Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. B. ieškinį atsakovei R. S. dėl teisės įteisinti statinį be gretimo sklypo valdytojo sutikimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad name adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1998 m. Name gyvena penkios šeimos, žemės sklypu naudojasi pagal nuo seno esantį susitarimą. Kaimynai prieštaravimų dėl pavėsinės nereiškė. 2014 m. pavėsinė jau stovėjo. Prieš 9 metus pertvarkė pavėsinę. Pripažino, kad iš kaimynės negavo nei rašytinio, nei žodinio sutikimo dėl pavėsinės. Kaimynė R. S. stovėjo netoliese ir matė pavėsinės pertvarkymo darbus. Pretenzijų nereiškė. Todėl suprato, kad kaimynė neprieštarauja dėl pavėsinės. Prieš du metus pavėsinei pakeitė tik stogą. 2020 m. susipyko su kaimyne R. S. dėl atliktų žemės matavimų, tada kaimynė ir apskundė ją dėl pavėsinės. Tujų ties pavėsine nėra. Pavėsinės įrengimo ir pertvarkymo darbus atlikinėjo sūnus. Prieš dešimt metų perėjo gyventi į namą (duomenys neskelbtini) g., bute liko gyventi sūnus. Sūnus uždarbiauja užsienyje, kartas nuo karto grįžta, o ji tuo metu prižiūri butą. Butas priklauso jai nuosavybės teise. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, todėl byla išnagrinėta šiam asmeniui nedalyvaujant.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad nuo 2008 m. gyvena tame pačiame name kaip ir ieškovė. Toje vietoje jau seniai stovėjo pavėsinė, tik tada buvo apgriuvusi, apaugusi vijokliais. Ieškovės sūnus 2011, 2012 m. sutvarkė pavėsinę, o prieš tris metus pakeitė stogo dangą. Plytos buvo pamūrytos jau 2012 m. Naudojimosi sklypu tvarkos namo gyventojai nusistatę nėra. Ta pavėsine naudojasi visi namo gyventojai.

Liudytoja N. E. parodė, kad nuo gimimo gyvena tame pačiame name kaip ir ieškovė. Pavėsinė stovi jau 10 metų. Pavėsinę statė ieškovės sūnus. Vėliau pavėsinę restauravo – tvarkė stogą, sienas. Prieš 10 metų buvo primityvus stogelis, tik sienų gal nebuvo, buvo apaugęs vijokliais. Sienos pamūrijimai atsirado gal prieš 3-4 metus. Atsakovė negalėjo nepastebėti visą tą laiką pavėsinės. Ieškovės bute gyvena sūnus, pati ieškovė ateina į butą, pabūna, pakūrena pečių. Retkarčiais su kaimynais susibėga pavėsinėn išgerti kavos. Žemės sklypu kaimynai naudojasi bendru susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-11-05 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) surašė pravalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus ieškovei V. G. B. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 2021-11-06 Inspekcija rašte „Dėl 2020-11-05 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 siuntimo vykdymui“ nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas), 2020-09-18 gauto skundo pagrindu atliko patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2020-10-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos pastatyta apie 2,71 m ilgio, apie 2,13 m pločio ir apie 2,82 m aukščio pavėsinė. Rašte nurodyta, kad pavėsinės, esančios žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statyba nėra savavališka. Patikrinimo metu ieškovė pagal reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas, privalomojo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nepateikė, todėl pavėsinės statyba laikoma neteisėta. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis 2020-11-05 pareiškėjai surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 (toliau – nurodymas), kurio įvykdymo terminas iki 2021-05-05.

2021-03-02 ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl pavėsinės įteisinimo. Gautas atsakymas, kad NŽT Radviliškio skyrius gavęs raštiškus gretimo žemės sklypo ir sklypo naudotojų sutikimus dėl sklype esančios pavėsinės, išduos sutikimą dėl jos įteisinimo.

Ieškovė kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojus ir gavo jų rašytinius sutikimus dėl pavėsinės įteisinimo. Gretimo sklypo naudotoja R. S. nesutiko, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovėtų ir būtų įteisintas statinys, esantis mažesniu nei 3 m. atstumu nuo jų sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos.

Ieškovė kreipėsi raštu į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas) dėl termino pratęsimo nurodant, kad ketina įteisinti pavėsinę gaudama reikiamus dokumentus. 2021-04-28 Departamentas priėmė sprendimą, kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021-11-05.

Ieškovė kartu su kitais bendraturčiais nuomoja valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Gretimą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), iš valstybės nuomoja D. B. ir atsakovė R. S..

Atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudarė 2020 m. rugpjūčio 3 d. (Priedas Nr. 1).

