- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- II-289-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01767-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Advokatai
- Laimonas Judickas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Laimono Judicko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.10ANN-102069124-17, kuriuo V. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lietuvos kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio patrulis M. Š. 2017 m. kovo 13 d. surašė V. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-90125535-17 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog V. T. 2017 m. kovo 13 d., 21.44 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių (po paklaidos – 0,43 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas J. Kazakevičius 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 10ANN-102069124-17 pripažino V. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 24).
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. panaikinti 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 10ANN-102069124-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Esminiai skundo argumentai koncentruojami į tai, jog policijos pareigūnai nesilaikė alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimosi instrukcijos, dėl ko patikrinimo metu buvo gauti netikslūs rezultatai, kas nulėmė klaidingą išvadą, jog V. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nurodoma, jog asmuo 7-10 min. iki patikrinimo alkotesteriu išgėrė pusantro butelio 330 ml tūrio (apie 0,5 l) 5 procentų stiprumo alaus. Taigi alkoholis buvo vartotas vos prieš 7-10 min. iki patikrinimo alkotesteriu, tokią aplinkybę V. T. nurodė policijos pareigūnams, tačiau į tai pastarieji neatsižvelgė ir neleido pakartoti blaivumo patikrinimo alkotesteriu testo. Iš karto po to, kai buvo surašytas ir įteiktas protokolas, V. T. nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą pateikti tyrimui kraują. Pažymima, jog į gydymo įstaigą po protokolo surašymo V. T. nuvyko per 21 min. Ištyrus kraują, nustatyta, jog leistina alkoholio norma neviršyta (nustatyta mažiausia alkoholio norma 0,37 promilės, be to, gydymo įstaigoje, po 56 minučių nuo policijos pareigūnų atlikto testo, patikrinus V. T. alkoholio aparatu „AlkoQuant 6020“, rezultatas buvo 0,28 promilės). Šiuo atveju atlikus medicininę V. T. apžiūrą ir surašius aktą, jame nurodyta, medicininės apžiūros metu alkoholio koncentracija V. T. kraujyje nesiekia draudžiamos ribos.
V. T. įsitikinimu, patikrinimo alkotesteriu metu jo burnoje buvo likusios alkoholio dalelės, todėl alkotesterio duomenys galėjo būti netikslūs, o policijos pareigūnai tikrindami jo blaivumą nesilaikė alkotesterio „Alcotest 6810“ gamintojo naudojimosi instrukcijoje nurodyto 15 min. laiko tarpo, kuris turi praeiti po alkoholio vartojimo ir patikrinimo. Pasisakant dėl byloje esančio M. Š. 2017-03-13 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog V. T. iš pradžių paaiškino alkoholį vartojęs prieš 20 min., tačiau vėliau nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 7-10 min., akcentuojama tai, jog V. T. vienu atveju nurodė laiką, kai buvo pradėtas vartoti alkoholis, o po to laiką, kai paskutinį kartą iki blaivumo patikrinimo buvo vartotas alkoholis (t. y. prieš 7-10 min. iki tikrinimo alkotesteriu). Šiuo atveju policijos pareigūnai neprašė V. T. paaiškinti aplinkybių dėl skirtingai nurodyto alkoholio vartojimo laiko. Kita vertus, V. T. buvo klausiama abstrakčiai, kada jis vartojo alkoholį, dėl ko V. T., to net