- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-369-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02774-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- E. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-7369-835/2019 pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų atmestas pareiškėjo skundas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. K. 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė antstolei A. K. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašė: 1) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-19016532 dalinai tenkinti E. K. 2019 m. spalio 15 d. skundą dėl antstolės veiksmų; 2) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patikslintą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19016547; 3) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-19016548 patikslinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė 2019 m. spalio 22 d. surašė patvarkymus Nr. S-19016532, Nr. S-19016547 ir S-19012496 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės vykdymo išlaidų 2019 m. spalio 22 d. apskaičiavime Nr. S-19016548 yra nurodoma, kad Vykdomojo dokumento išdavimo data yra 2009 m. gruodžio 29 d. Jis, t. y. pareiškėjas nesutinka su priimtais patvarkymais, kadangi jis niekada nebuvo informuotas apie jokios vykdymo bylos pradėjimą, antstolės veiksmus, savo prievoles vykdė pats, laiku ir tinkamai, negavęs jokių antstolės raginimų įvykdyti prievoles ar vykdomą išieškojimą, negavęs patvarkymų, todėl jis negali būti atsakingas už antstolės patirtas vykdymo išlaidas. Nei antstolės patvarkyme dėl vykdymo išlaidų, nei vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra paaiškinama kokiu būdu antstolė apskaičiavo 6 256,90 Eur sumą, kaip atlygį antstolei. Antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tai, kad jis savo valia įvykdė M. S., I. G. ir V. T. prievoles, nėra pagrindas išieškoti iš jo visas vykdymo išlaidas. Kadangi vykdymo išlaidų 2019 m. spalio 22 d. apskaičiavime Nr. S-l 9012498 yra nurodoma, kad vykdomojo dokumento išdavimo data yra 2009 m. gruodžio 29 d., antstolės patvarkymas yra surašytas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nėra skolingas jokių vykdymo išlaidų, nurodytų antstolės 2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19012498, todėl šis vykdymo išlaidų apskaičiavimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, 2014 m. kovo 10 d. tarp pareiškėjo ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta taikos sutartis, kurią jis įvykdė tinkamai. Pasirašius taikos sutartį, antstolė nevykdė jokių vykdymo veiksmų ir tokiu būdu negali už tai gauti atlygį. Taip pat antstolės patvarkyme nėra motyvuojama, kodėl visas antstolio atlyginimas yra skaičiuojamas ir išieškomas tik iš pareiškėjo.
3. Antstolė A. K., išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. skundą, 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu Nr. S-19017811 atsisakė tenkinti pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolė nurodė, kad 2010 m. sausio 5 d. antstolės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus miesto notarų biuro notarės R. S. vykdomąjį įrašą išieškoti iš E. K., M. S., I. G. ir V. T. 594 222,24 Lt sumą, nevykdant skolinių įsipareigojimų UAB „N. B.“ pagal kredito sutartį. Kiekvienoje vykdomojoje byloje antstolė atliko būtinuosius vykdymo veiksmus ir paskaičiavo vykdymo išlaidas skolininkams. 2014 m. kovo 10 d. AB Šiaulių bankas ir E. K. pasirašė taikos sutartį Nr. 2, pagal kurią E. K. įsipareigojo grąžinti bankui visą UAB „N. B.“ skolą. Todėl vykdymo išlaidos, susidariusios iki minėtos sutarties pasirašymo, tenka kiekvienam skolininkui, o atlyginimas antstoliui skaičiuojamas tik iš skolinį įsipareigojimą priėmusio skolininko. 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-15756-1030/2018, kuria nutarė baigti V. T. ir I. G. fizinio asmens bankroto bylą. Šis teismas konstatavo nepatenkintą kreditorės antstolės A. K. kreditorinį reikalavimą. Laikė, jog iš skolininko E. K. išieškotinos vykdymo išlaidos ir atlyginimas antstoliui, nes 2018 m. gruodžio 13 d. gautas išieškotojo AB „Šiaulių bankas“ raštas Nr. 18/15069, kuriuo patvirtinama, jog skola pilnai padengta. Užvedus vykdomąją bylą buvo išsiųstas raginimas E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Ragainės g. 4, Alytus, kuris buvo įteiktas 2010 m. sausio 7 d., ant įteikimo šaknelės pasirašė I. G.. 2010 m. sausio 7 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas E. K. priklausantis turtas. Turto arešto aktas buvo išsiųstas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo įteiktas pasirašytinai. Įteikimo šaknelė pasirašyta I. G.. 2010 m. vasario mėnesį buvo areštuotos visos skolininkui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. 