Iš pateiktos 2019 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės ir Lietuvos valstybės, matyti, kad ieškovei nėra išnuomotas visas šis žemės sklypas, nuomos sutartyje nurodyta, jog ieškovė išsinuomoja 0,1748 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios dydis 0,0480 ha. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, jis suformuotas šiame žemės sklype esančiam pastatui – daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo 8 straipsnyje reglamentuota, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Esant įsiteisėjusiam valstybės institucijos (Inspekcijos) pagal jos kompetenciją priimtam valiniam sprendimui – Privalomajam nurodymui nugriauti pirmiau minėtą statinį-pavėsinę – kuris pagal teisinį reguliavimą yra vykdomasis dokumentas, todėl yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš prie ieškinio pridėto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 5 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1473 matyti, kad ši valstybės institucija pagal savo kompetenciją įpareigojo ieškovę savo lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), ribos mažesniu nei 3 metrų atstumu pastatytą apie 2,71 m ilgio, apie 2,13 m pločio ir apie 2,82 m aukščio pavėsinę ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo įvykdymo terminas – iki 2021 m. gegužės 5 d. Taigi nustatytus pažeidimus valstybinė institucija Privalomuoju nurodymu ieškovę įpareigojo pašalinti konkrečiu bei vieninteliu būdu – ne gauti, pavyzdžiui, valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, arba/ir gauti gretimo žemės sklypo valdytojo sutikimą, o neteisėtai pastatytą statinį nugriauti. Ieškovė Privalomojo nurodymo per 1 mėnesį neskundė, taigi šis Privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs. O teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis nustato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Ieškovė pareikštu reikalavimu iš esmės siekia procesinio sprendimo, kuriuo būtų paneigiama įsiteisėjusio valstybės institucijos pagal kompetenciją priimto sprendimo galia, kas pažeistų tokio sprendimo privalomumo principą. Tai reiškia, kad ieškovė privalo įvykdyti įsiteisėjusį Privalomąjį nurodymą, kurios įvykdymo terminas jau gerokai praleistas. Teismas sprendžia, kad vien dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Ieškovė dublike neginčija bei pripažįsta, kad atstumas tarp statinio-pavėsinės, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka imperatyviai normuojamo atstumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės. STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos reiškia ir gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą bei yra kaimyninio sklypo savininko teisių apsaugos įstatyminė garantija. Statant pastatą arčiau nei Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, yra pažeidžiamos gretimo sklypo savininko (naudotojo) teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2010).

Pažymėtina, kad ieškovė siekia ne rekonstruoti teisėtai pastatytą statinį, o nori įteisinti neteisėtai pastatytą patį statinį, dėl kurio nugriovimo yra priimtas valstybės institucijos, veikiančios pagal jai suteiktą kompetenciją, įsiteisėjęs valinis sprendimas, įpareigojantis ieškovę neteisėtai pastatytą statinį nugriauti.

Atsakovė nurodo, kad 2020 m. pavasarį pamatė, kad statomas statinys-pavėsinė bei baigiamas dengti šio statinio stogas. Atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sudarė 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir iš karto reiškė pretenzijas dėl neteisėtos pastato-pavėsinės statybos. Posėdžio metu liudytojomis apklaustos ieškovės kaimynės parodė, kad pavėsinė toje vietoje stovėjo jau seniai, buvo apgriuvusi, apaugusi vijokliais, ją 2012 m. tvarkė ieškovės sūnus. Liudytoja L. Ž. parodė, kad pavėsinės sienos buvo pamūrytos jau 2012 m., tuo tarpu, kita liudytoja – N. E. parodė, kad sienos buvo pamūrytos gal tik prieš 3-4 metus.

Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad turėjo atsakovės žodinį pritarimą dėl statinio-pavėsinės. Tačiau nustatyta, kad nebuvo nei žodinio, nei raštiško - tarp jos ir ieškovės pritarimo dėl pavėsinės statybos. Pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad iš kaimynės negavo nei rašytinio, nei žodinio sutikimo dėl pavėsinės. Kaimynė R. S. stovėjo netoliese ir matė pavėsinės pertvarkymo darbus. Pretenzijų nereiškė. Todėl suprato, kad kaimynė neprieštarauja dėl pavėsinės.

Ieškovės argumentai, kuriais teigiama, jog atsakovei per vienus metus nuo statybos pradžios nepateikus rašytinių pretenzijų ir skundų dėl statinio statybos, laikytina, kad atsakovo sutikimas tapo neprivalomas, yra nepagrįsti (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-983-343/2020).

Nustatyta, kad pavėsinė žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi pietryčių pusėje, todėl beveik visą dieną šešėlis krinta į atsakovės valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, užstojama saulė, šviesa. Taigi statinys-pavėsinė yra pastatyta ne tik nesilaikant imperatyvių teisės reikalavimų, tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, turi ir neigiamą įtaką atsakovei naudojantis žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir jame esančia namų valda.

Teismas pažymi, kad statybos techniniuose reglamentuose statinių išdėstymo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumų nustatymas turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2010). Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos įstatymų. Ieškovė pripažįsta, kad statinio-pavėsinės statyba yra neteisėta, todėl jos pretenzijos, kad įvykdžius Privalomąjį nurodymą nugriauti šį statinį ji patirs žalą, nepagrįstos. Tokios jos išlaidos būtų susijusios su pačios atliktais neteisėtais veiksmais bei nelaikytinos žala.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, patyrė bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį, 420 Eur advokato išlaidas.

Atsakovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1210 Eur.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais: 1210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos turėtas 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.