Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės, Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam V. Š. iš J. J. 28 000 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. Š. patirtos 3 040 Eur (trijų tūkstančių keturiasdešimties eurų) išlaidos dėl advokato dalyvavimo byloje ir už dokumentų vertimą, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvą „OP-2000“, saugomą J. J., nuspręsta palikti teisėtam savininkui J. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

1. J. J. nuteistas už tai, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: užsiimdamas ūkininko veikla, pagal 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010-12-02 iki 2012-07-01) 16 straipsnio 2 punktą, nurodantį, kad „Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. <...>“, 3 punktą, nurodantį, kad „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. <...>“, 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų“ (redakcija galiojanti nuo 2005-10-21) 8 punktą, nurodantį, kad „Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.“, 11 punktą, nurodantį, kad „Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų tinkama techninė būklė“, 26 punktą, nurodantį, kad „Naujai konstruojant darbo įrenginius vadovaujamasi techniniais reglamentais bei standartais, taip pat privaloma įvertinti šiuose nuostatuose bei jų prieduose išdėstytus saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.“, būdamas atsakingas už jam, kaip ūkio savininkui, priklausančios žemės ūkio technikos priežiūrą bei tinkamos techninės būklės palaikymą, neužtikrino, kad jam priklausantis, ūkininko darbinėje veikloje naudojamas, darbo įrenginys – velkamoji mašina purkštuvas „OP-2000“ – atitiktų gamintojo instrukcijose nurodytus techninius reikalavimus, kad darbo įrenginys turėtų visus numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus, turėtų privalomus techninės apžiūros patikrinimo dokumentus, ir būtų naudojamas bei prižiūrimas šiuose dokumentuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, būtų tinkamos techninės būklės: nustatyta, kad purkštuvo dešinės pusės rato ašis su įtrūkimu, purkštuvo sijų atramos savadarbės ir per mažos tokio tipo purkštuvams, purkštuve nebuvo įrengti įtaisai – fiksatoriai – sijų tvirtinimui, purkštuvą gabenant sijoms sulankstytoms į gabenimo padėtį; taip pat neužtikrino jam priklausančio purkštuvo „OP-2000“ techninės apžiūros pagal 2001 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 199 „Dėl purkštuvų tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas „Purkštuvų tikinimo taisykles“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-01-23 iki 2011-09-09) atlikimo (taip neužtikrino, kad purkštuvas „OP-2000“, atitiktų tų pačių taisyklių 21 punkte numatytą reikalavimą: „Purkštuvai turi būti sukonstruoti pagal LST EN 907 reikalavimus taip, kad jų eksploatacija būtų saugi“), taip pat, nesilaikydamas šių taisyklių 6 punkto reikalavimo „Kai purkštuvas pertvarkomas, išduodamas naujas pažymėjimas.“, bei 8 punkto reikalavimo „Valstybinė mašinų bandymo stotis, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, atlieka naujų ir pertvarkytų purkštuvų techninį tikrinimą“, neužtikrino, kad pertvarkytas purkštuvas būtų pateiktas patikrinimui Valstybinei mašinų bandymo stočiai patikrinimui dėl jo saugaus naudojimo bei būtų išduotas naujas techninio patikrinimo pažymėjimas, dėl ko purkštuvas „OP-2000“ nebuvo saugus naudoti keliuose, neatitiko gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų, neturėjo techninio patikrinimo pažymėjimo, nebuvo tinkamos techninės būklės ir negalėjo būti naudojamas, nepaisant to, tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingos velkamosios mašinos – purkštuvo „OP-2000“ naudojimo, t. y. tempiant jį automobilių keliais ir eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, padarinių, naudojo (vykdant darbines funkcijas leido jį naudoti ūkio darbuotojams) šį purkštuvą, t. y. leido jį tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir to pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. 2011 m. liepos 18 d., apie 17.45 val., J. J. ūkio darbuotojui S. L., atliekančiam darbines funkcijas, traktoriumi „MTZ-82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempiant prikabintą techniškai netvarkingą purkštuvą „OP-2000“ (su pakeltomis purkštuvo strėlėmis), priklausantį J. J. ūkiui, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje „(duomenys neskelbtini)“, dėl techniškai netvarkingos purkštuvo dešinės pusės rato ašies – nuovarginio eksploatacinio įtrūkio – lūžo dešinės pusės rato ašis ir nukrito ratas, po ko purkštuvo dešinės pusės strėlė alkūne kliudė už kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto augusį medį, o dėl techninių reikalavimų neatitinkančių savadarbių, per mažų tokio tipo purkštuvams, sijų atramų bei dėl sijų tvirtinimui būtinų fiksatorių nebuvimo išsiskleidusi kairės pusės purkštuvo strėlė kliudė priešinga kryptimi važiavusį motociklą „Harley Davidson Flstsi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., ir to pasekoje dėl kraujosruvos kairės akies srityje, kaklo dešinėje, liemens, krūtinės, dešinės kojos srityse, žaizdos dilbiuose, riešų srityse, dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinės mentės kaulo lūžio, blužnies subkapsulinio, kairio inksto plyšimo bei patirtų sužalojimų išsivysčiusio septinio šoko, ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo V. Š. sveikata.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir J. J. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. J. kaltu, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino nuteistojo nenaudai. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, jog baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas tūri būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.2. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėtį ir būtinuosius požymius, tačiau padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Teigia, kad vertindamas įrodymus, teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė nuteistąjį apkaltinantiems duomenims ir taip pažeidė minėtą nekaltumo prezumpcijos bei BPK 20 straipsnyje įtvirtinto įrodinėjimo principus. Byloje surinkti įrodymai vertinti neobjektyviai, selektyviai ir tik kaltinimo prasme.