2010 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, patvarkymas siųstas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas M. K.. Buvo atliktas turto vertinimas. 2011 m. sausio 20 d. antstolės A. K. kontoroje gautas AB Ūkio bankas prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus iš E. K.. 2011 m. rugsėjo 16 d. gautas AB Ūkio bankas raštas atnaujinti išieškojimą iš E. K.. 2011 m. spalio 11 d. gautas AB Ūkio bankas raštas apie skolos likutį ir banko sutikimas, kad išieškojimas būtų vykdomas iš E. K. priklausančio banko naudai įkeisto turto. 2012 m. sausio 17 d. antstolės kontoroje gautas AB Ūkio bankas raštas dėl bylos sustabdymo. 2013 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-3505-292 pakeistas kreditorius vykdomosiose bylose iš AB Ūkio bankas į AB Šiaulių bankas. Visą laiką vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp kreditoriaus ir antstolės. Skolininkas apie visus vykdymo veiksmus buvo informuotas. Antstolės atlygis ir visos kitos vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka. Visi vykdymo veiksmai buvo reikalingi ir būtini. Taip pat nurodė, jog terminai vykdomajam dokumentui pateikti bei vykdymo išlaidoms išieškoti nepraleisti, kadangi vykdomasis įrašas išduotas 2009 m. gruodžio 29 d., antstolės A. K. kontoroje gautas 2009 m. gruodžio 30 d., 2018 m. gruodžio 13 d. kreditorius informavo antstolės kontorą apie visišką skolininko atsiskaitymą. Teisės aktai nenumato galimybės skolininkui nemokėti vykdymo išlaidų antstoliui, jeigu skolą jis sumokėjo tiesiogiai kreditoriui.
5. 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pateikė Rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kodėl pareiškėjas nesutinka su antstolės A. K. patvarkymu atsisakyti tenkinti E. K. 2019 m. lapkričio 8 d. skundą. Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad būtina įvertinti tai, jog pareiškėjui nebuvo įteiktas joks raginimas įvykdyti prievoles, ant visų pranešimo įteikimą patvirtinančių dokumentų pasirašė ne pareiškėjas. Antstolė tai žinodama nesiėmė priemonių, kad jos siųsti dokumentai būtų įteikti pareiškėjui. Ši aplinkybė patvirtina, kad antstolė vykdymo procese veikė pasyviai, jokie vykdymo veiksmai nebuvo reikalingi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure (liet. nenugalima jėga) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas pats savarankiškai vykdė ir įvykdė visus įsipareigojimus Bankui be priverstinių antstolės vykdymo veiksmų, t.y. pareiškėjas visus įsipareigojimus Bankui įvykdė pagal sudarytas dvišales sutartis su Banku, sutartyse numatytais mokėjimų terminais. Pareiškėjo atžvilgiu jokie antstolės vykdymo veiksmai nebuvo reikalingi ir/ar būtini. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats gera valia įvykdė visus įsipareigojimus Bankui be antstolės priverstinių vykdymo veiksmų, jokie antstolės pranešimai pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti, antstolė neturi teisės gauti atlyginimą už priverstinį prievolių Bankui įvykdymą, o jeigu teismas spręstų, jog antstolė turi teisę gauti atlygį, tokiu atveju šis atlygis turi būti mažinamas, kadangi antstolės vykdymo veiksmai šioje situacijoje nebuvo būtini. Taip pat šiuo atveju nėra suprantama dėl kokių priežasčių antstolė savo atlygį apskaičiavo pagal maksimalius įkainius, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji vykdymo procese veikė pasyviai. Be to antstolė nurodė, kad atlygis jai yra išieškomas tik iš skolinį įsipareigojimą priėmusio skolininko, t. y. pareiškėjo. Tačiau išieškojimas buvo vykdomas ir dalį skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdė ir kiti skolininkai, o ne tik pareiškėjas, todėl nėra suprantama dėl kokių priežasčių antstolės atlygis yra išieškomas tik iš pareiškėjo. Antstolės paaiškinimas, jog skolinį įsipareigojimą priėmė tik pareiškėjas, yra neaiškus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų atmetė.
