Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1133/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-13
Bylos Nr.
1-122-1133/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43393-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1133/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43393-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 25.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei,dalyvaujant prokurorui M. Z.,kaltinamajam G. G. ir jo gynėjui advokatui A. D.,registruotai automobilio savininkei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvena partnerystėje su R. B., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (iki 2024-12-28), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (2021-05-03 atliko bausmę), pagal pakeistą kaltinimą kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent jis, 2023-11-11 apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir 2023-11-11 apie 15.50 val. policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą sertifikuoto alkotesterio pagalba. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. T. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tai buvo 2023-11-11. Jis maždaug apie patus, apie 14 val. grįžo namo, nes ryte buvo išėjęs savo reikalais. 2023-11-10 jis automobiliu ir automobilio savininke buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini). Grįžo vakare, pastatė automobilį, kur pareigūnai buvo jį radę ir daugiau automobilis nuo vakaro nebuvo judinamas. Automobilio raktai buvo pas jį. 11 dieną jis buvo išėjęs savo reikalais, per pietus grįžo ir užsuko į automobilį, pasiėmė alkoholio butelį ir nuėjo namo. Kažkur po valandos, jam išeinant, laiptinėje stovėjo pareigūnai. Pareigūnai jam sakė, kad pasak kaimynų sakė, jog jis padarė autoįvykį. Visi nuėjo iki automobilio pasižiūrėti. Jis pasakė, kad pasižiūrėtų, nes nuo automobilio net dulkės nėra nubrauktos. Jo automobilis po kelionės automobilis nebuvo plautas, dar buvo dulkių. Todėl jis (kaltinamasis) ir pasakė, kad nėra apie ką kalbėti. Jam pasakė, kad jis pūstų į alkotesterį. Jis nesuprato, kodėl tai turi daryti. Tada jį nuvedė į sulaikymo kamerą. Sėdėjo, atsibodo laukti, skambino 112 ir klausė, ar pareigūnai turi teisę jį sulaikyti be jokios priežasties ir uždaryti į sulaikymo kamerą automobilyje. Jam pasakė, kad sprendžia pareigūnai. Po kažkiek laiko pareigūnai atidarė duris ir pasakė atiduoti telefoną. O jis atsakė, kad neatiduos, kad čia jo asmeninis, jis viską fiksuos. Pareigūnai sakė, kad atiduotų, nes panaudos tazerį. O jis atsakė, kad jo širdis silpna, jei panaudos, tai bus problemų. Tada pareigūnai ištraukė jį iš mašinos, užlaužė rankas, atėmė telefoną ir uždėjo antrankius. Antrankius uždėjo taip, kad užspaudė ir labai skaudėjo. Pasekmės iki dabar jaučiasi, pirštai užtirpę. Vėliau pareigūnai buvo prie automobilio, o po to jį nuvežė į areštinę, uždarė, davė susipažinti su protokolu. Kitą dieną per pietus paleido.

2023-11-11 ryte jis alkoholio nevartojo. 2023-11-10 vakare alkoholio nevartojo, nes buvo grįžęs po kelionės, buvo pavargęs. 2023-11-11 apie 14 val. grįžo namo, užsuko į automobilį, pasiėmė butelį alkoholio, kuris buvo pirktas (duomenys neskelbtini). Kai ėmė butelį viskio iš automobilio, tai buvo įlipęs į automobilį. Automobilis didelis, o alkoholis buvo už galinių sėdynių. Jis atsidarė vairuotojo dureles, įkišo ranką, atidarė galines duris ir atsidarė galines duris. Atidaręs galines duris, paspaudė centrinį užraktą ant vairuotojo pusės durų ir uždarė duris. Galima sakyti, kad vairuotojo vietoje net nesėdėjo. Gal tik koją buvo įkėlęs, kad galėtų atidaryti galines duris. Gal kelis buvo padėtas ant sėdynės.

