- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1026-613/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00564-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo V. K., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nuo 2017 m. birželio 6 d. periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad mokosi IV gimnazinėje klasėje, dieniniame skyriuje, mokslų baigimo data numatoma 2018 m. liepos 1 d., (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, šiuo metu ją remia mama, tėvų santuoka nutraukta, kol mokosi jai reikalinga tėvo materialinė parama. Pažymėjo, kad pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą iš atsakovo ieškovei buvo priteistas išlaikymas po 115,85 Eur nuo 2011 m. rugsėjo 9 d., kas mėnesį iki pilnametystės, atsakovas išlaikymą teikė. Nurodė, kad šiuo metu pragyvenimui jai reikalinga apie 417,00 Eur suma, nuolatinio darbo ji neturi, jos poreikiai sulaukus pilnametystės nesumažėjo, o iš esmės padidėjo. Ieškovė teigia, kad jai reikalingos lėšos su mokymusi susijusioms priemonėms įsigyti, rūbams, avalynei, maistui, laisvalaikiui, higienai, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo V. K. paramą dukrai V. K. po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 6 d., kol mokysis (duomenys neskelbtini) ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Taip pat priteisė iš atsakovo V. K. 632,00 Eur bylinėjimosi išlaidų V. K.. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
2.1. Nurodė, kad užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą ieškovei, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo ir formaliojo mokymo programas, būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams. Pažymėjo, jog ieškovės nurodyti poreikiai vertintini kaip pagrįsti.
Atsiliepimas
2.2. Teismo vertinimu, trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi galimybę teikti ieškovei didesnę paramą. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą, jis gali teikti didesnį nei atsiliepime į ieškinį nurodyta, dydžio paramą, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai priteisiant ieškovei V. K. iš atsakovo V. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį nuo 2017 m. birželio 6 d., kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, liudijančių realią atsakovo finansinę padėtį, dėl to padarytos neadekvačios išvados dėl jo galimybių teikti ieškovės, prašomo dydžio (po 190 Eur per mėn.) paramą (išlaikymą), ir atitinkamai priėmė neteisingą sprendimą dėl ieškovei priteistinos paramos dydžio.
3.2. Teigia, jog teismas sprendime nurodė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro po 184,36 Eur, tačiau atkreipė dėmesį, jog sąskaitos išrašo duomenys įrodo priešingai, nes išlaidų suma – 2 212,46 (Debeto apyvarta EUR) daugiau kaip 1,5 karto yra didesnė negu įplaukų (gautų pajamų) suma – 1 363,86 (Kredito apyvarta EUR). Taip pat mano, kad sąskaitoje esantis likutis, kurio teismas nevertino, patvirtina, jog atsakovas turėjo ir turi užtikrintas galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą – po 190,00 Eur per mėnesį.
3.3. Pažymėjo, jog teismas neišsiaiškino aplinkybės dėl kituose komerciniuose bankuose ar kredito unijose, taip pat indėlių šiose įstaigose turėjimo. Teigia, jog teismas turėjo galimybę įpareigoti atsakovą pateikti metinę pajamų deklaraciją už 2016 m., taip pat išreikalauti duomenis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM apie atsakovui išmokėtas išmokas 2016 metais pagal paramos paraišką pagal kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Mano, kad atsakovas disponuoja didesnėmis pajamomis, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
3.4. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi galimybės gauti kitų pajamų, nei gaunamos išmokos ūkyje, kad norėjo įsidarbinti vairuotoju, tačiau turi problemų su klausa, dėl operuotos nugaros negali dirbti sunkių darbų. Apeliantės vertinimu, šie atsakovo teiginiai vertintini tik kaip deklaratyvūs, nes jie nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Taip pat mano, kad atsakovas tik siekė sudaryti įspūdį, kad papildomai užsidirbti jis negali, ir taip suklaidinti teismą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skunda kaip neteisėta ir nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
4.1. Atsakovo nuomone, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį iš dalies atspindi tai, kad ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą naudojasi privataus advokato paslaugomis. Sutinka, kad asmuo turi teisę pasirinkti kokios formos teisine pagalba pasinaudoti, privačiai ar valstybės garantuojama antrinę teisine pagalba, mano, jog ieškovei oficialiai neturint jokio turto ir pajamų būtų suteikta antrinė teisinė nemokama pagalba, tačiau, atkreipia dėmesį, jog ieškovė turėjo lėšų kreiptis dėl jos atstovavimo privačiai.