nesuvokdamas, nurodė netikslias aplinkybes ir, tik susipažinus su alkotesterio duomenimis bei įvertinus aplinkybę, kad burnoje galimai likę alkoholio dalelių, buvo nurodytas laikas, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo V. T. skundo netenkinti. Nurodo, jog pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, jog V. T. 2017-03-13, 21.44 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas. V. T. neneigė vartojęs alkoholį, jį tikrinantiems pareigūnams nurodė prieš 20 minučių išgėręs pusantro butelio alaus. V. T. supažindinus su alkotesterio parodymais, jis jokių pastabų nereiškė ir tik surašius administracinio nusižengimo protokolą jame nurodė, kad alkoholį vartojo likus 7-10 min. iki patikrinimo. Taip pat nurodyta, jog V. T. 22.30 val. nuvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą gydytojas nustatė jo neblaivumo požymius - Rombergo pozoje asmuo neryškiai svyravo, jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Specialisto atliktas kraujo tyrimas patvirtino, jog 2017-03-13, 22.35 val., paimtame V. T. kraujyje buvo 0,37 promilės etilo alkoholio. Pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Apklausiamas neneigė vartojęs alkoholį (po krepšinio treniruotės kavinėje „Balti drambliai“ išgėrė 1,5 buteliuko alaus), aplinkybę dėl vartoto alkoholio nurodė ir pareigūnams. Visgi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentavo, kad pareigūnai jo tik bendrai paklausė, kada jis vartojo alkoholį, į ką jis atsakė „tik ką, prieš 20 min“. Realiai jis alų buvo baigęs gerti prieš 7-10 min., tačiau nežinodamas, jog yra svarbu nurodyti būtent gėrimo pabaigos laiką, o pareigūnams neklausus, kada jis baigė gerti, jis apytiksliai nurodė 20 min. (apie 10 min. gėrė alų, ir apie 10 min. užtruko važiavimas). Pamatęs alkotesterio rodmenis labai nustebo, suvokė, kad toks girtumas negali būti, pradėjo ieškoti paaiškinimo. Žinojo, kad burnoje likę alkoholio likučiai gali paveikti alkotesterio rodmenis (tik nežinojo esant svarbu tiksliai įvardinti laiką, prieš kurį buvo baigta vartoti alkoholį), dėl ko paprašė leisti prasiskalauti burną vandeniu ir leisti pūsti antrą kartą. Pareigūnai neleido, pasakė, kad juos pačius seka, alkotesterio patikrinimai yra registruojami, pradėjo rašyti protokolą. Yra įsitikinęs, kad alkotesteris parodė jo burnoje esančius alkoholio likučius, kurie buvo likę, kadangi realiai jis alų gėrė prieš 7-10 min. iki patikrinimo alkotesteriu (b. l. 68-72).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas (vyriausiasis patrulis) M. Š. (M. Š.) parodė, jog prieš atliekant V. T. patikrinimą pastarojo buvo paklausta, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Tiksliai nebeatsimena vairuotojo įvardinto laiko tarpo, tačiau jis tikrai buvo didesnis nei yra būtinas alkotesterio patikrinimui atlikti, tuo atveju jeigu buvo vartotas alkoholis (atrodo, nurodė gėręs prieš pusvalandį, tiksliai viskas išdėstyta tarnybiniame pranešime). Atsimena, kad buvo nustatyta, jog vyriškis šiek tiek viršijo leistiną alkoholio normą. Pamatęs alkotesterio atsakymą, asmuo aiškino, kad gėrė neseniai, prašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą, tačiau tam pagrindo nebuvo. Rašydamas protokolą, jis kalbėjosi su vairuotoju, aiškino, kad jei nuo alkoholio vartojimo yra praėję mažiau nei 15 min, tai gali paveikti patikrinimo rezultatus, po ko protokole V. T. kaip tik ir nurodė daug mažesnį laiką negu buvo įvardinęs iš pradžių. Liudytojo M. Š. manymu, asmuo būtent dėl jo paaiškinimo nurodė kitokį laiką, nors prieš tai buvo paklaustas ir atsakė alkoholį vartojęs daug anksčiau. Jei jis iš karto būtų įvardinęs 7-10 min. laiką, be abejonės, nebūtų iš karto atlikęs patikrinimo, būtų laukęs, kol praeis ne mažiau nei 15 min. Teismui liudytojas M. Š. patvirtino tarnybiniame protokole išdėstytas aplinkybes ir prašė jomis vadovautis (b. l. 68-72).