Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. E. ir tretiesiems asmenims M. M. ir E. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Loretos Milkevičienės teismo posėdžio metu: V. E. yra nepilnamečių vaikų A. K. ir O. E. motina. A. K. tėvystė nenustatyta. O. E. tėvas – D. E.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), gimus A. K., iš medikų gavo žodinę informaciją, kad motina V. E. negeba tinkamai pasirūpinti naujagimiu. Kaišiadorių miesto seniūnijos socialiniai darbuotojai taip pat informavo Skyrių, kad V. E. namuose girtaujama, triukšmaujama, naujagimė mergaitė paliekama svetimų asocialių žmonių priežiūrai. Dėl šių priežasčių Kaišiadorių rajono savivaldybės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. Vl-742 V. E. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir V. E. šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai 2014 m. birželio 20 d. informavo Skyrių, kad teikti socialines paslaugas V. E. šeimai tampa vis sudėtingiau: V. E. nepriima siūlomos pagalbos ir problemų sprendimo būdų, neturi motyvacijos keistis, kontaktas su ja tik paviršutiniškas, agresyviai nusiteikusi socialinių darbuotojų atžvilgiu. V. E. nevykdo susitarimų su socialiniais darbuotojais, slepia informaciją apie save, dukrą A. K. palieka neįgalios močiutės priežiūrai, pati išvyksta pas draugus, bendrauja su asocialiais asmenimis. 2013 m. spalio 10 d. A. K. buvo paimta iš motinos V. E. ir laikinai apgyvendinta VšĮ „Kaišiadorių ligoninė“, kadangi V. E. savo namuose girtavo su penkių asmenų kompanija. 2014 m. liepos 11 d. A. K. ir O. E. buvo paimti ir apgyvendinti VšĮ „Kaišiadorių ligoninė“, kadangi V. E. girtavo, o jos mažamečiai vaikai buvo palikti pas svetimą moterį, kuriai neterminuotai ribota motinos valdžia. Abu kartus vaikai buvo grąžinti motinai, nes V. E. teigė dėsianti pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir rūpintis mažamečiais vaikais, tačiau V. E. ir toliau nesilaikė su socialiniais darbuotojais pasirašytų susitarimų – toliau gyveno asocialų gyvenimo būdą. 2015 m. sausio 10 d. naktį V. E. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, todėl mažamečiai vaikai A. K. ir O. E. buvo paimti iš šeimos (namų langai išdaužyti, namuose šalta, ypatinga netvarka, vaikai nešvarūs, apleisti, palikti V. E. dėdės priežiūrai). Kaišiadorių rajono savivaldybės direktoriaus 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. Vl-38 A. K., o 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. Vl-37 O. E. buvo nustatyta laikinoji globa, abu vaikai apgyvendinti VšĮ Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namuose (nuo 2016 m. kovo 15 d. Paparčių šv. Juozapo šeimos namai (toliau – Šeimos namai)). Siekiant sugrąžinti vaikus į šeimą, socialiniai darbuotojai su V. E. pasirašė individualius darbo su šeima planus. Pirmąjį mėnesį V. E. stengėsi priimti siūlomą pagalbą, tačiau vėliau ignoravo visus pasirašytus susitarimus, ėmė slapstytis, valkatauti su asmenimis, priskiriamais socialinės rizikos grupei. Tarpininkaujant socialiniams darbuotojams, buvo planuojamas vaikų aplankymas globos namuose, ligoninėje (kai vaikai sirgo), tačiau V. E. vengė aplankyti vaikus, jais visiškai nesidomėjo. V. E. teista – nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2017 m. sausio 9 d. atliko bausmę Panevėžio pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu A. K. ir O. E. buvo atskirti nuo motinos V. E.; D. E. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia O. E. atžvilgiu; iš V. E. ir D. E. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams; A. K. ir O. E. nustatyta nuolatinė globa, globėju ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Šeimos namus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi Šeimos namai buvo atleisti iš A. K. ir O. E. globėjo pareigų – nepilnamečių vaikų globėjais paskirti E. M. ir M. M., vaikai apgyvendinti šių globėjų šeimoje. Šeimos namų socialiniai darbuotojai informavo Skyrių, kad bausmės atlikimo laikotarpiu V. E. pradėjo domėtis vaikais: rašė jiems laiškus, globos namų darbuotojų prašė atsiųsti vaikų nuotraukų, atvežti vaikus į pasimatymus. 2017 m. sausio 9 d. V. E. grįžo iš pataisos namų. Tačiau Šeimos namų socialiniai darbuotojai 2017 m. kovo 31 d. informavo Skyrių, kad V. E. vaikų A. K. ir O. E. neaplankė, nepaskambino, apie juos nesiteiravo. Socialinių darbuotojų teigimu, vaikai motinos neatpažįsta. Nors vaikai įkalinimo įstaigoje motiną V. E. lankė keletą kartų, bendravimas buvo įtemptas, V. E. nežinodavo, ką su vaikais kalbėti, ryšys neužsimezgė. V. E. rašė laiškus vaikams, tačiau paskutinis laiškas gautas 2016 m. lapkričio 24 d. Vėliau – nei per šv. Kalėdas, nei Naujus Metus V. E. savo vaikų net nepasveikino. V. E. grįžus iš įkalinimo įstaigos, susisiekti su ja pavyko tik 2017 m. sausio 18 d. Socialinei darbuotojai tarpininkaujant, V. E. buvo suteikta pagalba maisto produktais, buities reikmenimis (patalyne, rankšluosčiais), sprendžiamos bedarbystės, finansinio nestabilumo problemos (teikta pagalba tvarkant dokumentus dėl vienkartinės pašalpos išėjus iš įkalinimo įstaigos), siūlyta galimybė konsultuotis priklausomybių ligų centre, nemokamai taikyti antialkoholinę terapiją. V. E. 2017 m. sausio 20 d. registravosi darbo biržoje, 2017 m. vasario 8 d. pradėjo dirbti UAB „Girelės paukštynas“, tačiau po kelių savaičių darbo sutartį nutraukė. Socialinės darbuotojos teigimu, nuo 2017 m. vasario mėn. pabaigos socialinės darbuotojos kontaktas su V. E. nutrūko: V. E. namuose nebūna, į telefono skambučius neatsako, kartą atsiliepusi atviravo, kad linksminasi su draugais. V. E. buvo skatinama aplankyti vaikus Šeimos namuose, bandyti atkurti jos ir vaikų tarpusavio ryšius, nevartoti alkoholio, nebendrauti su socialinės rizikos grupei priskirtinais asmenimis, ieškoti darbo arba susitvarkyti socialinėms išmokoms gauti reikalingus dokumentus, tačiau visų šių susitarimų su socialine darbuotoja V. E. nesilaikė. V. E. iki patekimo į pataisos namus, nesant jokių objektyvių priežasčių, dėl savo kaltės neįgyvendino motinos pareigų: nesirūpino savo mažamečių vaikų priežiūra, jų sveikata, vystymusi, darė administracinius teisės pažeidimus bei vykdė nusikalstamas veikas. V. E. girtaudama, valkataudama, palikdama vaikus svetimų asocialių žmonių priežiūrai, sudarė realias sąlygas kilti grėsmei vaikų saugumui, sveikatai, ir gyvybei. V. E., grįžusi iš įkalinimo įstaigos, į Skyrių dėl vaikų A. K. ir O. E. susigrąžinimo savarankiškai auginti nesikreipė, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus, nors socialiniai darbuotojai siūlė įvariapusę pagalbą. V. E. nuo pat vaikų gimimo vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro vaikams žalingą įtaką. V. E. visiškai nesirūpina dukra A. K. ir sūnumi O. E., neteikia jiems išlaikymo, nesidomi vaikų sveikata, vystymusi, ugdymu nesant jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių motina negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios. Nėra jokių duomenų, jog padėtis gali ateityje pasikeiti. A. K. ir O. E. globa E. M. ir M. M. šeimoje geriausiai atitinka vaikų interesus. Motina V. E. vaikų A. K. ir O. E. neturi nuo 2015 m. sausio 14 d.