4.2. Taip pat atsakovas teigia, kad ieškovės pateikta išlaikymo sąmata yra perteklinė, o ne būtina. Ieškovė paaiškino, jog į 180 Eur per mėnesį išlaidas maistui sudaro ir pietūs kavinėje, kas atsakovo manymu, yra prabanga, t. y. ieškovei nedirbant, neturint savo pajamų, maitintis kavinėje. Taip pat atsakovo manymu, per mėnesi išleisti po 100,00 Eur rūbams, avalinei, apatiniam trikotažui taip pat yra per didelė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, nurodė, kad per mėnesį jai reikalinga 20,00 Eur kurui nuvykti į gimnaziją bei atgal jos mamos nupirktu automobiliu. Mano, kad vykti į gimnaziją galima ir viešuoju transportu arba pėstute, nes kiti vaikai i gimnaziją vaikšto pėstute, be to, atstumas nuo ieškovės namų iki gimnazijos yra tik apie 2 kilometrus. Atsakovas taip pat abejoja, jog kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia po 30,00 Eur išlaidoms, kurios susijusios su mokymusi. Teigia, jog rašiklių už 30,00 Eur kas mėnesį nereikia pirkti, o knygos yra duodamos gimnazijoje nemokamai. Atkreipė dėmesį, jog paskutinėje gimnazijos klasėje nebėra darbų pamokų, piešimo ir kt., kuriose reikėtų pirkti įvairias priemones. Todėl, atsakovas mano, jog ieškovės nurodytos išlaidos jai reikalingos kas mėnesį yra perteklinės, o ne būtinos.
4.3. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl sveikatos būklės atsakovas pažymėjo, jog nutraukiant atsakovo ir trečiojo asmens santuoką, trečiasis asmuo teisme įrodinėjo, jog atsakovas dėl savo sunkios sveikatos mažai kuo padėjo ūkyje, dėl ko, neva mažai kuo prisidėjo prie jo gausinimo, tačiau šioje byloje jau buvo įrodinėjama priešingai, neva atsakovo sveikatos būklė yra puiki, nors trečiasis asmuo puikiai žino, jog atsakovo sveikata susijusi su nugaros išvarža, dėl ko yra skausmai, bei ribotos galimybės dirbti fiziškai.
4.4. Atkreipia dėmesį, jog apeliantės teiginys, kad atsakovas turi du traktorius ir yra samdomas pavieniams darbams yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus, paremtas tik prielaidomis bei niekuo neparemta pačios ieškovės sugalvota metodika kiek traktorių reikia apdirbti tam tikrą žemės sklypo dydį.
4.5. Pažymėjo, jog ieškovė visiškai nebendrauja su atsakovu. Teigia, jog jam pasveikinus dukrą su gimtadieniu ji jam atsakė negražiai, nurodė, kad dukra visiškai nenori su juo bendrauti ir iki kreipimosi į teismą, taip pat nesikreipė į jį, nepasikalbėjo dėl jo galimybių teikti jai paramą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pilnamečiui asmeniui priteisto išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė V. K. gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. K. bei trečiojo asmens V. K. dukra. Taip pat nustatyta, jog ieškovei V. K. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų ir ji tapo pilnamete. Pažymėtina, jog V. K. yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasės mokinė. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai (buvęs Skuodo rajono apylinkės teismas ) 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu nutraukė sutuoktinių V. K. ir V. K. sudarytą santuoką bei be kitų klausimų priteisė iš atsakovo V. K. 115,85 Eur išlaikymą ieškovei V. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teikė teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ieškovei iki jai suėjo 18 metų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.
10. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio 1 dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų liudijančių realią atsakovo finansinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovei priteistinos paramos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nors civiliniame procese yra įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tačiau ši civilinio proceso dispozitivumo ir rungimosi principų išimtis neturi būti absoliutinama, kad ši išimtis netaptų taisykle visoms šeimos santykių byloms. Šiuo atveju nustatyta, jog šalys teikė į bylą įrodymus tiek dėl atsakovo, tiek dėl trečiojo asmens finansinės padėties, pirmosios instancijos teismas jas vertino, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva papildomai aiškintis, ar atsakovas turi lėšų kituose komerciniuose bankuose, ar kredito unijose, juolab, kad to neprašė bylos šalys. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau susipažinus su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovei priteistinos paramos dydžio.
12. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai nurodė, kad mėnesiui jai reikalinga pinigų suma yra 417,00 Eur (Maistas – 180,00 Eur; Rūbai, avalynė, apatinis trikotažas – 100,00 Eur; su mokymusi susijusios išlaidos – 30,00 Eur; laisvalaikiui, pomėgiams, šventėms – 20,00 Eur; asmens higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms – 25,00 Eur; internetas – 8,00 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 9,00 Eur; kitos išlaidos (kuro išlaidos vykimui į/iš mokymosi įstaigos) – 20,00 Eur; mokesčiai už komunalines ir kitas paslaugas – 25,00 Eur). Nors ieškovė į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių prašomą priteisti išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, ieškovės nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali, bei atitinkanti kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo teigti, jog ieškovės nurodoma suma yra pernelyg didelė.
13. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas ginčijo ieškovės prašomą priteisti sumą bei nurodė, kad 180,00 Eur per mėnesį išlaidas maistui yra per didelės, kadangi į šią sumą įskaičiuoti ir pietūs kavinėje, kas atsakovo manymu, yra prabanga. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais, kadangi ieškovė apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad mokosi papildomai todėl jai tenka derintis prie mokytojų tvarkaraščio bei pasilikti mokykloje ilgiau, t. y. nuo 8:30 val. iki 15:30 val. – 16:00 val., todėl pietauja arba mokyklos valgykloje arba miestelio kavinėje valdo dienos pietus. Apeliacinės instancijos teismo šios išlaidos nevertintinos kaip perteklinės, kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog mietelio kavinėje nustatytos kainos yra žymiai didesnės nei mokyklos valgykloje, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė nepagrįstai išlaidauja. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės nurodomos reikalingos išlaidos maistui sudaro tik 6,00 Eur per dieną (180,00 Eur / 30 dienų = 6,00 Eur), o ši suma nelaikytina pernelyg didele, todėl šie atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Taip pat nepagrįstais laikytinos ir atsakovo abejonės, jog kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia po 30,00 Eur išlaidoms, kurios susijusios su mokymusi. Atsakovo nuomone rašiklių už 30,00 Eur kas mėnesį nereikia pirkti, o knygos yra duodamos gimnazijoje nemokamai. Pažymėtina, jog 2018 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog mokslams papildomai reikia pirkti pratybų sąsiuvinius, įvairias knygas prieš egzaminus, taip pat lietuvių literatūros privalomuosius skaitinius bei sąsiuvinius, todėl teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės nurodomos išlaidos mokymuisi yra pagrįstos.
15. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovės nurodomos sumos 100,00 Eur rūbams bei 20,00 Eur nuvykti į mokyklą yra per didelės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus laiko deklaratyviais, kadangi į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, jog būtų galima pagrįstai teigti, jog šios išlaidos yra perteklinės.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat konstatavo, jog trečiojo asmens gaunamos pajamos yra didesnės, todėl yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktus atsakovo ir trečiojo asmens banko sąskaitų išrašus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiojo asmens gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo gaunamos pajamos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas negali teikti ieškovei būtino išlaikymo.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Be to, abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai reiškia, jog esant abiejų tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus bei nustačius, jog ieškovei reikalinga išlaikymo suma sudaro 417,00 Eur per mėnesį, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 190,00 Eur suma neviršija pusės ieškovei reikalingos išlaikymo sumos, o priešingai, yra net mažesnė, todėl įvertinus nustatytas bylos aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti 190,00 Eur išlaikymo, kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai.
18. Be to, iš į bylą pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas 2018 m. vasario 26 d. turėjo 3 044,94 Eur santaupų, taip pat turi kilnojamojo turto (automobilį Renault Megane Scenic, traktorius Massey Ferguson 2640 ir Volvo T430), nekilnojamojo turto (5,46 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu bei priklausiniais), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę susirasti darbą ir taip pagerinti savo finansinę būklę, tuo pačiu pagerinant savo galimybes teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Nors atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė jog turi sveikatos problemų, todėl negali dirbti fizinio darbo, tačiau tuo pačiu atsiliepimu taip pat nurodė, jog padeda savo sūnui tvarkytis jo ūkyje. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas gali dirbti, gauti pajamas ir taip pagerinti savo finansinę būklę. Dar daugiau, atsakovas turi ūkio technikos (atsakovo vardu registruoti du traktoriai), todėl turi galimybę gauti pajamų iš šios technikos nuomos, kas taip pat pagerintu jo finansinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovas neišnaudoja visų galimybių gauti daugiau pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio.
20. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
21. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įvertinant teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai, dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, priteisiant iš atsakovo V. K. paramą dukrai V. K. 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m, birželio 6 d. iki kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Pažymėtina, jog ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2017 m. spalio 23 d. atstovavimo sutartis Nr. 50, 2018 m. kovo 2 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų Nr. 2018-TP-6 bei pinigų priėmimo kvitai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.2 punktą, kuris numato, jog už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 850,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad buvo tenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės V. K. prašymas priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
24. Ieškovė V. K., teikdama apeliacinį skundą prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog kartu su skundu ieškovė pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent 2018 m. balandžio 11 d. atstovavimo sutartį Nr. 24, 2018 m. balandžio 16 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų Nr. 2018-TP-9 bei pinigų priėmimo kvitą 400,00 Eur sumai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 884,80 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės V. K. prašymas priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
25. Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K. paramą dukrai V. K. 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m, birželio 6 d. iki kol mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai.
Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei V. K. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei V. K. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.