2.3. Nurodo, kad purkštuvas „OP 2000“ nei prieš jo apžiūrą 2007 m., nei po jos, nebuvo perdarytas ir tai patvirtina ne tik nuteistojo, bet ir liudytojų S. L. bei P. P. parodymai, taip pat liudytojo A. B. parodymai, kai pastarasis nurodė manantis, kad „<...> jis nebuvo rankinis, kadangi „OP 2000“ purkštuvai paprastai būdavo hidrauliniai“. Dėl to mano, kad negalima daryti kategoriškos išvados apie purkštuvo sulankstymo mechanizmo perdarymą po jo apžiūros 2007 m. Teigia, kad teismo nurodytų liudytojų R. Z., R. V. ir teismo neįvardintų „kitų liudytojų“ parodymai visiškai nepagrindžia teismo išvados, kad po 2007 m. techninės apžiūros purkštuvas buvo perdirbtas. Atkreipia dėmesį, kad ir teismas sprendime suabejojo purkštuvų techninių apžiūrų tinkamumu ir išsamumu, nurodydamas, kad „kai kurie techninį tikrinimą atliekantys pareigūnai galimai ne visiškai tinkamai atlieka konkrečių konstrukcijos elementų (šiuo atveju – sijų) įvertinimą, tam tikrais atvejais apžiūri tik vizualiai“. Taigi, apeliantų manymu, nėra paneigta, kad šiuo atveju V. V. nuteistojo ūkio purkštuvo techninę apžiūrą atliko tik formaliai, atmestinai ir jo tikrinimo suvestinėje klaidingai nurodė purkštuvo sijų išskleidimo mechanizmą kaip rankinį, o ne hidraulinį. Kartu atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. V. parodė, kad: „Jeigu yra keičiamas sijų sulankstymo mechanizmas iš rankinio į hidraulinį, toks purkštuvas neturi iš naujo praeiti techninę apžiūrą. Jiems yra suteikta teisė spręsti patiems kada reikalinga tikrinti purkštuvą mašinų bandymo stotyje“. Mano, kad šios purkštuvų technines apžiūras atliekančio specialisto nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog net ir perdirbus purkštuvą iš rankinio į hidraulinį, jis turėjo būti patikrintas Valstybinėje mašinų bandymo stotyje ir jam turėjo būti išduotas naujas pažymėjimas.

2.4. Taip pat nurodo, kad byloje nepaneigta, jog J. J. purkštuvą įsigijo dar 2000 m. iš kito asmens. Taigi akivaizdu, kad dar 2000 m. keitėsi purkštuvo savininkas ir, remiantis Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, jokioje tvarkoje nei tuo metu, nei dabar nebuvo ir nėra reglamentuota, kaip tokiu atveju turėjo būti perduodama ar kitaip įgyjama įsigyto purkštuvo naudojimo instrukcija. Mano, kad tai šalina galimą nuteistojo nusikalstamą nerūpestingumą dėl instrukcijos neturėjimo.

2.5. Pažymi, kad J. J. neginčija, jog nukentėjusysis susižalojo įvykio metu, kai nulūžus tempiamo purkštuvo ratui bei purkštuvo vienai iš dalių kontaktavus su medžiu esančiu šalikelėje, kitos pusės purkštuvo sija sudarė kliūtį nukentėjusiojo vairuojamam motociklui, kurie ir sukėlė eismo įvykį. Nuteistasis neginčija ir įvykio padarinių, tačiau nesutinka, kad jis dėl to yra kaltas. Nurodo, kad vertinant nuteistojo techninę galimybę numatyti ar pastebėti prasidėjusį ašies nuovarginį eksploatacinį įtrūkimą ir nuteistojo techninę galimybę numatyti po dešinės pusės ašies nulūžimo galimą purkštuvo kairės pusės strėlės išsiskleidimą, reikšmingi yra ekspertės I. Rumševičienės ir teisme apklaustų liudytojų, atliekančių purkštuvų technines apžiūras, parodymai. Pasak apeliantų, atsižvelgiant į ekspertės I. Rumševičienės paaiškinimus, nuteistojo, liudytojų V. V., R. V., V. V., M. K. ir A. B. parodymus, akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo jokios techninės galimybės pastebėti prasidėjusį ašies nuovarginį eksploatacinį įtrūkimą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant specialistų, purkštuvų technines apžiūras atliekančių įmonių vadovų, jas atliekančių darbuotojų parodymus, matyti, jog net ir pastarieji nurodo skirtingus jų manymu taikytinus reikalavimus įvykyje dalyvavusio purkštuvo sijų laikiklių dydžiui. Iš esmės visi šie specialistai vieningai pasisakė tik dėl pačios purkštuvų techninės apžiūros tvarkos, jos eiliškumo, patvirtindami, kad jos metu purkštuvo važiuoklės mechanizmas nėra tikrinamas. Taigi, apeliantų įsitikinimu, galima konstatuoti, kad net ir laiku atlikus purkštuvo techninę apžiūrą, jo dešinio rato ašies nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas nebūtų pastebėtas ar nustatytas.