Atsakovė V. E. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, tėvystė nenustatyta. O. E. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu A. K. ir O. E. atskirti nuo motinos V. E.; neterminuotai apribota D. E. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus O. E. atžvilgiu; A. K. ir O. E. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu nepilnamečių vaikų globėju ir jų turto administratoriumi paskirti Šeimos namai, nustatant A. K. ir O. E. gyvenamąją vietą Šeimos namuose; iš V. E. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. K. ir O. E. po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. birželio 10 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš D. E. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui O. E. po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016 m. birželio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant Šeimos namus.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi Šeimos namai atleisti nuo A. K. ir O. E. nuolatinio globėjo pareigų; A. K. ir O. E. nuolatiniais globėjais paskirti E. M. ir M. M.; pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatyta A. K. ir O. E. gyvenamoji vieta, ją nustatant nuolatinių globėjų E. M. ir M. M. gyvenamojoje vietoje; pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu A. K. priteisto išlaikymo iš motinos V. E. tvarkytojas, juo paskiriant E. M. ir M. M.; pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu O. E. priteisto išlaikymo iš motinos V. E. ir tėvo D. E. tvarkytojas, juo paskiriant E. M. ir M. M..

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V1-742 V. E. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku.

Kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės Loretos Milkevičienės bei liudytojos – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos – A. S. – paaiškinimais nustatyta, jog V. E. nuo pat gimimo visiškai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais: dukra A. K. ir sūnumi O. E. – nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, tinkamai išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis – nevykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.155 straipsnyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Nepilnamečiai vaikai A. K. ir O. E. ne kartą dėl vaikų nepriežiūros iš V. E. buvo paimti, atskirti nuo motinos bei jiems nustatyta laikinoji vėliau nuolatinė globa. V. E. niekur nedirba, įsidarbinti nesiekia, veda asocialų gyvenimo būdą, ne kartą bausta administracine tvarka už tėvų valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams, viešosios tvarkos pažeidimus, žmogaus orumo bei visuomeninės dorovės įžeidimą, svetimo turto sugadinimą. V. E. ne kartą teista, paskutinį kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 3 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmė. V. E. iš pataisos namų paleista 2017 m. sausio 9 d. Išėjusi iš pataisos namų V. E. dėl savo nepilnamečių vaikų grąžinimo nesikreipė, pastangų susigrąžinti vaikus nedėjo, vaikais nesidomėjo, ryšys tarp motinos ir vaikų nutrūkęs. V. E. nepriima socialinių darbuotojų, Skyriaus darbuotojų siūlomos pagalbos, savo gyvenimo būdo nekeičia – girtauja, bendrauja su asocialiais asmenimis – tęsia asocialų gyvenimo būdą, savo problemų nesprendžia.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33–34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008–09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė V. E. nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir O. E., neatlieka savo pareigos auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaikus, neužtikrina jiems saugios, laimingos vaikystės, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nedalyvauja savo vaikų gyvenime. Atsakovė apie civilinę bylą informuota, tačiau teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nagrinėjama civiline byla nesidomi. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovė V. E. yra nusišalinusi nuo motinos pareigų, atsakovės gyvenimo būdas daro žalą vaikų vystymuisi ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl ieškinys tenkintinas – atsakovei V. E. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos nepilnamečiams vaikams: dukrai A. K. ir sūnui O. E..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią jis turėtų mokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 80 straipsnio 7 dalies redakcija). Patenkinus ieškinį iš atsakovės V. E. priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio ir 16,38 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88, 92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. E. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. E. 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,38 Eur (šešiolika eurų 38 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.