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. G. (policijos pareigūnas, vyriausiasis patrulis) parodė, jog vykdant prevencinių priemonių planą patikrinimui buvo sustabdytas juodos spalvos „Volkswagen Touareg“ automobilis. Jo kolegai M. Š. paklausus vairuotojo, ar jis yra gėręs alkoholinių gėrimų, vairuotojas atsakė teigiamai, nurodė, atrodo, prieš pusvalandį po krepšinio treniruotės išgėręs alaus bokalą. Liudytojas pabrėžė, jog užduodant klausimą, ar vairuotojas yra vartojęs alkoholinių gėrimų, visuomet yra akcentuojama, kada tie gėrimai buvo vartoti, t. y. klausiama „kada gėrėte“. Jeigu gaunamas atsakymas, jog gerta mažiau nei prieš 15 min., tokiu atveju visuomet laukiama, kol praeis laikas, kuomet galima atlikti patikrinimą (ne mažiau nei 15 min.). Šiuo atveju vairuotojas nenurodė, kad alkoholį vartojo mažiau nei prieš 15 min., dėl ko buvo atliktas jo blaivumo patikrinimas. Kiek atsimena, alkotesteris parodė girtumą, nežymiai viršijantį leistiną normą. Toliau jo kolega M. Š. nuėjo rašyti protokolo, jis tuo tarpu liko stovėti gatvėje, negirdėjo, ar vyko koks bendravimas tarp jo kolegos ir pažeidėjo, kokį paaiškinimą asmuo nurodė protokole ir pan. Matė tik tai, jog pastarasis lakstė su vandens buteliuku ir prašė leisti pūsti antrą kartą (b. l. 84-85).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas tenkintinas iš dalies
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš paduoto skundo turinio, esminiai argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti V. T. priimtą nutarimą, yra sukoncentruoti, siekiant kaip nepagrįstą pripažinti patikrinimą alkotesteriu. Atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, nesilaikant prietaiso instrukcijos, kadangi pareigūnai, prieš tikrindami V. T. blaivumą, nepalaukė 15 min., iki buvo baigtas vartoti alkoholis. Ši aplinkybė, kaip pažymima, kaip tik ir nulėmė, jog patikrinimo metu buvo gauti netikslūs rezultatai ir padaryta klaidinga išvada, jog V. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tiek pačiame skunde, tiek nagrinėjant skundą teisme ne kartą buvo akcentuojama ta aplinkybė, kad pareigūnai esą netinkamai suformulavo klausimą, nepaaiškino vairuotojui, jog būtina nurodyti ne bet kokį laiką, o būtent tą, kada baigtas vartoti alkoholis, dėl ko V. T., nesupratęs klausimo, nurodė alkoholio vartojimo proceso laiko vidurkį.
Atsakydamas į tokius argumentus, teismas pažymi, jog iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog 2017-03-13, 21.44 val., policijos pareigūnams sustabdžius V. T. vairuojamą automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis pareigūnams nurodė prieš 20 min. išgėręs pusantro butelio alaus. Ši aplinkybė nurodyta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3 būrio vyr. patrulio M. Š. 2017-03-13 tarnybiniame pranešime (b. l. 30). Analogiškai aplinkybes minėtas pareigūnas dėstė ir tiesiogiai apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 68-72), be to, ir kitas patikrinimo metu buvęs pareigūnas, teisme apklaustas liudytojas M. G. taip pat kategoriškai patvirtino, jog V. T. nurodė ilgesnį laiką, nei būtinas sueiti prieš atliekant patikrinimą alkotesteriu (b. l. 84-85). Galiausiai ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. neneigė prieš patikrinimą alkotesteriu