2.6. Pažymi, kad net ir apžiūras atliekantiems specialistams nesutariant ir turint skirtingas nuomones dėl purkštuvo sijų laikiklių dydžių ir būtinumo, esant hidrauliniam sijų pakėlimo mechanizmui, nuteistojo vaidmuo ir veikimas ar neveikimas šiuo atveju negali būti laikomas nusikalstamai nerūpestingu, nes, kaip nustatyta, J. J. ūkio naudojamas purkštuvas turėjo sijų laikiklius, tačiau jo atsakomybę dėl galbūt per mažo jų dydžio šalina kai kurių pačių apžiūras atliekančių specialistų nuomonė, kad jie buvo pakankami. Be to, kaip teisingai pažymėjo liudytojas A. B., avarijos metu, trūkus žarnai, jokia atrama nelaikys. Iš to seka, kad net ir esant žymiai didesniems laikikliams, lūžus ratui, sijos iš inercijos vis tiek būtų išsiskleidę. Šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašoma skirti kompleksinę autotechninę-mechaninę ekspertizę, siekiant nustatyti galimą purkštuvo sijos nefiksavimo ar atsikabinimo mechanizmą bei priežastis, tačiau tokį prašymą teismas atmetė ir savo išvadas grindė išimtinai tik nuteistajam nepalankiais liudytojų parodymais ir prielaidomis, nepasisakydamas, kodėl nesiremia jo kaltę šalinančiais duomenimis.

2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu nuteistasis net nebuvo Lietuvoje, savo ūkyje, neorganizavo ir nekoordinavo purškimo darbų ir įvykyje dalyvavusio purkštuvo naudojimo. J. J. teisme paaiškino, kad „laiku techninė patikra šio purkštuvo nebuvo atlikta todėl, kad techninė patikra buvo atlikta kitam purkštuvui, kuris dirbo ūkyje. Draudimo mechanizatoriui naudoti šį purkštuvą, nebuvo išreiškęs. Kodėl jis buvo eksploatuojamas, nesant techninei patikrai, nežino. Jis neleido juo naudotis, jis nebuvo ūkyje“. Akcentuoja, kad asmuo negali atsakyti už savavališkus kito asmens veiksmus, apie kuriuos jis nežino ir neturėjo galimybės žinoti bei išreikšti dėl jų savo valios. Mano, kad visos paminėtos objektyviai nepaneigtos aplinkybės turi būti vertinamos išimtinai nuteistojo naudai, kaip šalinančios bet kokią neatsargaus nusikaltimo kaltės formą, o tuo pačiu ir baudžiamąją atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2.8. Kartu apeliantai pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K- 809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018). Apeliantų vertinimu, įvykęs nelaimingas atsitikimas turi būti vertinamas būtent kaip kazusas, teisine prasme sudarantis nukentėjusiajam teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

2.9. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat nurodo nesutinkantys su teismo priteistu civiliniu ieškiniu. Dar kartą pažymi, kad J. J. neginčija aplinkybės, kad nukentėjusysis susižalojo įvykio metu, taip pat neginčija, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, tačiau mano, jog ši žala turi būti atlyginta civilinio proceso metu, be to, priteistina žala turi būti adekvati, teisinga ir protinga. Teigia, kad šiuo atveju teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką, bylose, kuriose asmenys nukentėjo eismo įvykio metu ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad jis nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, mano, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, turėjo būti taikoma minėta teisės taikymo analogija. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, todėl priteistas 28 000 Eur (tai atitiktų 96 678 Lt) civilinis ieškinys teisės taikymo aspektu priteistas akivaizdžiai per didelis.

2.10. Be to, nuteistasis ir jo gynėjas pastebi, kad teismas civilinį ieškinį priteisė tik iš nuteistojo, kaip fizinio asmens, nors eismo įvykyje dalyvavęs purkštuvas priklausė ne asmeniškai nuteistajam, kaip fiziniam asmeniui, o jo įregistruotam ūkininko ūkiui, kuris pagal savo pobūdį yra laikytinas juridiniu asmeniu. Taigi šiuo atveju civilinė prievolė atlyginti žalą pereina ūkininko ūkiui, o ne nuteistajam. Atkreipia dėmesį, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma grąžinti bylą valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui ir įpareigoti jį spręsti dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

3. Atsiliepimu į nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykyje dalyvavusiam purkštuvui būtent po 2007 m. buvo perdirbta sijų laikymo konstrukcija iš rankinės į hidraulinę. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas P. P. J. J. ūkyje pradėjo dirbti tik 2011 m. kovo 15 d., taigi negalėjo žinoti, kas įvykyje dalyvavusiam purkštuvui buvo daroma nuo 2007 m. iki 2011 m. kovo 15 d. Nors liudytojas S. L. J. J. ūkyje dirbti pradėjo 2007 m. kovo mėnesį, tačiau jis nurodė nežinantis, ar buvo daromos purkštuvo rekonstrukcijos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio purkštuvo naudojimo instrukcijai skyrė todėl, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis ir keli liudytojai stengėsi sumenkinti purkštuvo instrukcijos neturėjimo fakto reikšmę. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi būtent darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose), akivaizdu, kad visi įrenginio naudojimo instrukcijos nurodymų punktai – specialiosios elgesio taisyklės – yra privalomos įrenginio naudotojui. Šiuo aspektu taipogi atkreipia dėmesį, kad purkštuvo „OP 2000“ naudojimo instrukcijos 9.1 punkte, nurodyta: „Savalaikis ir kokybiškas purkštuvo tech. aptarnavimo vykdymas leidžia aptikti ir pašalinti priežastis įtakojančias jo detalių priešlaikinį susidėvėjimą ir gedimą, o taip pat užtikrinti nepriekaištingą darbą visu purkštuvo tarnavimo laikotarpiu. Neatlikus tech. aptarnavimo darbų, draudžiama purkštuvą eksploatuoti“.

