- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2-680-535/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Dalyvaujant ieškovo atstovams M. G., G. J.
Atsakovo atstovei E. B.
3 asmens atstovei I. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 3 asmenims R. J., D. B. dėl įsipareigojimų nevykdymo, palūkanų sumažinimo ir teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutarties Nr. BK 05/11/32D su vėlesniais jos pakeitimais bendrosios dalies 7.2. punkte numatytą 16 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo metinių palūkanų dydį jį sumažinant iki CK 6.210 str. 1 d. nurodyto dydžio, pakeisti 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. vykdomąjį įrašą Nr. 1-1717 dalyje dėl 16 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų išieškojimo įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį sumažinant iki CK 6.210 str. 1 d. nurodyto dydžio, iš atsakovo AB Nordea bank ieškovo A. J. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. ieškovas A. J. ir atsakovas AB Nordea Bank sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/11/32D, taip pat 2012 m. vasario 23 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 12/02/77D bei 2013 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 13/02/79D. Kredito sutartimi bankas ieškovui suteikė 173 913 Eur kreditą ieškovo vartojimo poreikiams tenkinti - 87 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui butą ieškovas įkeitė banko naudai. 2014 m. sausio 13 d. bankas pranešimu apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą Nr. OUT-788 ieškovą informavo, jog šiam iki 2014 m. sausio 28 d. neapmokėjus susidariusios 3 925,68 Eur skolos bei visų kitų mokėtinų sumų, nuo 2014 m. sausio 28 d. kredito sutartį nutraukia vienašališkai. Ieškovui neapmokėjus susidariusios skolos, 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. Banko prašymu išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-1717. 2015 m. kovo 6 d. antstolė Virginija Meškauskienė priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė paskelbti įkeisto turto varžytynes. Ieškovas nesutinka su banko ketinimu priverstinai iš ieškovo išieškoti sutarties 16 % dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, dėl ko teikia šį ieškinį. Nurodė, kad susitarimas dėl 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų prieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), dėl ko įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis turėtų būti mažinamas. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Už naudojimąsi pinigais bankas ieškovui iki 2014 m. sausio 28 d. skaičiavo metinę palūkanų normą, kurią sudarė 0,85 % banko marža ir 6 mėn. EURIBOR bazinė palūkanų normą. Bankui nutraukus kredito sutartį toliau bankas nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų skaičiuoja 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos. Ieškovas nurodė, kad 16 % įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis buvo ir yra didesnis už skaičiuojamo laikotarpio vidutines bankų metines palūkanas. Iš Lietuvos banko paskolų normų statistikos matyti, jog per 2014 m. fiziniams asmenims suteiktų paskolų vidutinės metinės palūkanų normos nuosekliai mažėjo nuo 5,64 % iki 3,87 %. Bankas nėra pateikęs jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad bankas už negrąžintos paskolos sumą būtų galėjęs gauti dar didesnes pajamas. Dėl šios aplinkybės banko siekiamos priverstinai išieškoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanos turėtų būti sumažintos iki CK 6.210 str. numatyto dydžio, t.y. 5 %. Ieškovas nurodė, kad jog kredito sutarties paskirtis yra vartojimo, kreditas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad atsakovas su ieškovu yra sudaręs 2005 m. lapkričio 4 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/11/32D, taip pat 2012 m. vasario 23 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 12/02/77D bei 2013 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 13/02/79D. Kredito sutarties specialiosios dalies 2 lape (pakeistų sąlygų 2.10 p.) šalys susitarė dėl mokėjimų grafiko, t.y. ieškovas įsipareigojo mokėti įmokas kiekvieno mėnesio 28 dieną. Taip pat šalys aiškiai susitarė dėl teisinių pasekmių (pasiskirstė riziką) tuo atveju, jeigu Ieškovas pažeistų mokėjimų grafiką: kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 p. (2012 m. vasario 23 d. ir 2013 m. vasario 26 d. papildomais susitarimais pakeistų bendrųjų sąlygų 7.2 p.) susitarė, jog už mokėjimų pradelsimus ieškovas įsipareigoja mokėti bankui 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki visiško skolos padengimo. Kredito sutarties bendrosios dalies 10.1 p. (2012 m. vasario 23 d. ir 2013 m. vasario 26 d. papildomais susitarimais pakeistų bendrųjų sąlygų 11.1 p.) susitarė, jog mokėjimų vėlavimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Už kredito sutarties visišką ir tinkamą įvykdymą solidariai 2005 m. lapkričio 4 d. laidavimo sutarties pagrindu laidavo R. J.. Bankas 2014 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismui c.b. Nr. e2-2742-450/2015 pateikė ieškinį dėl 173 462,17 EUR ir bylinėjimosi išlaidų iš R. J. priteisimo. Kredito sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Butas buvo parduotas iš varžytynių. Kredito sutarties vykdymo eigoje A. J. pažeidinėjo mokėjimo prievoles, tačiau bankas sutiko bendradarbiauti ir dėl to buvo sudaryti kredito sutarties pakeitimai: 2012 m. vasario 23 d. papildomas susitarimas Nr. BKP 12/02/77D, kuriuo, be kita ko, iki 2013 m. vasario 28 d. buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas (pakeistų specialiųjų sąlygų 2.11 p.), bankas sutiko nustatyti papildomą terminą ir skolai pagal kreditinės kortelės sutartį padengti (pakeistų specialiųjų sąlygų 4.3.2 p.). 