Nukentėjusysis sako, kad jis atėjo, o jis (kaltinamasis) miegojo. O prieš tai buvo pažiūrėjęs pro langą ir neva jis (kaltinamasis) daužė jo automobilį. Tada nukentėjusysis nusileido prie laiptinės ir sako, kad jis (kaltinamasis) sėdi ir miega. Tada nukentėjusysis vėl pakilo į 4 aukštą, kas užtrunka 1-2 minutes, o jis (kaltinamasis) ir vėl daužo automobilį. Nukentėjusysis vėl leidžiasi į apačią ir jis (kaltinamasis) jau eina namo. Tai jis (kaltinamasis) važinėja, daužė automobilius, tai kitą sekundę miega, po to vėl daužo, o tada nueina namo? Kur logika? Jei žmogus miega, tai sekundę nemiegos. Kaimynas, kuris buvo teisme, pasakė, kad jis (kaltinamasis) ėjo blaivus. Pats nukentėjusysis pasakė, kad laiptinėje prasilenkė ir jis (kaltinamasis) buvo blaivus.

Grįžęs namo, pietaudamas šiek tiek išgėrė, nes jam buvo laisva diena. Turėjo lapkričio 11, 12 išeigines. Išgėrė gal pusę butelio viskio (0,7 ar 1 l talpos). Bevalgydamas išgėrė, nes silpnai jautėsi, buvo šalta. Kai išgėrė, pavalgė, kas užtruko apie valandą, norėjo eiti savo reikalais. Jis išeidinėjo, atsidarė duris, bet laiptinėje buvo pareigūnai, kurie jam neprisistatė, ir pasakė, kad jiems kaimynai pasakė, kad jis apgadino jų automobilį. Tai, kodėl jis (kaltinamasis) turi tikrintis blaivumą, jeigu buvo namuose? Jeigu vairuoji automobilį ir pareigūnams sustabdžius atsisakai tikrintis blaivumą, tai tada taip – užtraukia atsakomybę. Jam nebuvo išaiškinta, kad atsisakius tikrintis blaivumą, jam gali būti užtraukta baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnai jam nesakė, kad jis yra įtariamas vairavęs neblaivus. Jam pasakė, kad kaimynai šneka, jog jis apgadino jų automobilį. Jis (kaltinamasis) buvo nustebęs. Jeigu žmogus žino, pamatė ar pastebėjo įvykusį eismo įvykį, tai jis žino, kad iki aplinkybių išaiškėjimo negalima vartoti alkoholio, tačiau jeigu žmogus nežino ar jis bus kaltas? Žino, kad negalima vairuoti, nes jis viešąjį transportą vairuoja. Buvo išgėręs, kai atvyko pareigūnai. Automobilis buvo pastatytas taip pat kaip ir lapkričio 10 d. vakarą. Nuėjo iki automobilio, visos dulkės dar buvo. Jis pasakė, kad jei kokios žymės yra, tai jos senos ir yra deklaracijos gal 2021 m. Tiksliai neatsimena. Buvo apgadintas priekinis bamperis, automobilio šonai, nes vienas kaimynas buvo kieme užkabinęs, kitas prie poliklinikos. Išmoką už priekinį bamperį jis gavo, bet nesitvarkė, nes neturėjo laiko. Už galinę automobilio dalį išmokos negavo. Sugadinimai atsirado maždaug 2021 m. Ten ir aukščiai nesutapo. Viename įraše pareigūnai juokiasi ir sako, kad aukščiai nesutampa. Ten matėsi seni apgadinimai. Automobilį dar vairuodavo jo dukra, bet jos tada nebuvo, ji gyvena atskirai. Jo sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo.

