darbuotojų, kad jo neblaivumas būtų patikrintas kitu alkotesteriu, tačiau tai dėl jam nežinomų priežasčių padaryta nebuvo, nors tai padaryti policijos darbuotojams nesudarė jokių sunkumų. Akcentuoja, kad R. K., nesutikus su alkotesterio rodmenimis, buvo pasiūlyta važiuoti duoti kraujo į gydymo įstaigą Klaipėdoje, žinant tai, kad jis per valandą gydymo įstaigos nepasieks, nes jam dar teks susirasti vairuotoją, kuris jį veš į ligoninę Klaipėdoje ne mažesnį kaip 50 km atstumą, sulaukti pagal grafiką plaukiančio kelto, tai yra, kad jis gydymo įstaigą dėl objektyvių priežasčių gali pasiekti greičiausiai tik po kokių 2-jų valandų. Atstovo manymu, jeigu bokalą alaus R. K. būtų gėręs prieš sulaikymą ar valandą anksčiau, tai būtų nelogiškos jo pastangos po policijos atlikto patikrinimo kuo greičiau duoti gydymo įstaigoje kraujo pavyzdžius, tačiau tai jis atliko kategoriškai abejodamas alkotesterio rodmenų patikimumu, o ne dėl kokių nors kitų motyvų. Pasak advokato, sulaikymo metu jis nesuvokė, kad autotransporto priemonę vairavo neblaivus, nes praėjus 9 valandoms po alaus bokalo išgėrimo neblaivumo negalėjo būti, todėl jo veikoje vairuojant automobilį nebuvo tyčios transporto priemonę vairuoti esant neblaiviam.
Skunde nurodo, kad iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog į gydymo įstaigą R. K. atvyko 2015-07-18 00.10 val. Gydymo įstaigoje R. K. taip pat nurodė, kad apie 12 val. išgėrė bokalą alaus. Akte užfiksuota, kad iškvepiamame ore alkotesteriu 00.10 val. nustatyta 0,14 promilių, 00.25 val. 0,09 promilių neblaivumas, 00.12 val. paimtas kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiame akte nurodytas alkotesterio metrologinės patikros laikas 2014-11-28, o iki kiek galioja metrologinė patikra, nenurodyta. Policijos alkotesterio, kuriuo tikrintas R. K., patikros galiojimo laikas – pusė metų, todėl neaišku, ar galiojančiu, ar negaliojančiu alkotesteriu buvo patikrintas R. K., nors apylinkės teismas, skirdamas ekspertizę, rėmėsi šiais ligoninės alkotesterio rodmenimis.
Advokatas pažymi, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte konstatuota, kad 00.12 val. paimtame R. K. kraujyje etilo alkoholio neradimas nurodo, kad skirtingose biologinėse organizmo terpėse etilo alkoholio koncentracija akivaizdžiai skiriasi. Taip pat nurodoma, kad pirminės R. K. neblaivumo patikros metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,25 promilių iki 0,625 promilių alkoholio, o iš to, pasak atstovo, išeina, kad etilo alkoholio koncentracija R. K. tikrinimo metu galėjo būti ir tokia, už kurią nenumatyta administracinė atsakomybė (0,4 promilės alkoholio). Akcentuoja, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame bylų procese visos iškylančios abejonės dėl asmens kaltės yra traktuojamos kaltininko naudai, tačiau šioje byloje į tai neatsižvelgta. Mano, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčytinų įrodymų, kad R. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl administracinė byla jam turėtų būti nutraukta.