2013 m. vasario 26 d. papildomas susitarimas Nr. BKP 13/02/79D, kuriuo, be kita ko, iki 2013 m. liepos 28 d. buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas (pakeistų specialiųjų sąlygų 2.11 p.). Tačiau jau iš karto po kredito įmokų atidėjimo termino pasibaigimo ieškovas nemokėjo pagal grafiką įmokų pradedant nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įmokos. Kadangi A. J. pažeidė mokėjimo prievoles pagal kredito sutartį jų nevykdydamas, bankas 2014 m. sausio 13 d. pranešimu apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą informavo tiek A. J. tiek laiduotoją R. J., kad jeigu iki 2014 m. sausio 28 d. nebus pašalinti pažeidimai, bankas nuo 2014 m. sausio 28 d. vienašališkai nutraukia kredito sutartį. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, kredito sutartis nuo 2014 m. sausio 28 d. yra nutraukta. Ieškovo nemokėjimas 2014 m. sausio 28 dienai tęsėsi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d., t.y. mokėjimų grafikas pažeistas 6 mėnesius iš eilės. Nutraukęs kredito sutartį bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vilniaus m. 2-ojo notarą biuro notaras R. K. 2014 m. kovo 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-1717, kuriuo pasiūlė išieškoti iš A. J. 155 496,45 EUR skolą bei 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojamas iki realaus skolos padengimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovas patvirtino 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ne tik 2005 m. lapkričio 4 d. būsto kreditavimo sutartyje, bet ir vėlesniais pakeitimais - 2012 m. vasario 23 d. papildomame susitarime ir 2013 m. vasario 26 d. papildomame susitarime. Todėl pagal CK 1.79 str. 1 d. ieškovas laikytinas patvirtinusiu sandorį ir netenka teisės jo ginčyti. Kredito sutarties vykdymo metu ieškovas jau yra mokėjęs įsipareigojimu nevykdymo palūkanas, kas CK 1.79 str. 2 d. 1 p. prasme reiškia, kad ieškovas netenka teisės ginčyti sąlygos, kurią pats vykdė. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl sutartinių kompensacinių palūkanų mažinimo reiškia praėjus daugiau kaip 9 metams nuo sutarties sudarymo – ieškovas visą tą laiką nelaikė minėtų palūkanų per didelėmis, kadangi rūpestingas ir atidus asmuo, jeigu jam kokia nors sąlyga nėra priimtina, turi pareigą nedelsiant kreiptis dėl tokios sąlygos pakeitimo. Iki ieškinio pateikimo ieškovas nėra kreipęsis į banką dėl dabar jo ginčijamos sąlygos pakeitimo. Nustatytos 16 % kompensacinės metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams, kadangi įstatymas leidžia susitarti dėl kitokio, nei įstatyme nurodytų palūkanų dydžio. Svarbu, kad sutartyje nustatytos palūkanos neprieštarautų sąžiningumo bei protingumo principams, o nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų minėtiems principams nėra. Atsakovas nebuvo ir nėra vienintelis bankas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kredito ar paskolų teikimo sritis nėra monopolizuota, taigi ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kredito ištaigą ir derėtis dėl sutarties sąlygų. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Pačios kredito sutarties esmė yra ta, kad bankas tikisi atgauti paskolintus pinigus griežtai nustatytais terminais (LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-58/2010). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Ieškovas nei iki sutarties nutraukimo, nei po to susidariusios skolos nepadengė, naudojosi atsakovo pinigais ir didino atsakovo nuostolius. Nuo paties ieškovo elgesio nedengiant skolos priklauso, kad palūkanos didėja. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašomas patvirtinti 5 % kompensacinių palūkanų dydis yra nesąžiningas ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Bankas iš viso nebūtų sudaręs kredito sutarties, jeigu kompensacinės palūkanos būtų prilygintos 5 %, kadangi tai neatitiktų banko veiklos principų (finansų sistemos stabilumo užtikrinimas ir saugios nenuostolingos skolinimo veiklos vykdymas) ir ekonominės logikos (laiku negaunant paskolintų pinigų gauti mažesnes palūkanas nei yra sutarta sutartyje ir mažesnes net nei, kad skolininkai turėtų mokėti tinkamai vykdydami prievoles, kadangi priklausomai nuo EURIBOR svyravimų mokėjimo palūkanos arba mažėja, arba didėja). Nurodė, kad 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus, taigi, tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu. Ieškovas prašo palūkanų dydį sumažinti iki 5 procentų per metus, kas per vieną dieną sudarytų vos 0,013 procentų.