Su liudytoja B. turėjo konfliktų dėl renovacijos. Liudytoja B. sakė, kad jis ėjo iš vienos pusės, o iš tikrųjų jis ėjo iš kitos pusės. Jis ėjo palei darželį, priešingai. Yra namo kamera, ant kitų namų yra dvi kameros, galėjo pareigūnai paimti įrašus ir pamatyti, kad automobilis visą dieną stovėjo ir jis nevažinėjo, nei praeidinėjo. Ir apskritai nelogiška, kad jis būtų sėdėjęs automobilyje ir niekur nevažiavęs. Jis pareigūnams nepasiūlė peržiūrėti tų įrašų, nes ne apie tai galvojo. O ir pareigūnai neklausė jo apie kamerą, tai ir nesakė. Ir šiaip matosi, kad kameros yra. Net peržiūrėjus kūno kameromis darytus įrašus matosi, kad yra kamera. Jam buvo šokas, jam nedavė nieko pasiaiškinti. Jis atsisakė tikrintis blaivumą ir buvo nustebęs, kad jį uždarė į sulaikymo kamerą, uždėjo antrankius, kurie užspaudė. Vėliau, kai reikėjo nuimti antrankius, tai vos nuėmė.

2023-11-11 policijos pareigūnai jam nedavė jokių dokumentų pasirašyti. Tik atvykus į areštinę, vakare, davė pasirašyti sulaikymo protokolą. Pareigūnai, kai atvyko neprisistatė, nepranešė, kad filmuoja su kūno kameromis, nesiūlė vykti į ligoninę pasitikrinti dėl alkoholio. Nedavė pasirašyti, kad automobilis bus paimtas, net savininkės neinformavo. Neleido pasiimti daiktų iš automobilio. Pareigūnai jam nesiūlė atlikti tam tikrus pratimus blaivumui patikrinti. Jie jam pasiūlė tik pūsti į alkotesterį. Įraše matosi, kaip atvykę pareigūnai praeina pro automobilį, ant kurio priekinio stiklo matosi, kad prie veidrodėlio kaba vaizdo registratorius.

Jam juokas ima iš tų liudytojų parodymų. V. D. pasakė, kad nematė įvykio, nusileido, kai tik jam kaimynė pasakė, ir pamatė, kad neva jis miega. Kita liudytoja sako, kad jis ėjo, atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, tačiau neaišku, kur jis stovėjo, kur atsisėdo, kur važiavo. Kitas pasakė, kad buvo smarkus smūgis, pažiūrėjo pro langą, antrą kartą atsitrenkė. Nors liudytoja B. pasakė, kad jis atsitrenkė, nuėjo pas kaimyną ir pasakė, kad jis neva atsitrenkė į jo automobilį. V. M. pasakė, kad atsitrenkė, o už kelių sekundžių antrą kartą atsitrenkė. Tai nesutampa. Tai buvo rudenį, o jie kalba apie kažkokį autoįvykį 2024 m. pavasarį. V. D. dukra išvis pasakė, kad jos tėvas geros sveikatos, normalus, adekvatus. Nors jis pasakė, kad įvykis buvo 2024 m. vasarą. Tai klausimas, apie kokį įvykį kalbama. Parodymai tokie, lyg susitarę būtų. V. D. pasakė, kad jis atsitrenkė 4-5 kartus, B. pasakė, kad du, o V. irgi pasakė, kad du. Bet laikai nesutampa. V. sako, kad jis matė per langą kaip B. šneka. Nors nuo jo lango yra metras ar daugiau, betono tarpas tarp langų ir kitas langas, tai mažiausiai trys metrai nuo jo lango, kur jis galėjo pamatyti kur B. būtų galvą iškišus. Vienas liudytojas sako, kad smūgis buvo po kurio laiko, o V. sako, kad vienas ir paskui kitas iš karto ir jis net nespėjo telefono paimti ir nufotografuoti. Tai laikai nesutampa. Liudytojai meluoja, nes nebuvo taip, kaip jie sako. Be to liudytoja Ž. D. (V. D. dukra) teisme sakė, kad ji su pareigūnais nebendravo, bet užfiksuotame pareigūno kūno kamera padarytame vaizdo įraše, girdisi, kad ji bendrauja ir pasakė, kad mama girdėjo, matė, kad jis (kaltinamasis) trenkėsi, kad buvo didelis garsas. Nors V. D. pasakė, kad nieko negirdėjo ir tik kaimynė jam pasakė. V. D. dukra pasakė, kad tėvas atsargiai važinėja, bet visas jo automobilis buvo apgadintas, t. y. ir priekis ir galas, ir šonai nubrėžti.