policijos pareigūnams nurodęs, jog alkoholį vartojo prieš 20 min. Taigi, kaip matyti, toks nurodytas laiko tarpas nesudarė jokio pagrindo pareigūnams laukti, priešingai, gavę informaciją, jog alkoholis buvo vartotas daugiau nei prieš 15 min., pastarieji nedelsdami alkotesteriu atliko V. T. blaivumo patikrinimą. Tokio patikrinimo metu gauti rezultatai buvo aiškiai nepalankūs V. T., pastarajam nustatytas 0,43 prom. (po paklaidos) girtumas, kas sudarė pagrindą pradėti administracinę teiseną. Atsižvelgiant į alkotesterio rodmenų reikšmę administracinei atsakomybei konstatuoti, suprantama, jog asmuo, kuriam gresia administracinė nuobauda, turi akivaizdų suinteresuotumą paneigti blaivumo patikrinimo rezultatus, siekiant, kad jie nebūtų pripažintini įrodymu. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. kaip tik ir įrodinėja neva policijos pareigūnai nesilaikė alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijos, kas nulėmė netikslių rezultatų gavimą. Anot jo, pareigūnai neprašė nurodyti alkoholio vartojimo pabaigos laiko, o tiesiog paklausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, po ko jis (V. T.), neteisingai supratęs klausimą, nurodė alkoholio vartojimo proceso vidurio laiką, taip netekdamas galimybės išlaukti alkotesterio instrukcijoje nurodyto 15 min. laiko tarpo prieš tikrinant jo blaivumą. Apklausiamas teismo posėdyje V. T. teigė, jog policijos pareigūnams paklausus, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, atsakė gėręs „tik ką, prieš 20 min.“. Jo įsitikinimu, lietuvių kalboje (priešingai nei anglų kalboje vartojamas laikas beeing) nėra tinkamo laiko tokiam procesui apibrėžti. Alkoholio vartojimas yra procesas, o ne baigtinis veiksmas. Alkoholį (alų) gėrė tam tikrą laiką – iš viso kavinėje prabuvo apie 20 min. (apie 10 min laukė, kol atneš alų, dar 10 min. truko, kol jį išgėrė), po to dar 10 min. važiavo, dėl ko jis policijos pareigūnams ir pasakė gėręs prieš 20 min. Teigė paėmęs laiko vidurkį - 10 min. vartojimui, 10 min. važiavimui – iš viso 20 min. Paaiškino, jog jei sėdėtų valandą prie alaus bokalo, tai sakytų, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį.
Teismo vertinimu, tokia V. T. pozicija yra nenuosekli, o pateikiami argumentai dėl esą netinkamai suformuluoto policijos pareigūnų klausimo interpretavimo yra gynybiniai. Apklausiamas teismo posėdžio metu V. T. painiojosi savo dėstomuose skaičiavimuose dėl alkoholio vartojimo laiko. Jo išsakytas teiginys, jog net valandą laiko gerdamas alkoholį, jis nurodytų, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį, t. y. visais atvejais nurodytų alkoholio vartojimo laiko vidurkį, yra nelogiškas. Laikytina, jog suaugęs, protingas, adekvačios būsenos asmuo, be to, vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūnų ir paklaustas, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, nurodytų alkoholio vartojimo pabaigos laiką, o ne skaičiuotų vartojimo laiko vidurkį. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikydamasis tokios pozicijos tiesiog siekia sau palankesnės padėties. Beje, jei V. T. tikina pirmuoju atveju įvardinęs laiko vidurkį (20 min.), tai prieštarauja jo paties teisme duotiems parodymams, kurių metu jis tvirtino kavinėje iš viso prabuvęs 20 min – 10 min. laukė gėrimų, dar 10 min. juos gėrė, o tada dar 10 min. važiavo. Tokiu atveju, vidurkis kaip tik ir būtų 15 min., o, atmetus užsakymo laukimą, - 10 min., tačiau pastaruoju atveju gautųsi, kad asmuo įvardina būtent pradžią, kada pradėjo gerti alų, kas prieštarauja aiškinimui dėl proceso vidurkio taisyklės.