Apeliaciniame skunde advokatas taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog byloje nėra padaryta esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių negalima R. K. administracinė atsakomybė arba jis vis dėlto įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., tai prašo atsižvelgti į jo asmenybę, atliekamo darbo pobūdį, į teisingumo ir protingumo kriterijus bei spręsti, ar R. K. nėra skirta pernelyg griežta administracinė nuobauda ir ar nebūtų galimybės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Atstovas pažymi, kad R. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiuose poilsio namuose (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Šiuose poilsio namuose jis yra vienintelis dirbantis žmogus, todėl be administratoriaus pareigų atlieka ir tvarkytojo, valytojo, santechniko, elektriko, lauko darbininko bei kitus darbus. Poilsio namų gyventojų prašymu jis visada turi būti pasiruošęs atvykti į poilsio namus iš savo gyvenamosios vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) 87A, Nidoje, kuri yra apie 3 kilometrų atstumu, su savo autotransporto priemone, nes viešojo transporto Nidos mieste nėra. Neturėdamas teisės vairuoti autotransporto priemonės R. K. negalės operatyviai reaguoti į poilsio namuose įvyksiančias avarines situacijas, poilsiautojų prašymus ir pageidavimus, todėl jam kils didelė tikimybė prarasti darbą, kuris yra pragyvenimo šaltinis. Rasti naują darbą Neringoje dėl šios gyvenvietės specifikos labai sunku. Taip pat pažymi, kad R. K. yra nebaustas administracine tvarka, tai įrodo, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo normą, o tai leidžia padarytą veiką vertinti kaip santykinai mažiau pavojingą. Yra charakterizuojamas teigiamai, todėl, pasak atstovo, galima daryti išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. K. skyrus švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Advokato manymu, byloje nurodyti teiginiai apie R. K. asmenybę, jo darbą sudaro objektyvų pagrindą teigti, kad byloje tai galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis ir kad yra pakankamai duomenų, kurių visuma, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžia byloje taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Akcentuoja, kad R. K. atlyginimas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl paskirtą baudą, 289 Eur, jis negali iš karto sumokėti. Prašo paskirti ne mažesnį kaip 4 mėnesių terminą šiai baudai sumokėti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodo, kad medžiaga dėl R. K. įvykdyto administracinės teisės pažeidimo surinkta tinkamai, teisės pažeidimas įvertintas teisingai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas išsamus, visapusiškai pagrįstas, visiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, įrodymai įvertinti teisingai, jokių esminių ar neesminių procesinių pažeidimų Institucija neįžvelgia. Pažymi, kad tai, jog dėl techninių kliūčių negalima išspausdinti vieno ar kito prietaiso rodmens, nepaneigia pačių rodmenų teisingumo. Akcentuoja, kad alkotesterio rodmenis patvirtina pats R. K. ir du policijos pareigūnai, todėl laikytina, jog R. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,46 promilės. Pasak apelianto, policijos pareigūnai, naudodami alkotesterius, visada privalo turėti jų metrologines patikras. Neturint metrologinių patikrų alkotesterius naudoti griežtai draudžiama. Šiuo atveju metrologinė patikra buvo, todėl nėra pagrindo abejoti jo rodmenimis. Institucijos manymu, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Teismas paskyrė mažiausią sankcijoje numatytą baudą, nors byloje nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad Institucija neprieštarauja dėl paskirtos baudos išdėstymo, nes ATPK 313 str. 3 d. baudos išdėstymas yra numatytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
R. K. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą ir pripažindamas pažeidėjo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., rėmėsi šiais byloje esančiais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5–6, 7), policijos pareigūnų E. E. ir V. Ž. parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 31–32, 43–44), alkoholio matuoklio rodmenimis, kurie patvirtina, jog R. K. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (b. l. 13), alkotesterio patikros sertifikatu, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, išduotas patikros sertifikatas galioja iki 2015-10-26 (b. l. 14), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 26), specialisto išvada Nr. T-A 5793/15(01) (b. l. 27), valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, kad „<...> pirminės R. K. neblaivumo patikros metu R. K. kraujyje galėjo būti nuo 0,25 procentų iki 0,625 procentų etilo alkoholio, kuris, priklausomai nuo R. K. organizmo būsenos maždaug 2,5 val. laikotarpiu, eliminavosi iki 0,00 procentų“ (b. l. 53–54).
Pažeidėjo atstovas skunde nurodo, kad kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., R. K. nepripažįsta, nes R. K. tariamo neblaivumo patikrinimo metu buvo padaryta nemaža esminių procesinių pažeidimų, t. y. alkotesterio rodmenys R. K. buvo parodyti tik alkotesterio ekrane ir jis su tokiais alkotesterio rodmenimis nesutiko, sulaikymo vietoje alkotesterio kvitas dėl techninių kliūčių išspausdintas nebuvo, todėl R. K. buvo vežamas į policijos komisariatą, kad ten būtų išspausdintas alkotesterio kvitas, R. K. buvo pasiūlyta vykti į ligoninę duoti kraujo žinant, kad reiks vykti į Klaipėdą. Tačiau su tokiais atstovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad advokato įvardytos priežastys nepaneigia fakto, kad pažeidimo padarymo metu R. K. buvo neblaivus. R. K. savo paaiškinime nurodo, kad patikrinus jo neblaivumą alkotesteris parodė 0,46 promilės (b. l. 12). Apklaustas teismo posėdžio metu R. K. taip pat patvirtino, kad po pūtimo į alkotesterį jis pamatė alkotesterio ekrane 0,46 promilės ir alkotesteris išsijungė. Jam buvo pasiūlyta vykti į Klaipėdos Respublikinę ligoninę (b. l. 31). Iš bylos duomenų matyti, jog tam, kad įrodytų savo blaivumą R. K. pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 27 punkte suteikiama teise – kreipėsi į medicinos įstaigą išsitirti neblaivumą ir pateikė specialisto išvadą, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 27). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog negalima teigti, kad R. K. pažeidimo padarymo metu buvo blaivus, nors ir specialisto išvadoje Nr. T-A 5793/15(01) (išvada padaryta ištyrus R. K. kraują, paimtą 2015-07-18 00.12 val.) nustatyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Pažymėtina, kad ši išvada vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste ir minėta specialisto išvada nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų, kurie šioje byloje patvirtinti ir kitais įrodymais. Be to, nustačius nesutapimus tarp alkotesterio rodmenų (0,46 prom.) ir specialisto išvados (alkoholio nerasta) teismas byloje paskyrė ekspertizę neblaivumui nustatyti. Ekspertizės išvada patvirtino, kad „<...> pirminės R. K. neblaivumo patikros metu kraujyje galėjo būti nuo 0,25 procentų iki 0,625 procentų etilo alkoholio, kuris priklausomai nuo R. K. organizmo būsenos maždaug 2,5 val. laikotarpyje, eliminavosi iki 0,00 procentų.“ Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. jog jam vairuojant transporto priemonę jo maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytą maksimalią leistiną normą – 0,4 promilės. Pažymėtina, kad teisines išvadas kiekvienoje byloje padaro teismas, ištyręs visus įrodymus. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti policijos pareigūnų užfiksuotu parodymu, o remtis vien tik specialisto išvada. Pažymėtina ir tai, jog medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyti alkotesteriu užfiksuoti duomenys nepatvirtino 0,00 promilių, o priešingai, praėjus nuo įvykio daugiau nei dviem valandoms pirmasis tyrimas, kuris atliktas 00.10 val., parodo 0,14 procentų, o pakartotas tyrimas 00.25 val. – 0,09 procentų. Minimame akte padaryta išvada, jog įvertinus objektyvaus tyrimo duomenis, alkotesterio rodmenis įtariamas nedidelis girtumas. Skundą nagrinėjantis teismas teigia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog vairavimo metu R. K. kraujyje esantis alkoholio kiekis viršijo leistinas normas.
Pažeidėjo atstovas skunde išvardija policijos pareigūnų įvykio metu padarytus pažeidimus, t. y. įvykio vietoje neatspausdintas kvitas, byloje esantis atspausdintas kvitas be pažeidėjo parašo, ranka rašytas protokolas, nors R. K. prašė leisti pūsti antrą kartą į alkotesterį, tačiau policijos pareigūnai neleido ir pasiūlė vykti į ligoninę, žinodami, kad laiku nuvykti į Klaipėdos ligoninę neįmanoma. Visi šie išvardyti, pasak atstovo, pažeidimai kelia abejonių dėl alkotesterio rodmenų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos šios aplinkybės neduoda teisėtą pagrindą suabejoti policijos pareigūnų netinkamų pareigų atlikimu. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti ir nesivadovauti policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis. Užfiksuota informacija su kita byloje esančia medžiaga sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. R. K. atstovas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti R. K., tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti tiesiogiai pažeidimą mačiusių pareigūnų užfiksuotais duomenimis nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad alkotesteris netrukus po patikrinimo išsijungė ir patikros rezultatas išspausdintas tik vėliau, nelaikytina šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio administracinės teisenos procesas būtų pažeistas ir nebūtų galimas.
R. K. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas minimaliam laikotarpiui. Tačiau pažeidėjo advokatas prašo atsižvelgti į R. K. asmenybę, atliekamo darbo pobūdį, į teisingumo ir protingumo kriterijus bei spręsti a, ar R. K. nėra skirta pernelyg griežta administracinė nuobauda ir ar nebūtų galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde bei prašyme nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad pažeidėjo atstovo skunde nurodytos aplinkybės, jog automobilis R. K. reikalingas nuvažiuoti į darbą, nes būna skubių iškvietimų į poilsio namus, kadangi poilsio namuose pastarasis dirba vienas ir atlieka visus darbus, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas R. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Pažymėtina ir tai, kad R. K. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo net nepripažino, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skiriant mažesnę negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis). Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kad administracine tvarka nebaustas, į tai, jog nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo normą, todėl pagrįstai paskyrė minimalią nuobaudą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. R. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, R. K. buvo žinoma ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.
Advokatas skunde taip pat prašo išdėstyti R. K. paskirtos baudos mokėjimą, nes R. K. atlyginimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl paskirtos 289 Eur baudos jis negali iš karto sumokėti. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015-07-01 įsigaliojus naujai ATPK 313 str. redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d. 12 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti pažeidėjo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo R. K. atstovo advokato E. Staponkaus apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.