Tą dieną jis kaimynų nematė, nes jis ne kieme vaikščiojo. Jis buvo savo reikalais išėjęs. Su V. D. prasilenkė laiptinėje, kai ėjo su buteliu namo. V. D. jam iš viso nieko nesakė.

Konfliktas su V. D. yra dėl renovacijos. Darė fasadą. Uždėjo tokią dangą, kad namas nekvėpuoja, gali pelėsis veistis. Padėjo parašys visi, kurie nenusimano apie darbus. Dėl to įvyko su visais tais žmonėmis konfliktas. Konfliktas buvo iki įvykio, 2023 m. liepą. V. D. visada praeidavo, buvo mandras, kai vaikas buvo mažas, tai visada pašiepdavo, kad didelę kuprinę nešioja arba sakydavo, kad jis (kaltinamasis) storas ir jam daugiau vaikščioti reikėtų, o ne važinėti. V. D. nemalonus žmogus, todėl ir konfliktavo. Su B. net nesisveikindavo. Jis grįžo per pietus namo ir klausė dėl renovacijos, ji buvo pas bendrijos inžinierių nuėjusi, klausė, kodėl jis kabinėjasi dėl parašų, kad jis trukdo darbams. Atėjo inžinierius ir jam pasakė, kad jeigu jis dar kabinėsis, tai ji kreipsis į policiją. Jis net nesikabinėjo, o normaliai paklausė, kad jeigu nieko nesupranta, tai kodėl pasirašo. Taip pat šnekėta ir su V. ir jo tėvu, nes jie pasirašė, tai jis (kaltinamasis) klausė, kodėl pasirašo, nes namas nekvėpuos, tai jie nuėjo pas komendantę ir paklausė, kodėl apgavo. Su visais kaimynais, kurie apklausti liudytojai, konfliktas buvo dėl to paties.

Nuo pat pradžių nedavė parodymų, nes nesitikėjo, kad viskas taip gausis. Tačiau taip pat jis turėjo tokia teisę ir ja pasinaudojo.

Automobilis buvo nupirktas kažkur prieš penkerius su puse metų. Automobilis buvo įgytas už sugyventinės lėšas. Automobilis buvo įgytas šeimos naudojimui, šeimos reikalams.

Liudytoja ir registruota automobilio savininkė R. B. teisme parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. Su G. G. kartu jau 20 metų. Jų santykiai normalūs, nėra konfliktiški. Įvykio metu ji buvo darbe. Dirba „I.“ parduotuvėje. Neatsimena iš kur sužinojo apie įvykį. Į darbą išvyko 10 val., namie buvo G. G.. G. G. iš vakaro alkoholio nevartojo. Jie buvo išvykę ir grįžo vakare. Kai ji ėjo į darbą, G. G. nebuvo atsikėlęs. Iš darbo grįžo 22 val., G. G. namie nebuvo, jis buvo išvežtas. Kai G. G. paleido iš laikino sulaikymo ir ji grįžo namo, jai nieko nepasakojo. Kai grįžo namo, namuose nematė alkoholinių gėrimų pakuočių. Namuose laiko alkoholį. Ji neklausė G. G., ar jis įvykio dieną vartojo alkoholį. G. G. apie įvykį nieko nepasakojo. G. G. kartais vartoją alkoholį, bet ne kiekvieną dieną. Per savaitę išgeria gal vieną kartą. G. G. geria alų. Gal truputi kažko kito išgeria. Nežino, kiek išgeria. Alkoholinius gėrimus G. G. vartoja namuose, vienas. Ji alkoholio nevartoja. G. G. jai sakė, kad apgadino automobilį, kuris nebuvo apgadintas. Sakė, kad iš automobilio pasiėmė alkoholio ir ėjo namo ir kaimynas pasakė, daužo jo automobilį. G. G. jai sakė, kad įvykio dieną automobilio nevairavo.