3 asmens – D. B. –atstovė palaikė ieškovo reikalavimus bei nurodė, kad atsakovas nustatė neprotingai dideles - 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, kurios turėtų būti sumažintos iki CK6.210str.1d. nustatyto dydžio- 5proc. 3 asmens atstovė nurodė, kad atsakovas nepagrindė 16proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio, neaišku, kas įtraukiama į 16proc. palūkanas, sutartys sudaromos, diktuojant bankams, laisvės sudaryti sutartis realiai nėra, sąlygos vienodos visuose bankuose. 3 asmens atstovė taipogi nurodė, kad D. B., kaip laiduotoja, nukentėjo, kadangi turėjo sumokėti virš 48tūkst. EUR skolą bankui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė 2005 m. lapkričio 4 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/11/32D, taip pat 2012 m. vasario 23 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 12/02/77D bei 2013 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 13/02/79D.
Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 p. (2012 m. vasario 23 d. ir 2013 m. vasario 26 d. papildomais susitarimais pakeistų bendrųjų sąlygų 7.2 p.) šalys susitarė, jog už mokėjimų pradelsimus ieškovas įsipareigoja mokėti bankui 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki visiško skolos padengimo. Kredito sutarties bendrosios dalies 10.1 p. (2012 m. vasario 23 d. ir 2013 m. vasario 26 d. papildomais susitarimais pakeistų bendrųjų sąlygų 11.1 p.) šalys susitarė, jog mokėjimų vėlavimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Už kredito sutarties visišką ir tinkamą įvykdymą solidariai 2005 m. lapkričio 4 d. laidavimo sutarties pagrindu laidavo R. J.. Bankas 2014 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismui c.b. Nr. e2-2742-450/2015 pateikė ieškinį dėl 173 462,17 EUR ir bylinėjimosi išlaidų iš R. J. priteisimo. Kredito sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.
Ieškovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2014 m. sausio 13 d. bankas pranešimu apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą informavo ieškovą, jog jam iki 2014 m. sausio 28 d. neapmokėjus susidariusios 3 925,68 Eur skolos bei visų kitų mokėtinų sumų, nuo 2014 m. sausio 28 d. kredito sutartį nutraukia vienašališkai. Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, kredito sutartis nuo 2014 m. sausio 28 d. yra nutraukta. Ieškovui neapmokėjus susidariusios skolos, 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. Banko prašymu išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-1717. Ieškovas prašo pakeisti 2005-11-04kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais Bendrosios dalies 7.2p. numatytą 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo metinių palūkanų dydį jį sumažinant iki CK6.210str.1d. nurodyto dydžio; pakeisti 2014-03-28 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. vykdomąjį įrašą Nr.1-1717 dalyje dėl 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų išieškojimo įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį sumažinant iki CK6.210str.1d. nurodyto dydžio. Ieškovas pateikė teismui 2015-11-23 dr. A. J. ekspertinę nuomonę dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kuri atsakė į ieškovo pateiktus klausimus apie tai, kaip komerciniai bankai valdo būsto paskolų gavėjų negalėjimo vykdyti įsipareigojimus riziką bei kokius nuostolius patiria bankas dėl skolininko vėlavimo vykdyti būsto paskolos sutarties įsipareigojimus. Taipogi buvo pateikta finansų eksperto S. J. 2015-11-23 ekspertinė nuomonė , atsakant į ieškovo pateiktus klausimus apie tai, kokie yra būsto paskolos sutarties ekonominiai ypatumai; kaip komerciniai bankai valdo būsto paskolų riziką ir koks rizikos paskirstymas numatytas Sutartyje; koks yra sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio ekonominis pagrįstumas; koks yra ekonominis Sutarties rezultatas Bankui ir klientui; kokie yra Lietuvos ir kitų valstybių institucijų, atsakingų už bankų priežiūrą vertinimai dėl bankų klientų nemokumo priežasčių. S. J. ieškovo atstovo prašymu buvo apklaustas teisme liudytoju ir parodė, kad nedalyvavo Sutarties tarp šalių sudarymo ar jos vykdymo metu, jis nurodė, kad 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo metinių palūkanų dydis yra ekonomiškai nepagrįstas, tokios palūkanos turėtų būti minimalios arba jų visai neturėtų būti, bankas galėtų didinti maržą. Liudytojas patvirtino, kad bankas yra pelno siekianti institucija, nuostoliai gali būti dengiami iš banko kapitalo, rizika turi būti įskaičiuotą į maržą.