Negalima nepaminėti ir to, jog V. T. administracinio nusižengimo protokole įrašė alkoholį vartojęs prieš 7-10 min. tik po pokalbio su vyr. patruliu M. Š., kuris (M. Š.) apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog rašydamas protokolą bendravo su V. T. bei pastarajam paaiškino, kad jei nuo alkoholio vartojimo yra praėję mažiau nei 15 min., tai gali paveikti patikrinimo rezultatus, po ko protokole V. T. kaip tik ir nurodė daug mažesnį laiką, negu buvo įvardinęs iš pradžių. Pats V. T. teisme neigė, jog policijos pareigūnas jam ką nors aiškino apie veiksnius, galinčius turėti įtakos alkotesterio rezultatams, tačiau tokiu atveju neaišku, kodėl pastarasis iš pradžių nurodė daug ilgesnį laiko tarpą (juo labiau, apklausiamas posėdyje pabrėžė tuo metu nežinojęs, kad reikia nurodyti būtent alkoholio vartojimo pabaigos laiką), tačiau po to, kai jam jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, V. T. netikėtai nurodė visai kitą laiką, nors, jo paties teigimu, pareigūnas jam nieko neaiškino, o jis pats tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą ir nežinojo esant svarbu įvardinti alkoholio vartojimo pabaigos laiką. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog V. T. iškelta versija dėl jo suklaidinimo, kas neva nulėmė, kad jis nurodė neteisingą laiką, yra nukreipta siekiant išvengti kilusios administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Teismui pateiktos alkoholio iškvėptame ore matuoklio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos skyriuje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nurodyta, jog prieš tikrinant asmens blaivumą reikia palaukti bent 15 minučių, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus (taip pat parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, purkštukai į burną bei vaistai). Kaip minėta ankščiau, V. T. policijos pareigūnams nurodė alkoholį vartojęs prieš 20 min., todėl policijos pareigūnai pagrįstai jo blaivumą tikrino iš karto, kadangi nebuvo pagrindo laukti papildomą laiko tarpą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, ką šiuo atveju ir padarė V. T.. Minėtos Taisyklės nenumato pareigos neblaivumo tikrinimą atlikti pakartotinai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu pareigūnai būtų turėję atlikti pakartotinį V. T. neblaivumo patikrinimą.
Pats skundą padavęs asmuo neneigia prieš patikrinimą alkotesteriu vartojęs alkoholį – V. T. paaiškino išgėręs pusę litro 5 procentų stiprumo alaus ir, neturėdamas jokių abejonių dėl savo blaivumo, sėdo prie automobilio vairo. Visgi, kaip matyti, toks jo įsitikinimas buvo klaidingas, kadangi atlikus neblaivumo patikrinimą V. T. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumo laipsnis (b. l. 32). Tokią aplinkybę patvirtina objektyvūs bylos duomenys – alkotesterio kvito šaknelė (b. l. 32). Taip pat teismui pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0510314, liudijantis, jog prietaisas naudojimui buvo tinkamas (patikra galioja iki 2017-08-10), dėl ko teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiuo prietaisu atlikto patikrinimo rezultatais. Nors teismui buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2542/2017(01), kurioje konstatuota, jog 2017-03-13, 22.35 val., paėmus V. T. kraują jame etilo alkoholio mažiausia koncentracija buvo 0,37 promilės (b. l. 33), tačiau tai nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo jam inkriminuojamo nusižengimo metu. Tuo pačiu pažymėtina, jog medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Tai, kad kraujyje buvo rasta mažiau alkoholio, neleidžia daryti kitokios išvados nei tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivumo būsenoje. V. T. kraujas paimtas medicinos įstaigoje praėjus beveik valandai, kai buvo nustatytas pirminis V. T. neblaivumas, kas reiškia, jog per tokį laiko tarpą alkoholis organizme buvo dalinai suskaidytas. Asmens neblaivumo faktą patvirtina objektyvūs ir abejonių nekeliantys įrodymai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateikta ir Valstybines teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-04-25 specialisto išvada Nr. G1100/2017(01), kurioje konstatuota, jog V. T. organizme 2017-03-13, 21.44 val., kuomet policijos pareigūnai atliko neblaivumo tikrinimą alkotesteriu „Alcootest 6810“, Nr. ARZJ-0203, galėjo būti nuo 0,45 promilių iki 0,58 promilių alkoholio (b. l. 38, 39).