Su G. G. buvo nuvažiavusi į stovėjimo aikštelę pažiūrėti automobilio. Automobilį nufotografavo darbuotojas ir jie pasižiūrėjo. Jų į aikštelę neįleido. Ant automobilio nebuvo nei vieno įbrėžimo. Ant automobilio buvo tik dulkės. Buvo tik senų autoįvykių žymės, kai įvažiavo į jų automobilį. Ne vienas autoįvykis buvo su automobiliu. Bet šviežių pažeidimų ant automobilio nebuvo. Seni pažeidimai, tai – nubrauktas šonas, taip pat buvo į automobilio galą įvažiuota. Ji pati autoįvykiuose nedalyvavo. Senų autoįvykių kaltininkai buvo kiti žmonės. Buvo pildytos eismo įvykių deklaracijos. Buvo išmokėti draudimo pinigai. Visada automobilį vairuodavo ir autoįvykiuose dalyvaudavo G. G.. Bet ji žino, kad ant automobilio yra seni pažeidimai. Kažkada garaže jie atsitrenkė į sieną, tai vienas iš automobilio pažeidimų, o šiaip neprisimena. Buvo vienas automobilio šonas nubrauktas. Kaimyno automobilis jau seniai apdaužytas, šonai nubrozdinti. Kaimynas vairuoja tragiškai. Santykiai su kaimynu V. D. yra normalūs. G. G. santykiai su V. D. taip pat normalūs. Taip pat G. G. santykiai su V. M. yra normalūs. Jie bendrauja, kalba. Ji su V. M. nebendrauja. B. M. nesisveikina ir jų vengia po Covid. Jie buvo susirgę Covid ir mirė G. G. mama ir jos (liudytojos) tėvas, tai B. M. jų vengia. Nežino ar tarp jos šeimos ir kaimynų yra buvę konfliktų, dėl kurių buvo kviečiama policija.

Jos vardu registruotas automobilis „Chrysler“ (v. n. 904). Automobilis buvo įgytas prieš 4 metus. Tuo metu ją su G. G. siejo partnerystės santykiai, bet automobilis buvo pirktas jos pinigais, gautais iš palikimo ir sutaupytais. Už automobilį buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ji pinigus turėjo namie. Tėvas mirė prieš 5 metus ir ji po 3 mėnesiu priėmė palikimą. Palikimą priėmė su mama ir dviem broliais. Ji paveldėjo pinigus – 500 Eur ir viskas. Ji dar turėjo savo susitaupytų pinigų. Buvo dar nekilnojamas turtas, t. y. namas keturiems žmonėms. Namas nebuvo parduotas. Tuo automobiliu naudojosi G. G.. Automobilis buvo pirktas važinėti kitam asmeniui, t. y. G. G.. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi. Turi su G. G. bendrą (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Kai automobilį pirko, dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Nelabai pamena, kiek automobilis kainavo.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad G. G. yra jo kaimynas. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš pusės, kur įėjimas į laiptinę. Jis (liudytojas) gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Langai eina ir į kiemo pusę, ir į kitą pusę. Jis išgirdo triukšmą už lango. Atsidarė langą ir pamatė, kad bakstelėjo į mašiną. Žmonės išėję iš namų šaukė „G.“. Jis buvo iškišęs galvą pro langą dėl triukšmo, norėjo pažiūrėti, kas darosi. Visi kaimynai, kurie buvo namuose, buvo iškišę galvas pro langus. Jis apsirengė, nusileido į apačią, į kiemą. G. prie vairo snaudė. Vienas G. automobilio ratas stovėjo ant šaligatvio. Jis (liudytojas) kaltinamajam nieko nesakė ir grįžo atgal namo. Grįžo namo ir vėl už lango triukšmas. Žmonės atsidarę langus šaukė „G., ką darai?“. Tada dar vieną kartą bakstelėjo į jo automobilį. Bakstelėjimas nebuvo stiprus. Jis (liudytojas) vėl nusileido į kiemą. Kai išėjo į lauką, tai buvo sulankstyti jo automobilio priekiniai sparnai. Neatrodė baisiai. Jis matė G. G. automobilio ir jo automobilio kontaktą. Nematė kaip G. G. vairavo savo automobilį. Matė, kad judėjo G. G. automobilis ir automobilyje sėdėjo pats G. G.. G. G. iš lėto judėjo ir čia bet kam gali pasitaikyti taip, kad norint pastatyti automobilį, gali bakstelti į kitą automobilį. Tai matė per langą. Matė G. G. už vairo, kai automobilis judėjo. Matė iš viršaus pro langą. Tada G. išlipo iš automobilio. Pamatė, kad G. eina namo. Į jo automobilį buvo atsitrenkta 4 kartus. Iki kol nusileido į apačią - buvo du smūgiai. Tada grįžo namo ir tada vėl buvo triukšmas, pažiūrėjo pro langą, kad mašinas juda ir vėl bakstelėjo į automobilį. Smūgis gali būti, kada subyra visas automobilis, o gali būti, kad tik pasilanksto šiek tiek. Jam atrodo, kad G. G. atsitrenkė priekine automobilio dalimi į jo automobilį. Jo automobilio priekis ir G. G. automobilio priekis, bet tiksliai neatsimena. Jo ir G. automobiliai stovėjo priešais vienas kitą. G. automobilis buvo truputį ant šaligatvio. Tikriausiai G. savo automobilio priekiu atsitrenkė. Iki įvykio ant jo automobilio atsitrenkimo vietoje pažeidimų nebuvo. Buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, radiatorius, duslintuvas. Neatsimena, ar tą pačią dieną pamatė, kad radiatorius pažeistas. Buvo pažeista elektronika. Automobilio numerio įlenkimas atsirado po šio įvykio, nes prieš tai nebuvo įlenktas. Priekinio kairės pusės sparno įlenkimo nebuvo. Buvo automobilis kaip automobilis. Įlenkimai, sprendžiant iš smūgių, nebuvo dideli, bet smūgis automobiliui kenkia daugiau nei sparno įlenkimas. Iki šio atvejo, savo automobiliu autoįvykių neturėjo. Būdavo, kad statant automobilį ar važinėjant baksteli kažkur. Nežino kaip paaiškinti, kad kai policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą ir jo paklausė dėl šito sparno apgadinimo, jis pasakė, kad sparno apgadinimas atsiradęs iš ankstesnio įvykio. Nežiūrėjo į G. automobilį, nes automobilis buvo išvežtas iš kiemo.