3.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog trūkus ašiai ir įvykus autoįvykiui, V. Š. sužalojo nuslydusios nesaugiai pritvirtintos sijos, kurios buvo nestandartinės, savavališkai perdirbtos ir nepatikrintos saugos atžvilgiu Valstybinėje Mašinų bandymų stotyje, kaip to reikalaujama įstatyme. Priešingu atveju – esant tinkamai apsaugai nuo sijų išsiskleidimo – kilusio įvykio seka būtų nutrūkusi purkštuvui nekliudžius nukentėjusio.

3.3. Be to, nukentėjusiojo teigimu, iš ekspertės I. Rumševičienės, liudytojo R. V. parodymų bei purkštuvo instrukcijos matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ašies įtrūkimą pastebėti ir galima, ir įmanoma, tik reikia tinkamai vykdyti instrukcijos nurodymus, kurie privalomi purkštuvo naudotojui. Atkreipia dėmesį, kad purkštuvo instrukcijos 9.1 punkto nurodymas pateikia tiesioginį atsakymą į klausimą dėl galėjimo pastebėti ašies nuovarginį įtrūkimą, kuris minimo purkštuvo ašyje iki autoįvykio jau buvo įtrūkęs daugiau nei iki pusės ašies skerspjūvio. Pabrėžia, kad tech. aptarnavimo darbus purkštuvo naudotojas privalo vykdyti nuolat ir laikantis instrukcijos nurodymų, o tech. specialistai apžiūri tik kas tris metus ir tik išoriškai apžiūrint. Iš to seka, kad tech. apžiūrų specialistų V. V., V. V., M. K. ir A. B. parodymai šiuo klausimu teismui nebuvo reikšmingi.

3.4. Pažymi, kad apeliacinio skundo teiginys, jog J. J. įvykio dieną nebuvo ūkyje, jo atsakomybės nešalina, nes, kaip konstatavo teismas, jeigu ūkininkas J. J. būtų buvęs rūpestingas ir atsakingas eksploatuojant ūkyje purkštuvą, kuris buvo techniškai netvarkingas, pertvarkytas ir nepatikrintas saugumo atžvilgiu, bei neturintis galiojančio tech. apžiūros pažymėjimo, ir būtų uždraudęs jį kabinti prie traktoriaus bei judėti iš ūkininko kiemo, šis purkštuvas iš nebūtų atsiradęs viešajame eisme ir nebūtų įvykusi nelaimė. Deja, bylos duomenimis, šis netinkamos būklės purkštuvas buvo naudojamas su ūkininko žinia.

3.5. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė daugiau nei tris kartus sumažinti jo prašytą priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl apelianto prašymą sumažinti priteistos žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jis (V. Š.) patyrė nebepataisomą sveikatos suluošinimą, nurodo vertinantis kaip paprasčiausiai nepadorų.

4. Atsiliepimu į nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. atstovas advokatas S. Šuminas prašo atmesti nuteistojo J. J. ir jo gynėjo skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš nuteistojo J. J. V. Š. 1 573 Eur dydžio bylinėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas ir neprieštaringas, pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl vien ta aplinkybė, jog nuteistam asmeniui teisėtas teismo nuosprendis ar jame pateiktas įrodymų bei aplinkybių teisinis vertinimas yra nepriimtinas, nesudaro jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

4.2. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, nuteistojo kaltė nustatyta atsižvelgiant į šiuos faktus: purkštuvo „OP-2000“ techninės apžiūros galiojimas įvykio metu buvo pasibaigęs; byloje nustatytu eismo įvykio kilimo mechanizmu. Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir 2015 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekano R. D., Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto docento daktaro A. J., Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentų A. M. ir R. Z. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad įvykio metu ant priekinių sijų laikiklių nebuvo įrengti įtaisai sulankstytai į gabenimo padėtį purkštuvų sijai fiksuoti (purkštuvas neatitiko LST EN 907 4.4.2 punkto 4 dalies reikalavimų). Tai, kad eksploatuojamas purkštuvas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, patvirtino ir liudytojas R. Z., nuteistojo kaltę patvirtina ir specialisto A. B. parodymai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs BK 137 straipsnio 3 dalyje aprašytos veikos požymius ir J. J. veiksmų (neveikimo) atitiktį jiems, teisingai konstatavo, kad nagrinėjamo įvykio mechanizmą tiesioginiu priežastiniu ryšiu sukėlė būtent kaltinamojo veika (neveikimas), t. y. daugybiniai specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, kurie nėra tik formalūs – jie lėmė ir padarinių kilimą (V. Š. sveikatos sutrikdymą). Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė teisingas išvadas, kad kaltinamasis turėjo pareigą ir galimybę numatyti dėl tokio savo neveikimo galimai kilsiančius padarinius, nurodė žinojęs, jog purkštuvas, kuriam neatlikta techninė patikra, negali būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, tačiau neuždraudė (leido) naudoti tokį purkštuvą ūkio veikloje. Ir nors J. J. nenumatė, kad dėl jo neveikimo, t. y. neduodant atitinkamų nurodymų darbuotojams, nesupažindinant jų su teisės aktų reikalavimais, taip pat ir pačiam jų gerai nežinant, leidžiant purkštuvą naudoti, jam esant nesaugiam ir neturint techninės patikros pažymėjimo, kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, ilgametę patirtį žemės ūkio veikloje, turimo technikos kiekį ūkyje, turėjo numatyti potencialų darbo įrenginių pavojingumą, galinčias kilti neigiamas pasekmes kitiems asmenims, tokią techniką naudojant pagal tiesioginę paskirtį ir gabenant ją į naudojimo vietą. Jei naudoti net ir purškimui įrenginį būtų buvę uždrausta, purkštuvas nebūtų išvežtas į laukus, taigi, nebūtų dalyvavęs viešajame eisme, ir, atitinkamai, nebūtų įvykęs eismo įvykis.