Teismas, vertindamas S. J. pateiktą nuomonę, atkreipia dėmesį į tai, kad jo pateikta nuomonė dėl maržos sudėties neatitinka Kreditavimo sutarties sąlygų bei prieštarauja Lietuvos bankų praktikai. Jeigu būtų vadovaujamasi S. J. nuomone, kad į maržą turi būti įtraukta kuo daugiau banko esamų ir būsimų nuostolių bei patiriamų kaštų, tokiu atveju reiktų aiškinti, kad banko marža turi būti ženkliai didesnė ir šiuo atveju reiktų teigti, jog ji turėjo būti ne mažesnė kaip 16proc., nes būtent tokį procentinį dydį bankas laiko kaip pagrįstą ir būtiną tam, kad kliento nemokumo atveju būtų kompensuojami banko nuostoliai (įskaitant negautą pelną), veiklos kaštai ir kitos susijusios išlaidos. S. J. nevertino ir negalėjo vertinti jokių duomenų apie banko pelną ir nuostolius, pateikė bendro pobūdžio pamąstymus. Į maržą nėra įtrauktas banko negautas pelnas ir kiti nuostoliai ir kaštai, susiję su nemokaus skolininko skolos administravimu ir rizikos valdymu, šie duomenys įtraukti į 16proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad AB DNB bankas pateikė informaciją, jog nuo 2009m. iki 2015m. būsto paskolų gavėjams, kurių kreditų palūkanos apskaičiuojamos anuitetų metodu, buvo nustatyti 0,07proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nuo 2015m. ši delspinigių norma yra 0,05proc. Tokia pati delspinigių norma taikoma ir SEB banke. Atsakovo gi nustatytos 16proc. dydžio metinės palūkanos atitinka 0,043proc. netesybų už dieną.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas pakeisti 2005 -11-04 kredito sutarties su vėlesniais jos pakeitimais Bendrosios dalies 7.2p. numatytą 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo metinių palūkanų dydį jį sumažinant iki CK6.210str.1d. nurodyto dydžio – 5proc. yra nepagrįstas ir atmestinas. Atmetus šį reikalavimą netenkintinas ir išvestinis reikalavimas pakeisti 2014-03-28 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. vykdomąjį įrašą Nr.1-1717 dalyje dėl 16proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų išieškojimo įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį sumažinant iki CK6.210str.1d. nurodyto dydžio -5proc. Visos sutarties sąlygos , kaip specialiosios dalies, taip ir bendrosios dalies nelaikytinos su ieškovu neaptartomis, jam netikėtomis. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas nereikalavo keisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio. 16proc. metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043proc., todėl toks palūkanų dydis negali būti pripažintas neprotingu ir nesąžiningu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių sutartimi nustatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra mažesnis už Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintą maksimalų 0,05proc. netesybų dydį. Pareiga mokėti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ieškovui atsirado tik tada, kai jis pažeidė prievolę, laiku nemokėdamas įmokų. CK 6.874 str.1d., reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. 2005-11-04 kredito sutarties Bendrosios dalies 7.2. punktas įtvirtina įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, t. y. jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos iki įsiskolinimo padengimo . Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str.2d.) (LAT 2012-06-08 nutartis, civ.byloje Nr.3K3-283/2012). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jai sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad be 2005-11-04 kredito sutarties, buvo sudaryti Kredito sutarties pakeitimai: 2012-02-23 papildomas susitarimas Nr.BKP 12/02/77D, kuriuo iki 2013-02-28 buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas (pakeistų specialiųjų sąlygų 2.11p.), bankas sutiko nustatyti papildomą terminą ir skolai pagal kreditinės kortelės sutartį padengti (pakeistų specialiųjų sąlygų 4.3.2p.)213-02-26 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr.BKP 13/02/79D, kuriuo iki 2013-07-28 buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas atsakovui. Ieškovas tuomet neprašė pakeisti Bendrosios dalies 7.2p. nuostatų, mažinant 16proc. dydžio įsipareigojimo nevykdymo metinių palūkanų iki 5proc.dydžio. Taigi, metinė įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma ir mokėjimo tvarkos buvo nustatyti šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu bei bendradarbiaujant. LAT 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str.3d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str.3d., 1.5 str.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procento, nėra pagrindo šias palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis. Ieškovas netinkamai vykdė Kredito sutartį, bankas patyrė nuostolių, negaudamas įplaukų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu jis būtų tinkamai vykdęs sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 1441,29 EUR už advokatės pagalbą teisme (procesinių dokumentų rengimas: atsiliepimo, atsikirtimų ir rašytinių paaiškinimų surašymas, atstovavimas teisme).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 270str., 279str. str. teismas
Nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteis iš A. J. (a.k(duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (į.k.303252632) naudai 1441,29EUR už advokatės pagalbą teisme.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.