Policijai paskambino, kai važiavo pas juos, o jam atsakė, kad jau žino apie įvykį. Kai policija atvažiavo, jis (liudytojas) visus pažeidimus aprašė. Atvažiavo policija ir pasiėmė G. G. automobilio du ratai buvo ant šaligatvio. G. turbūt norėjo perstatyti automobilį. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo.

Kai išėjo į lauką su G. nekalbėjo. G. atrodė kaip visada atrodo, susimąstęs. Nejuto alkoholio kvapo nuo G. Sužinojo, kad kažkas vyksta kieme, nes išgirdo garsą pro langą. Kaimynai pamatė, atsidarė langus ir triukšmavo. Nežino kokie kaimynai, tik iš matymo žino. B. M. sakė, kad į jo mašiną bakstelėjo. Ne vien tik B. pranešė, kad bakstelėjo į jo automobilį. Buvo langas atidarytas ir kiti žmonės dalyvavo šiame dalyke.

Automobilį apžiūrėjo draudimo bendrovės atstovai. Apžiūrėjo draudimo darbuotojai, o ne serviso. Servise apžiūrėjo. Automobilio žalą įvertino servisas. Kreipėsi į „Lietuvos draudimas“.

Neturi santykių su G. G.. Pasisveikina ir tiek. Tarp kaimynų ir G. G. šeimos konfliktų nebuvo. Jis (liudytojas) nepyksta dėl namo renovacijos. Pasirašė, kad sutinka renovuoti. Nežino, kas pasirašė, jog nesutinka. Jis nežino, kodėl kaimynai teigia, jog G. G. yra konfliktiška asmenybė. Jis paminėjo, kad G. G. yra konfliktiškas žmogus, nes buvo konfliktas, kai Gediminas su savo draugais pradėjo tyčiotis ir kabinėtis prie jo dukros. Dukra pergyveno ir tada jis (liudytojas) pasakė, kad vyrai baigtų kabinėtis prie jo dukros. Jo dukra negyvena su juo.