7. Teismas skundžiamoje nutartyje, apibrėždamas pareiškėjo skundo esmę, nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S. 2009 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą. Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė A. K. priėmė 2019 m. spalio 22 d. patvarkymą Nr. S-19016532 dalinai tenkinti E. K. 2019 m. spalio 15 d. skundą dėl antstolės veiksmų, 2019 m. spalio 22 d. patikslintą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19016547 ir 2019 m. spalio 22 d. patvarkymą Nr. S-19016548, kuriuo patikslintas vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Skolininkas skundžia antstolės veiksmus, prašydamas panaikinti aukščiau minėtus patvarkymus ir savo skundą grįsdamas tuo, kad jis niekada nebuvo informuotas apie jokios vykdymo bylos pradėjimą, antstolės veiksmus. Jis laiku ir tinkamai, savo valia įvykdė tiek savo, tiek ir M. S., I. G. ir V. T. prievoles. Jis asmeniškai negavęs jokių antstolės raginimų, patvarkymų, kurie buvo įteikiami ir pasirašyti kitų asmenų, nėra skolingas jokių vykdymo išlaidų, nurodytų antstolės 2019 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19012498. Visus įsipareigojimus bankui įvykdė gera valia pagal sudarytas dvišales sutartis su banku. Dalį skolinių įsipareigojimų bankui įvykdė ir kiti skolininkai. Todėl jis negali būti atsakingas už antstolės patirtas vykdymo išlaidas.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad užvedus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raginimas E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas 2010 m. sausio 7 d., įteikimo šaknelę pasirašė I. G.. 2010 m. sausio 7 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas, turto arešto aktas buvo išsiųstas pareiškėjui tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kuris įteiktas I. G.. 2010 m. vasario mėnesį buvo areštuotos visos pareiškėjui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. 2010 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas M. K.. 2011 m. sausio 20 d. antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo AB „Ūkio bankas“ prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo. 2011 m. rugsėjo 16 d. gautas AB ,,Ūkio bankas“ raštas atnaujinti išieškojimą iš pareiškėjo. 2011 m. spalio 11 d. gautas AB ,,Ūkio bankas“ raštas apie skolos likutį ir banko sutikimas, kad išieškojimas butų vykdomas iš pareiškėjo priklausančio banko naudai įkeisto turto. 2012 m. sausio 17 d. antstolės kontoroje gautas AB ,,Ūkio bankas“ raštas dėl bylos sustabdymo. Visa tai patvirtina, kad nurodytą laiką vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp kreditoriaus ir antstolės, kad pareiškėjas apie visus vykdymo veiksmus buvo informuotas.
9. Taip pat teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis įrašas yra išduotas 2009 m. gruodžio 29 d., o antstolės kontoroje gautas 2009 m. gruodžio 30 d. Terminas vykdomajam dokumentui pateikti nepraleistas. Todėl pareiškėjo argumentas dėl praleistų terminų vykdomajam dokumentui pateikti yra atmestinas.
10. Toliau nutartyje teismas, išvardijęs, kas pagal CPK 609 straipsnį sudaro vykdymo išlaidas, nurodo: „Pareiškėjui nėra aišku kokiu būdu antstolė apskaičiuoja 6 256,90 Eur atlygį antstolei vykdant vykdomąją bylą. Pareiškėjui išaiškintina, kad antstolio atlygio kaip ir kitų vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą ir apskaičiuodama vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, būtų pažeidusi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis nustatytą vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką“.
11. Taip pat teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar dalies įvykdymą. Sutiktina su antstolės argumentu, kad vykdymo išlaidų išieškojimo terminas šioje vykdomojoje byloje nėra pasibaigęs. 2018 m. gruodžio 13 d. kreditorius informavo antstolės A. K. kontorą apie visišką skolininko atsiskaitymą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės skolininkui nemokėti vykdymo išlaidų antstoliui, jeigu skolą jis sumokėjo tiesiogiai kreditoriui. Antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, atliekami vykdymo veiksmai ir skolininkas turi apmokėti už antstolio atliktus vykdymo veiksmus bei atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kuris priklauso nuo išieškotinos sumos (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnis).
12. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir teisėtai, o pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuria: 1) tenkinti pareiškėjo E. K. skundą ir panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-19016532 dalinai tenkinti E. K. 2019 m. spalio 15 d. skundą dėl antstolės veiksmų; 2) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patikslintą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-19016547; 3) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-19016548 patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą; 4) priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atskirajame skunde nurodė, kad šiai bylai reikšminga tai, kad 2005-08-03 Bankas ir UAB „N. B.“ sudarė kredito linijos sutartį, 2009-02-11 ši įmonė ir visi jos akcininkai –pareiškėjas E. K., M. S., I. G. ir V. T. – pasirašė laidavimo sutartis ir paprastuosius vekselius, kuriais jie laidavo už įmonės įsipareigojimus Bankui. 2011-01-07 Bankas ir pareiškėjas pasirašė Skolos grąžinimo sutartį Nr. 60-3/2011. Pasirašius šią sutartį vyko AB Ūkio bankas bankroto ir jo dalies perėmimo procedūros, todėl per šį laikotarpį nebuvo aišku, kuriam konkrečiam kreditoriui pareiškėjas turės atsiskaityti pagal sudarytas laidavimo sutartis. 2014-03-10 pareiškėjas ir Bankas pasirašė Dvišalę taikos sutartį Nr. 2, kurią pareiškėjas visą laikotarpį vykdė laiku ir tinkamai. Šiuo metu dvišalė taikos sutartis yra visiškai įvykdyta. Prieš pasirašant sutartį Bankas, siekdamas išsiaiškinti ar pareiškėjas yra mokus ir galės įvykdyti įsipareigojimus, įpareigojo pareiškėją per savaitę grąžinti 30 000 Eur skolos dalį. Pareiškėjui įvykdžius šį įsipareigojimą, Bankas sutiko pasirašyti taikos sutartį. Per visą laikotarpį pareiškėjas nė karto nėra gavęs raginimo iš antstolės įvykdyti prievoles, pareiškėjas visas prievoles Bankui įvykdė pats, be jokių priverstinių antstolės vykdymo veiksmų, jokie antstolės vykdymo veiksmai vykdant prievoles Bankui nebuvo reikalingi, antstolė jokios sumos iš pareiškėjo neišieškojo, todėl pareiškėjas nesutinka, jog jis turi prievolę sumokėti antstolės patvarkyme nurodytą antstolės atlyginimą.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad pareiškėjas apie visus antstolės veiksmus buvo informuotas tinkamai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas bent kartą buvo tinkamai informuotas apie antstolės vykdymo veiksmus. Svarbu yra tai, kad pareiškėjo prievolės vykdymo laikotarpiu bankrutavo pradinis kreditorius AB Ūkio bankas. Tarp pradinio kreditoriaus AB Ūkio bankas bankroto ir AB Šiaulių bankas šio reikalavimo perėmimo praėjo beveik 3 metai. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas kaip ir kam jis turi įvykdyti savo prievolę. Tik reikalavimą perėmus AB Šiaulių bankas pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę sudaryti taikos sutartį. Antstolė ir šiuo laikotarpiu jokių išieškojimo veiksmų nevykdė.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas, teikdamas skundą ir rašytinius paaiškinimus teismui, akcentavo, jog būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas pats savarankiškai vykdė ir įvykdė visus įsipareigojimus išieškotojui bankui be jokių priverstinių antstolės vykdymo veiksmų, t. y. pareiškėjas visus įsipareigojimus bankui įvykdė pagal sudarytas dvišales sutartis su banku, sutartyse numatytais mokėjimų terminais. Antstolė vykdymo procese iš pareiškėjo jokios skolos neišieškojo, o kaip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje, antstolės atlyginimas yra skaičiuojamas nuo išieškotos piniginės sumos. Pareiškėjo atžvilgiu jokie antstolės vykdymo veiksmai nebuvo reikalingi ir/ar būtini. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats susitarė su banku dėl skolos sumokėjo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ir gera valia įvykdė visus įsipareigojimus bankui be antstolės priverstinių vykdymo veiksmų, jokie antstolės pranešimai pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti, antstolė neturi teisės gauti atlyginimą už priverstinį prievolių bankui įvykdymą, o jeigu teismas spręstų, jog antstolė turi teisę gauti atlygį, tokiu atveju šis atlygis turi būti mažinamas, kadangi antstolės vykdymo veiksmai šioje situacijoje nebuvo būtini ir jokių sumų ji iš pareiškėjo neišieškojo. Taip pat šiuo atveju nėra suprantama dėl kokių priežasčių antstolė savo atlygį apskaičiavo pagal maksimalius įkainius, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji vykdymo procese veikė pasyviai ir jos veiksmai niekaip neprisidėjo prie skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo kritiškai vertinti antstolės išieškojimo veiksmų turinį, kadangi antstolė visiškai nebendradarbiavo su pareiškėju, apie jokius atliekamus veiksmus pareiškėjas nebuvo informuotas. Teismas turėjo įvertinti tai, jog antstolės darbo laiko sąnaudos vykdymo procese buvo minimalios ir eilę metų jokių veiksmų antstolė vykdymo procese neatliko ir iš pareiškėjo jokių pinigų sumų neišieškojo. Pareiškėjas pats, be jokių antstolės veiksmų, susitarė su banku kokiomis sąlygomis pareiškėjas grąžins skolą bankui. Pareiškėjas visus įsipareigojimus pagal dvišalę taikos sutartį bankui įvykdė tinkamai. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių nevertino, taip priimdamas formalų sprendimą, tiesiog nurodydamas, jog teisės aktai nenumato galimybės mažinti antstolio atlyginimo.