Žemesnės instancijos teismas
Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo netinkamai įvertino savo būseną ir, prieš sėsdamas prie automobilio vairo, neįsitikino, jog gali vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu laikytina, jog V. T. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
Teismo posėdžio metu V. T. atstovas pateikė rašytinį prašymą dėl švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimo, nurodydamas, jog tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, skirti V. T. švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į tai, jog V. T. šiuo metu yra paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda, taip pat į tai, kad įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, skundą padavusio asmens prašymas reiškia apeliavimą į švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimą.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. Tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti V. T. kiek švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą atitinkamo įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, V. T. per didesnį nei 27 metų vairavimo stažą šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė (neskaitant nagrinėjamo šioje byloje), paskirtas baudas sumokėjo, nė karto nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, jam praeityje nebuvo atimta teisė vairuoti, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog šiuo atveju V. T. leistiną alkoholio ribą viršijo labai nežymiai (ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o šiuo atveju V. T. po paklaidos nustatytas 0,43 promilių girtumas).
Nors V. T. pateikė teismui įrodymus apie tai, jog jis dirba pardavimų vadybininku, o vairuotojo pažymėjimas yra būtinas jo tiesioginių pareigų vykdymui, tačiau ši aplinkybė negali nulemti išvados netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Kaip matyti, A. T. tiek iki nusižengimo, tiek ir šiuo metu tebedirba tą patį darbą toje pačioje įmonėje, kas reiškia, jog ir po to, kai iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis neprarado galimybės toliau likti tose pačiose pareigose. Suprantama, kad vairuotojo pažymėjimo netekimas apsunkina darbinių funkcijų atlikimą, galimai turi įtakos darbo sąlygoms ar netgi užmokesčiui, taip pat sukelia sunkumų tiek pačiam asmeniui, tiek visai jo šeimai, tačiau tai nepaneigia būtinumo taikyti įstatymo numatytą privalomą administracinio poveikio priemonę. ANK nenumato išlygos, jog tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo ar profesinės veiklos pobūdžio, ši nuobaudos rūšis jam gali būti netaikoma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 8 d. Nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3553/2011). Skundą padavęs asmuo nurodė, kad praradus teisę vairuoti, jam sunkiau rūpintis šeima, pateikė teismui įrodymus apie tai, jog turi mažametę dukrą. Atsakant į tokius teiginius, visų pirma pažymėtina, jog asmuo nepateikė absoliučiai jokių duomenų, liudijančių, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių V. T. rūpinantis šeima būtinas vairuotojo pažymėjimas (pvz., išskirtinai prasta šeimos narių sveikatos būklė, būtinybė vykti į medicinos įstaigas ir kt.) Kita vertus, iš V. T. niekas ir neatėmė galimybės rūpintis savo šeima, o tai, kad dėl atimtos teisės vairuoti kilo tam tikri nepatogumai, yra natūrali administracinės atsakomybės pasekmė. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, jog vairavimas išgėrus teismų praktikoje laikomas vienu iš šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairuojant transporto priemonę, esant neblaiviam, net jei nustatytas neblaivumas yra nežymus, sukeliamas pavojus ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams, todėl už tokio išskirtinio pavojingumo pažeidimą skiriami ir atitinkami suvaržymai pažeidimą padariusiam asmeniui.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, t. y. atsižvelgiant į iš esmės teigiamą V. T. asmenybę bei pastarajam neblaivumo ribą viršijus itin nežymiai, manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti šiek tiek mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti specialiosios teisės atėmimo apskritai pagrindo nėra, kadangi asmuo praeityje visgi yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nusižengimo, dėl kurio jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 26-29), kas neleidžia daryti išvados, jog asmuo būtų išskirtinai pavyzdingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nenustatyta jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lengvinančių aplinkybių. Dėl padaryto pažeidimo V. T. nuoširdaus gailesčio neišreiškė, visos jo pastangos labiau buvo nukreiptos ne į kritinį savo neteisėto elgesio įvertinimą, o siekį paneigti jo girtumą užfiksavusio alkotesterio parodymus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. T. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr.10ANN-102069124-17 keistinas, V. T. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 9 mėnesių laikotarpio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. T. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr.10ANN-102069124-17, kuriuo V. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. T. švelnesnę administracinę nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 9 (devynių) mėnesių.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.