4.3. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo tiek nuteistojo kaltę patvirtinančius, tiek ją galimai šalinančius įrodymus, įvertino ir atsižvelgė į visus byloje esančius konkrečius duomenis ir priėmė teisingą bei motyvuotą nuosprendį, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

4.4. Mano, kad liudytojų S. L. ir P. P. parodymai J. J. kaltės nepaneigia. Kartu atkreipia dėmesį į tai, jog šiems liudytojams nuteistasis yra darbdavys, t. y. juos ir nuteistąjį sieja darbo santykiai, taigi šie liudytojai yra priklausomi nuo J. J., ir dėl to neatmestina prielaida, jog tuo atveju, jeigu liudytojai būtų davę nuteistajam nenaudingus parodymus, jie galimai prarastų savo darbo vietą.

4.5. Atsiliepime akcentuojama, kad esminis klausimas byloje yra ne tai, ar nuteistasis galėjo numatyti ašies lūžį ir po to sekusį sijų išsiskleidimą, o tai, ar nuteistasis ėmėsi visų būtinų priemonių, kad jo eksploatuojama žemės ūkio technika būtų techniškai tvarkinga, saugi, ir patikima važiuojant bendrojo naudojimo keliais. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuo pat 2007 m. purkštuvas neturėjo galiojančios techninio patikrinimo apžiūros, jo mechanizmas paties nuteistojo buvo perdirbtas net nepatikrinus ar jis saugus, neatlikus bandymų mašinų bandymo stotyje, be to, purkštuvas buvo naudojamas ne pagal jo naudojimo instrukciją, nei vienas asmuo ūkyje nežinojo, kaip minėtas purkštuvas turi būti eksploatuojamas, taigi galima daryti kategorišką išvadą, jog nuteistasis turėjo objektyvią galimybę numatyti, kad leidžiant ar neuždraudžiant naudoti pagal paskirtį ir gabenti keliais techniškai netvarkingą, perdirbtą žemės ūkio techniką, kuri nuo pat 2007 metų nebuvo tinkamai patikrinta, galėjo kilti atitinkami pavojingi padariniai.

4.6. Nukentėjusiojo atstovo manymu, nuteistojo teiginys, kad jam nebuvo žinoma, jog agronomas naudos purkštuvą turėtų būti vertinamas kaip pasirinkta nuteistojo gynybos taktika. Mano, jog neabejotina, kad joks darbuotojas savo valia nevyktų į darbą ir neatliktų ūkio darbų konkrečiame lauke, jei nebūtų gavęs tiesioginio darbo vadovo nurodymo. Tokie darbai niekuomet nevyksta savavališkai. Be to, pats J. J. nurodė, kad „jeigu būtų žinojęs, kad purkštuvas neturi techninės patikros, nebūtų leidęs jo gabenti į laukus, būtų pareikalavęs agronomo, kad purkštuvui būtų atlikta patikra“. Taigi nuteistasis pats patvirtino, kad leidimas gabenti purkštuvą į laukus vis dėlto buvo suteiktas, naudoti purkštuvą nebuvo uždrausta.

4.7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad klausimas, ar susidariusi situacija gali būti vertinama kaip kazusas, jau buvo išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje konstatuota, kad „nagrinėjamos bylos medžiagoje yra duomenų, rodančių, kad purkštuvo „OP- 2000“ savininko J. J. arba jo įgalioto asmens veiksmuose yra požymių nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnyje, ir, kad susidariusi situacija kazusu laikytina nepagrįstai“. Mano, kad šioje baudžiamojoje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią.

4.8. Dėl priteisto civilinio ieškinio mano, kad aptardamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo sprendimą priteisti būtent 28 000 Eur, rėmėsi teismų praktika baudžiamosiose bylose, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam ne tik buvo stipriai sužalota sveikata, tačiau jis nebeteko galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą, buvo sužlugdytas jo verslas, nes dėl įvykio jis neteko 80 procentų darbingumo, be to, iki pat šiol, praėjus jau 7 m. nuo įvykio, jis vis dar turi operuotis ir kentėti itin didelius skausmus, juo rūpintis turi šeima, kuri taip pat labai kenčia ir išgyvena.

4.9. Pasak nukentėjusiojo atstovo, kritiškai turėtų būti vertinamas ir nuteistojo teiginys, kad šiuo atveju civilinė prievolė atlyginti žalą pereina ūkininko ūkiui, o ne nuteistajam. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos pripažintas J. J., pareiga atlyginti žalą kyla būtent jam. Be to, svarbu ir tai, jog fiziniam asmeniui priklausantis ūkininko ūkis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu, nėra savarankiškas juridinis asmuo, nes šiame įstatyme jis apibrėžiamas kaip „ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma“. Dėl to mano, kad nuteistojo teiginiai dėl neturtinės žalos dydžio ir pareigos ją atlyginti perkėlimo juridiniam asmeniui yra nepagrįsti, nesąžiningi ir turėtų būti atmesti.

5. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras L. Butvidas ir nukentėjusysis V. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Šuminas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš J. J. nukentėjusiajam visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo J. J. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi, šios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro: veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padariniai (sunkus sveikatos sutrikdymas), priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei neatsargi kaltė, t. y. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-628/2019).

8. BK 137 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

9. Pažymėtina ir tai, kad Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryšio teoriją priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybę. Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo riziką, atsiradusios neigiamos pasekmės yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. Iš tokio adekvataus priežastinio ryšio apibūdinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmės priežasčių ir adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra aktuli sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtas pasekmes ir / ar tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingas pasekmes. Šia linkme formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014, 2K-390-1073/2017). Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio padarinius, priežastis. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą normą, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami.

11. Kaip minėta, J. J. nuteistas už tai, kad būdamas atsakingas už jam, kaip ūkio savininkui, priklausančios žemės ūkio technikos priežiūrą bei tinkamos techninės būklės palaikymą, neužtikrino, kad jam priklausantis, ūkininko darbinėje veikloje naudojamas, darbo įrenginys – velkamoji mašina purkštuvas „OP-2000“ – atitiktų gamintojo instrukcijose nurodytus techninius reikalavimus, kad darbo įrenginys turėtų visus numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus, turėtų privalomus techninės apžiūros patikrinimo dokumentus, ir būtų naudojamas bei prižiūrimas šiuose dokumentuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, būtų tinkamos techninės būklės: nustatyta, kad purkštuvo dešinės pusės rato ašis su įtrūkimu, purkštuvo sijų atramos savadarbės ir per mažos tokio tipo purkštuvams, purkštuve nebuvo įrengti įtaisai – fiksatoriai – sijų tvirtinimui, purkštuvą gabenant sijoms sulankstytoms į gabenimo padėtį; taip pat neužtikrino jam priklausančio purkštuvo „OP-2000“ techninės apžiūros atlikimo, neužtikrino, kad pertvarkytas purkštuvas būtų pateiktas patikrinimui Valstybinei mašinų bandymo stočiai patikrinimui dėl jo saugaus naudojimo bei būtų išduotas naujas techninio patikrinimo pažymėjimas, dėl to purkštuvas „OP-2000“ nebuvo tinkamos techninės būklės ir negalėjo būti naudojamas, nepaisant to, tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingos velkamosios mašinos – purkštuvo „OP-2000“ naudojimo, t. y. tempiant jį automobilių keliais ir eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, padarinių, naudojo (vykdant darbines funkcijas leido jį naudoti ūkio darbuotojams) šį purkštuvą, t. y. leido jį tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir to pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, t. y. J. J. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų.

12. J. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dėl įvykio nekaltas, tai – nelaimingas atsitikimas. Paaiškino, kad purkštuvas „OP-2000“ priklauso jam, įsigijęs šį purkštuvą, jis keitė tik pačius purkštukus, sijų ir jų mechanizmų nekeitė, be jo žinios niekas iš darbininkų nieko nekeitė. Pažymėjo, kad ūkyje jis pats yra už viską atsakingas, jo ūkyje nėra paskirto už traktorių ir jų konstrukcijų priežiūrą atsakingo žmogaus. Taip pat nurodė, kad purkštuvo instrukcijos lietuvių kalba jis neturėjo ir neturi. Tuo metu, kai įvyko autoįvykis, jis buvo užsienyje, vairuotojui atlikti darbus purkštuvu nurodė ne jis, o agronomas (3 t., b. l. 138–139, 140–141, 143–144, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad perdirbtą ir modifikuotą purkštuvą jis įsigijo apie 2000 m. pagal skelbimą laikraštyje. Įsigydamas purkštuvą žinojo, kad jis perdirbtas, neatitinka gamyklinių purkštuvo „OP-2000“ reikalavimų. Purkštuvo techninė apžiūra buvo atlikta 2007 m. Nežino, ar ūkyje turėjo naudojimosi purkštuvu instrukciją, naudojimosi lietuvių kalba instrukcijos tikrai neturėjo. Nurodė nežinantis, kodėl nulūžo dešinės pusės ašies ratas, pažymėjo, kad neišardžius rato, vizualiai įtrūkio pastebėti neįmanoma. Patvirtino, kad įvykio metu purkštuvo techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs. Purkštuvą ūkyje buvo leidęs naudoti tuomet, kai turėjo leidimą jį eksploatuoti. Taip pat pažymėjo, kad apie pasibaigusią purkštuvo patikrą jo niekas neinformavo, tuo metu, kai įvyko autoįvykis, jo ūkyje nebuvo, tuo metu jis atostogavo Turkijoje, ir purkštuvu naudotis neleido. Į pateiktus klausimus atsakė, kad apsaugos mechanizmai dėl sijų išsiskleidimo perdirbtame purkštuve buvo hidrauliniai užraktai, kitų apsaugos mechanizmų purkštuve nebuvo. Jeigu būtų žinojęs, kad purkštuvui pasibaigusi techninė patikra, nebūtų leidęs jo gabenti į laukus, agronomo būtų pareikalavęs atlikti patikrą (4 t., b. l. 145–150).