3.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi joje visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad ir kiti skolininkai yra įvykdę dalį įsipareigojimų bankui, bei dėl kokių priežasčių antstolės atlygis nėra paskirstomas visiems skolininkams. Antstolė niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių antstolės atlygis yra išieškomas tik iš pareiškėjo, nors kiti skolininkai taip pat yra įvykdę dalį įsipareigojimui bankui ir niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių antstolės atlygis nėra paskirstomas visiems skolininkams (taip pat kaip paskirstytos kitos vykdymo išlaidos), o teismas dėl šių pareiškėjo išdėstytų aplinkybių nieko nepasisakė. Todėl apskųstoji teismo nutartis yra be motyvų, taigi nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išnagrinėjo vykdomąją bylą, susipažino ir įvertino pareiškėjo motyvus ir argumentus, kuriais grindžiamas skundas dėl antstolės veiksmų. Teismas ne visada priima procesinius sprendimus, atitinkančius proceso šalies lūkesčius, tačiau tai nėra teisinis pagrindas naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo procesinį sprendimą. Nepagrįsti ir klaidinantys teismą apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad jam nebuvo pranešta apie vykdymo procesą. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog visą vykdymo procesą vyko bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp kreditoriaus ir antstolės. Skolininkas apie visus vykdymo veiksmus buvo informuotas. Vykdomieji dokumentai, skirti E. K., buvo pasirašytinai įteikti I. G., gyvenusiai tuo pačiu adresu, kaip ir apeliantas, buvusiai bendraskolei, ir M. K. – E. K. motinai. Nesutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog antstolio atlyginimas buvo paskaičiuotas nepagrįstai. 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkyme pareiškėjui paaiškintas vykdymo išlaidų ir antstolio atlyginimo paskirstymas. Vykdomojoje byloje buvo atliekami būtinieji vykdymo veiksmai, todėl vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininkų. 2014 m. kovo 10 d. AB Šiaulių bankas ir E. K. pasirašė taikos sutartį Nr. 2, pagal kurią E. K. įsipareigojo grąžinti bankui visą UAB „N. B.“ skolą. Todėl vykdymo išlaidos, susidarę iki taikos sutarties pasirašymo, tenkančios kiekvienam skolininkui, paskaičiuotos kiekvienam skolininkui. Atlyginimas antstoliui skaičiuojamas užbaigiant išieškojimą. Nagrinėjamu atveju atlyginimas antstoliui buvo skaičiuojamas tik iš skolinį įsipareigojimą taikos sutarties pagrindu perėmusio apelianto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai pasisakė dėl vykdymo išlaidų ir antstolio atlyginimo privalomumo skolininkui pagrindo – gera valia neįvykdžius teismo sprendimo, atsiranda prievolės vykdymo procese, kurių skaičiavimo tvarka ir dydžiai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Rašytinius paaiškinimus ir su jais kartu naujus rašytinius įrodymus – 2020-01-15 AB SEB banko informaciją ir 2018-12-13 AB Šiaulių banko raštą „Dėl skolos likučio“, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
19. Pareiškėjo pateiktas 2018-12-13 AB Šiaulių banko raštas „Dėl skolos likučio“ yra prie bylos pridėtoje Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (šios bylos 109 lapas), todėl tą patį įrodymą prijungti prie bylos dar kartą nėra tikslinga. 2020-01-15 AB SEB banko informaciją apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kad pateikta informacija neturės įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat atsisako priimti.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
