Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-627-1145/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
A20.-627-1145/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00622-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Kurauskaitė
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-627-1145/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00622-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

Irano Islamo Respublikos piliečiui F. J. M., jo atstovėms advokatėms Eglei Vrubliauskienei, Inesai Arbočienei,

vertėjai Jūratei Bernotienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečio F. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo svarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 26 d. sprendimu Irano Islamo Respublikos piliečiui F. J. M. taikomą sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, kad Irano Islamo Respublikos pilietis F. J. M. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užsienietis buvo įpareigotas iki 2025 m. spalio 22 d. savarankiškai išvykti į Irano Islamo Respubliką, bet neišvyko. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pareigūnai išvykimo terminale 2025 m. spalio 24 d. sulaikė Irano Islamo Respublikos pilietį F. J. M.. Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 26 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. VSAT 2025 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. Užsieniečio prašymas neišnagrinėtas, jis neturi lėšų pragyvenimui, neįvykdė sprendimo savarankiškai išvykti, turėdamas laisvą judėjimą gali pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl tikslinga palikti galioti užsieniečiui paskirtą sulaikymą.

Užsienietis su teikimu nesutinka, nori judėjimo laisvės, galėtų susirasti būstą Vilniuje ir ten gyventi, yra pilnai išlaikomas tėvų, gyvenančių Irane.

Užsieniečio atstovė užsieniečio nuomonę palaikė. Prašo paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Irano Islamo Respublikos pilietis F. J. M. į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai turėdamas Irano Islamo Respublikos piliečio pasą ir Lietuvos Respublikos vizą, galiojusią iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamentas užsieniečiui kelis kartus išdavė leidimus laikinai gyventi, galiojusius iki 2023 m. gegužės 21 d. Užsienietis 2025 m. spalio 7 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis neturėjo vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje atsisakė. VSAT 2025 m. spalio 7 d. sprendimu užsienietis buvo įpareigotas išvykti į Irano Islamo Respubliką iki 2025 m. spalio 22 d. Užsienietis savanoriškai į kilmės šalį neišvyko. VSAT Vilniaus oro uosto pareigūnai išvykimo terminale 2025 m. spalio 24 d. užsienietį sulaikė nustačius, jog užsienietis neturi teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų. Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 26 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. VSAT 2025 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S234002 išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę. Užsienietis po minėto sprendimo priėmimo pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 25S235923 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodyta, jog prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant sutrukdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o F. J. M. elgesys rodo sąmoningą įstatymų vengimą bei piktnaudžiavimą migracinėmis procedūromis. Labai tikėtina, kad nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog užsienietis gali bandyti slapstytis ar kitaip trukdyti migracinių procedūrų įgyvendinimui. Tikslinga apriboti užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba iki bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę.

Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, laikoma, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 20 dalies prasme.

Darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl sulaikymo taikymo, nes pasikeitė užsieniečio teisinis statusas.

Žemesnės instancijos teismas

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užsienietis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį. Užsienietis Lietuvoje neturi šeiminių ir socialinių ryšių, nuo 2024 m. gyveno Lenkijoje.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose.

Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsieniečio tapatybė nustatyta (Irano Islamo Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2028 m. gegužės 1 d.). Nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Nors prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje užsienietis pateikė tik po VSAT sprendimo išsiųsti jį į kilmės valstybę, jis yra prieglobsčio prašytojas. Laikytina, jog užsieniečio sulaikymo taikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje – pasiekti. Siekiant užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusiomis su užsieniečio judėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, tai yra alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, 5 dalies 2-4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 26 d. sprendimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečio F. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir taikyti Irano Islamo Respublikos piliečiui F. J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas F. J. M. prieglobsčio byloje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Asta Kurauskaitė