13. Iš byloje esančios J. J. priklausančio purkštuvo „OP-2000“ pažymėjimo kopijos matyti, kad šis pažymėjimas buvo išduotas 2007 m. gegužės 25 d., o kita techninė apžiūra turėjo būti atlikta 2010 m. gegužės 25 d. (2 t., b. l. 79), tačiau, bylos duomenimis, ši patikra nebuvo atlikta. 2007 m. gegužės 25 d. naudotų purkštuvų techninio tikrinimo suvestinėje nurodyta, kad purkštuvo sijos sulankstymo įtaisas yra rankinis (3 t., b. l. 118–119), o po įvykio nustatyta, jog sijų sulankstymo mechanizmas hidraulinis (tai, kad purkštuve buvo hidrauliniai sijų išsiskleidimo užraktai, teisiamajame posėdyje nurodė ir J. J.). Be to, pats J. J. patvirtino, kad purkštuvo naudojimo lietuvių kalba instrukcijos jis tikrai neturėjo ir neturi, nurodė nežinantis, ar ūkyje apkritai turėjo purkštuvo naudojimo instrukciją. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu J. J. purkštuvo „OP-2000“ instrukcijos nepateikė, 2017 m. gegužės 12 d. atliekant pas J. J. kratą, pastarasis nurodė nežinantis, ar turi purkštuvo „OP-2000“ instrukciją ir dokumentus (4 t. b. l. 15–16, 23–24). Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis inspektorius K. J. nurodė, kad purkštuvo savininkas privalo turėti įrenginio instrukciją, purkštuvo naudojimas be instrukcijos neįmanomas, nes gamintojas konkrečiam įrenginiui nustato reikalavimus dėl apžiūrų atlikimo, techninio aptarnavimo atlikimui, įrenginio priežiūrai. Perdirbto purkštuvo, kuriam neatliktas privalomas patikrinimas Valstybinėje mašinų bandymo stotyje ir kuris neturi jokios techninės dokumentacijos bei naudojimosi instrukcijos, negalima naudoti. Darbdavys privalo užtikrinti, kad įrenginys būtų saugus (5 t., b. l. 88–90). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, J. J. ūkyje nesant purkštuvo „OP-2000“ naudojimo instrukcijos, buvo pažeisti darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimai ir dėl to nebuvo žinoma, kaip šis įrenginys turi būti naudojamas: remontuojamas, modifikuojamas, prižiūrimas ir aptarnaujamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad, nors po įsigijimo J. J. ūkyje, purkštuvas buvo pertvarkytas (pakeistas sijų sulankstymo mechanizmas), tačiau duomenų, kad po pertvarkymo būtų atliktas jo techninis tikrinimas, nėra.

14. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniu požiūriu tikėtina, jog pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad nulūžus purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės ratui buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, kuri, išslydusi į priešpriešinio eismo juostą, sudarė pavojingą kliūtį šia eismo juosta važiavusio motociklo „Harley Davidson Flstsi“ judėjimui. Šioje situacijoje iki eismo įvykio purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės ašyje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas, kuris techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti (2 t., b. l. 142–152).

15. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad eismo įvykyje dalyvavusio purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės rato ašis atsidalino dėl nuovarginio eksploatacinio įtrūkimo susidarymo ir išplitimo ašies skerspjūvyje. Galutinis įtrūkusios purkštuvo dešinės pusės rato ašies atsidalinimas yra vienkartinio-momentinio pobūdžio (2 t., b. l. 181–182).

16. Teisiamajame posėdyje ekspertas E. Grigelis, atlikęs ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ekspertizės išvadas ir nurodė, kad mechanizmas buvo toks, jog lūžo ašis, nulūžo ratas ir dėl šios priežasties sekė visi kiti veiksniai. Paaiškino, kad tai, jog purkštuvas buvo techniškai netvarkingas, jis konstatavo remdamasis metalografine ekspertize, kurią atlikus nustatyta, kad daugiau nei pusėje ašies buvo nuovarginis įtrūkimas (5 t., b. l. 39–41). Ekspertė I. Rumševičienė teisiamajame posėdyje patvirtino atlikusi metalografinę ekspertizę ir paaiškino, kad ašis lūžo dėl ilgo naudojimo, eksploatuojant, dėl apkrovos. Į pateiktą klausimą atsakė, kad tokį įtrūkimą gali įžvelgti specialistai, atliekantys techninę apžiūrą, ir tik tuo atveju, jeigu yra idealiai nuplauta, matosi išorinėje pusėje ir neuždengia kitos detalės (5 t., b. l. 87–88).

17. UAB „P“ 2018 m. sausio 15 d. pažymoje nurodyta, kad J. J. 2011 m. pavasarį užsakė lauko purkštuvų „OP-2000“ bei „AGRO 2500“ apžiūrą ir 2011 m. birželio 8 d. abu šie purkštuvai buvo patikrinti: purkštuvas „AGRO 2500“ atitiko techninius reikalavimus ir jam buvo pratęsta techninė apžiūra, o purkštuvas „OP-2000“ neatitiko techninių reikalavimų ir apžiūra nebuvo pratęsta (5 t., b. l. 106).

18. (duomenys neskelbtini) universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto darbo grupės, sudarytos iš Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto docento dr. A. J., Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto docentų dr. A. M. ir R. Z., pateiktuose atsakymuose dėl purkštuvo „OP-2000“ be kita ko nurodyta, kad visi purkštuvai privalo turėti išsamią naudojimo instrukciją lietuvių kalba (Purkštuvų tikrinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-19 įsakymu Nr. 199); įvykio metu ant priekinių purkštuvo sijų laikiklių nebuvo įrengti įtaisai sulankstytai į gabenimo padėtį purkštuvų sijai fiksuoti (purkštuvas neatitiko LST EN 907 4.4.2 punkto 4 dalyje nustatytų reikalavimų), be to, purkštuvo „OP-2000-2-01“ techninio aprašymo 5.21 punkte numatyta, kad sulankstyta sija transporto padėtyje turi būti pritvirtinta (6.4.13 punktas) ir sijos tvirtinimui turėjo būti naudojamas užkaiščiuojamas gamyklinis fiksatorius (3 t., b. l. 16).

19. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi, traktoriaus vairuotojas S. L. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 3–21, 25–30, 31–48). Įsiteisėjusiame Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje taip pat konstatuota, kad pagrindinė sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti buvo iki eismo įvykio purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės ašyje buvęs nuovarginis eksploatacinis įtrūkimas. Šiuo atveju purkštuvo technine būkle turėjo pasirūpinti jo savininkas J. J. arba jo įgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2015 m. kovo 23 d. nutartyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne S. L. veiksmai, t. y. ne tai, kad S. L. nepasirinko saugaus greičio ar nesuvaldė traktoriaus, o tai, kad iki medžio nulūžus purkštuvo „OP-2000“ dešinės pusės ratui, buvo sugadinta minėto purkštuvo galinės dalies konstrukcija, ir dėl to išsiskleidusi purkštuvo kairės pusės strėlė sudarė neišvengiamą kliūti priešpriešiais motociklu „Harley Davidson Flstsi“ važiavusiam V. Š..

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, t. y. tai, kad J. J. ūkyje buvo naudojamas gamintojo instrukcijose nurodytų techninių reikalavimų neatitinkantis purkštuvas „OP-2000“, šiam purkštuvui laiku nebuvo atlikta techninė apžiūra, pertvarkytas purkštuvas nebuvo pateiktas patikrinimui Valstybinei mašinų bandymo stočiai patikrinimui dėl jo saugaus naudojimo ir naujo techninio patikrinimo pažymėjimo išdavimo. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas neteisingai įvertino paminėtas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad būtent J. J. neveikimas neužtikrinant purkštuvo „OP-2000“ sijų išsiskleidimo (išsiskleidimo sulaikymo) mechanizmo atitikimo saugumo reikalavimams, tiesiogiai sąlygojo padarinių – žalos nukentėjusiojo sveikatai – atsiradimą.

21. Kaip minėta, J. J. neneigė, kad ūkyje už viską atsakingas yra jis pats, jo ūkyje nėra asmens, atsakingo už traktorių ir jų konstrukcijų priežiūrą, tačiau kartu pažymėjo, kad jis apie pasibaigusią purkštuvo techninę patikrą nežinojo, jeigu būtų apie tai žinojęs, nebūtų leidęs purkštuvo gabenti į laukus ir juo dirbti, agronomo būtų pareikalavęs atlikti patikrą. Taip pat nurodė, kad jis įvykio dieną savo ūkyje nebuvo, tuo metu buvo išvykęs į užsienį – atostogavo Turkijoje. Tai, kad J. J. įvykio dieną nenurodė naudoti purkštuvo „OP-2000“, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. L., paaiškindamas, kad nurodymą dirbti purkštuvu, kurio techninės apžiūros talonas jau buvo pasibaigęs, jam davė agronomas P. P. (5 t., b. l. 90–92). Liudytojas P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis J. J. ūkyje dirba agronomu ir yra atsakingas už technikos techninę apžiūrą, jam priklauso organizuoti techninių apžiūrų atlikimą. Patvirtino, kad eismo įvykio dieną purkštuvo „OP-2000“ techninė apžiūra nebegaliojo, o šio purkštuvo instrukcijos jis nėra matęs. Taip pat nurodė, kad išleidžiant purkštuvą dirbti į laukus, dėl jo techninės būklės įtarimų nekilo (5 t., b. l. 99–103, 119–120). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. J., žinodamas, kad purkštuvas yra techniškai netvarkingas, tačiau tikėdamasis išvengti techniškai netvarkingos velkamosios mašinos – purkštuvo „OP-2000“ naudojimo padarinių, naudojo šį purkštuvą, t. y. leido jį tempti automobilių keliais ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. J., įvykio dieną nebūdamas savo ūkyje, net nebūdamas Lietuvoje (tuo metu atostogavo Turkijoje), davė nurodymą eksploatuoti techniškai netvarkingą purkštuvą, kad J. J. turėjo ir galėjo numatyti, kad jam atostogaujant, 2011 m. liepos 18 d., be jo žinios bus nuspręsta dirbti purkštuvu „OP-2000“ ir, kad dėl jo neatsargumo gali būti sunkiai sužalotas žmogus. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų sprendžia, kad nagrinėjamas įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). Šioje byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – J. J. kaltė (neatsargumas). Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo J. J. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

22. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi J. J. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys (3 t., b. l. 34–35) paliekamas nenagrinėtas.

23. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir J. J. priimamas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiojo V. Š. turėtos išlaidos už dokumentų vertimą (5 t., b. l. 1, 2) nepripažintinos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajam iš J. J. nepriteistinos, taip pat iš J. J. nukentėjusiajam nepriteistinos pastarojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (4 t., b. l. 120, 121; 5 t., b. l. 60; 8 t., b. l. 43, 44, 45).

24. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvas „OP-2000“, saugomas J. J. (3 t., b. l. 127–133), paliktinas teisėtam savininkui J. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – purkštuvą „OP-2000“, saugomą J. J., palikti teisėtam savininkui J. J..