23. Iš civilinės bylos bei pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje 2010 metais buvo užvesta vykdomoji byla pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S. 2009 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą dėl 594 222,24 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojo AB Ūkio banko naudai. Antstolė 2010 m. sausio 5 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tą pačią dieną išsiuntė E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą. Raginimas įteiktas pasirašytinai 2010 m. sausio 7 d., pasirašęs asmuo I. G.. 2010 m. sausio 7 d. surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas E. K. priklausantis turtas. Šis aktas 2010 m. sausio 13 d. išsiųstas E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir 2010 m. sausio 14 d. įteiktas pasirašytinai, pasirašęs asmuo I. G.. 2010 m. vasario 2 d. ir 2010 m. balandžio 14 d. patvarkymais antstolė areštavo skolininkui priklausančias sąskaitas, esančias kredito įstaigose, ir šiuos patvarkymus išsiuntė E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2010 m. lapkričio 19 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kurį tą pačią dieną išsiuntė E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2010 m. lapkričio 24 d. patvarkymas buvo įteiktas pasirašytinai, pasirašęs asmuo M. K.. 2011 m. sausio 13 d. antstolės kontoroje gautas AB Ūkio bankas prašymas dėl išieškojimo sustabdymo. 2011 m. sausio 20 d. patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta. 2011 m. rugsėjo 16 d. antstolės kontoroje gautas AB Ūkio bankas prašymas dėl išieškojimo atnaujinimo. 2011 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu vykdomoji byla atnaujinta. 2011 m. spalio 11 d. antstolės kontoroje gautas AB Ūkio bankas raštas dėl skolos likučio ir sutikimas, kad išieškojimas būtų vykdomas iš E. K. priklausančio banko naudai įkeisto turto. 2012 m. sausio 17 d. antstolės kontoroje gautas AB Šiaulių bankas raštas dėl bylos sustabdymo. 2012 m. sausio 17 d. antstolės patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta. 2013 m. rugsėjo 10 d. antstolės kontoroje gauti dokumentai dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje iš AB Ūkio bankas į AB Šiaulių bankas. 2014 m. kovo 14 d. antstolės kontoroje gautas AB Šiaulių bankas prašymas dėl arešto nuėmimo. 2014 m. kovo 17 d. patvarkymu panaikintas skolininkui priklausančio turto areštas. 2017 m. sausio 9 d. antstolės kontoroje gautas AB Šiaulių bankas pranešimas dėl skolos likučio. 2017 m. gegužės 25 d., 2018 m. vasario 8 d. antstolė pateikė užklausimus apie skolininkui priklausantį turtą, paskirtas socialines išmokas. 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d. antstolės kontoroje gauti AB Šiaulių bankas raštai dėl skolos likučio. 2019 m. liepos 31 d. antstolė apskaičiavo ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurį tą pačią dieną išsiuntė E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kuris pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d., pasirašęs asmuo M. K.. 2019 m. spalio 15 d. antstolės kontoroje gautas E. K. skundas dėl antstolės patvarkymo Nr. S-19012495 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2019 m. spalio 22 d. buvo patikslintas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. 2019 m. spalio 22 d. priimtas patikslintas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2019 m. spalio 22 d. priimtas patvarkymas dalinai tenkinti E. K. 2019 m. spalio 15 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuris elektroniniu paštu 2019 m. spalio 23 d. išsiųstas skolininkui. 2019 m. spalio 22 d. antstolė patikslino vykdymo išlaidų apskaičiavimą. 2019 m. spalio 22 d. antstolė patikslino patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2019 m. lapkričio 8 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo E. K. skundas dėl 2019 m. spalio 22 d. antstolės patvarkymų Nr. S-19016532, Nr. S-19016547 ir Nr. S-19012496. Antstolė 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui, kuris skundžiama 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nesutikdamas su šia nutartimi pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą.
24. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies.
25. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas apie visus antstolės veiksmus buvo informuotas tinkamai. Apskųstoje nutartyje teismas nurodė, kad užvedus vykdomąją bylą buvo išsiųstas raginimas pareiškėjui E. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas 2010 m. sausio 7 d., įteikimo šaknelę pasirašė I. G.; 2010 m. sausio 7 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas, turto arešto aktas buvo išsiųstas pareiškėjui tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kuris įteiktas I. G.; 2010 m. vasario mėnesį buvo areštuotos visos pareiškėjui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose; 2010 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas M. K.. Teismas nenurodė, kad pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu antstolės siunčiamų dokumentų įteikimą kitiems asmenims, kurių ryšys su pareiškėju nenustatytas, jis pripažįsta tinkamu. Todėl, jei vertinti, kad pranešimų išsiuntimas pareiškėjui registruotu paštu, kaip kad reikalauja CPK 604 straipsnis, yra tinkamas procesinio dokumento įteikimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytina, jog antstolė apie vykdymo proceso pradžią ir atliekamus veiksmus informavo pareiškėją tinkamai. Taigi su šiuo atskirojo skundo argumentu sutikti pagrindo nėra.
26. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog antstolės darbo laiko sąnaudos vykdymo procese buvo minimalios ir eilę metų jokių veiksmų antstolė vykdymo procese neatliko ir iš pareiškėjo jokių pinigų sumų neišieškojo, pareiškėjas pats susitarė su banku dėl skolos sumokėjo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ir gera valia įvykdė visus įsipareigojimus bankui be antstolės priverstinių vykdymo veiksmų, taigi antstolė neturi teisės gauti atlyginimą už priverstinį prievolių bankui įvykdymą, o jeigu teismas spręstų, jog antstolė turi teisę gauti atlygį, tokiu atveju šis atlygis turi būti mažinamas, kadangi antstolės vykdymo veiksmai šioje situacijoje nebuvo būtini ir jokių sumų ji iš pareiškėjo neišieškojo, taip pat šiuo atveju nėra suprantama dėl kokių priežasčių antstolė savo atlygį apskaičiavo pagal maksimalius įkainius, ypač atsižvelgiant į tai, jog ji vykdymo procese veikė pasyviai ir jos veiksmai niekaip neprisidėjo prie skolos išieškojimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo pagrindą pripažinti, kad antstolei priklauso atlyginimas už darbą vykdomojoje byloje, tačiau kartu turėjo patikrinti ir įvertinti, ar nėra pagrindo šio antstolės priskaičiuoto atlyginimo sumažinti.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017, yra išaiškinusi, kad atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
29. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje tik lakoniškai konstatavo, kad antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, atliekami vykdymo veiksmai ir skolininkas turi apmokėti už antstolio atliktus vykdymo veiksmus bei atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kuris priklauso nuo išieškotinos sumos. Teismas nevertino, ar antstolės atlyginimas tinkamai paskaičiuotas, nuo kokios sumos jis paskaičiuotas, taip pat ir ar nėra pagrindo sumažinti šio atlyginimo dydžio, nors tai nurodė prieš teismui nagrinėjant bylą pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas.
30. Sutiktina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimtoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad ir kiti skolininkai yra įvykdę dalį įsipareigojimų bankui, bei dėl kokių priežasčių antstolės atlygis nėra paskirstomas visiems skolininkams, antstolė iš esmės nepaaiškino, dėl kokių priežasčių antstolės atlygis yra išieškomas tik iš pareiškėjo. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų, ar kiti skolininkai, kaip kad teigia pareiškėjas, taip pat yra įvykdę dalį įsipareigojimui bankui ir kad antstolės atlygis turėtų būti paskirstytas visiems skolininkams, nevertina, kad teismas apskųstąja nutartimi nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o tai būtų absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
31. Kadangi pirmosios instancijos teismas, kada pareiškėjas nurodė, jog visas skolas, dėl kurių išieškojimo buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitos vykdomosios bylos, jis sumokėjo pagal atskirus susitarimus su išieškotoju – banku, antstolė neišieškojo jokių sumų, nesprendė dėl atlyginimo antstolei dydžio sumažinimo, iš viso nesiaiškino, nuo kokios sumos paskaičiuotas antstolės atlyginimas ir ar tai padaryta pagrįstai, ar nėra pagrindo priskaičiuotą atlyginimą sumažinti, ar neturėjo būti atlyginimas antstolei paskaičiuotas ir iš kitų solidarių su pareiškėju skolininkų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi bylos neįmanoma išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
32. Panaikinęs apskųstąją pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo prašymo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas neišsprendžia. Šį prašymą privalės išspręsti iš naujo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors CPK ir numato, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka, taigi ir skundai dėl antstolių veiksmų, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, teismas turi teisę pripažinti, jog skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, kada vertina, jog tik taip įmanoma išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.