Liudytojui parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 88), nurodė, kad neatsimena ar nuotraukoje pavaizduotas apgadinimas buvo iki įvykio.

Teisme paskelbus liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 17-18): „2023-11-11 apie 15.10 val. pas juos atėjo kaimynė B. M., kuri jam pasakė, kad G., jų kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje daužo jo automobilį su savo automobiliu. Jis iškart nuėjo į virtuvę ir pažiūrėjo pro langą. Jis pamatė, kad jo automobilis „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovi palei šaligatvį, o kaimyno automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) stovi kreivai, abu dešinės pusės ratai buvo ant šaligatvio. Tada jis nuėjo į lauką, priėjo prie automobilio ir pamatė, kad kaimynas miegojo už vairo savo automobilyje. Taip pat jis pamatė, kad jo automobilio priekinis bamperis yra apgadintas - matėsi apibraižymai ir įtrūkimas. Taip pat matėsi žymės ant priekyje stovėjusio kaimyno automobilio galinės dalies - bamperio. Po to jis grįžo į butą, paėmė telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. ir pranešė apie įvykį. Tada jis išgirdo, kaip kaimynė šaukia, kad vėl daužomas jo automobilis. Jis, būdamas bute, pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad tas pats automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbulomis 2 kartus atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Tada jis iškart vėl nuėjo į lauką. Pirmame aukšte jis sutiko kaimyną G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, eidamas svirduliavo. Jis kaimyno paklausė: „Ko daužai mano mašiną?“. Kaimynas jam nieko neatsakė ir nuėjo namo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas atsakė, kad B. buvo atėjusi, bet nepamena kada. Galbūt per klaidą parašyta, kad ant galinės automobilio „Chrysler“ dalies buferio žymės. Neatsimena. Gal sumaišė dėl to, kad nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad „Chrysler“ važiuodamas atbulomis du kartus atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Buvo susijaudinęs. Tada buvo jo tokia nuomonė, kad G. buvo akivaizdžiai neblaivus. Taip įvertinti negalėjo ar jis buvo blaivus, ar ne, bet kaip visada. Prasilenkė ir viskas.

Liudytoja B. M. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Ji buvo namie ir žiūrėjo per langą į kiemo pusę. Ji gyvena 4 aukšte. Jai atrodo, kad kai ji žiūrėjo pro langą, nebuvo žmonių kieme. Šaukiančių žmonių kieme nebuvo. Buvo ramu. Matė, kad eina kaimynas G. G., kuris svirduliavo. Buvo dienos metas. Ji pagalvojo, kad nejaugi jis yra girtas dienos metu. Iš svyravimo nustatė, kad G. buvo išgėręs. Šalia G. gyvena 10 metų ir anksčiau nematė, kad G. eidamas svyruotų. Po įvykio taip pat nematė, kad G. eidamas svyruotų. G. G. ėjo prie savo mašinos. Matė, kad G. G. prie automobilio ėjo iš priešais per vidurį važiuojamosios dalies. Ne šaligatviu, bet G. ėjo važiuojamąja dalimi. Kai žiūrėjo pro langą, G. ėjo iš kairės pusės. Mašina stovėjo geroje vietoje. G. G. atsisėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. G. vienas atėjo ir atsisėdo į automobilį prie vairo. Šalia jo (kaltinamojo) buvo kitos kaimynės automobilis, bet kaltinamasis išlaviravo ir norėjo automobilį pastatyti prie laiptinės įėjimo. Ji dar pagalvojo, ar jo automobilis ten tilps. Ji matė judant automobilį. Automobiliu G. pajudėjo jos akivaizdoje. G. pasuko automobilį, kad atbulomis galėtų į tą vietą, į kurią norėjo, atsistoti. Vėliau įsuko į laisvą stovėjimo vietą ties šaligatviu prie įėjimo į laiptinę. Stovėjo kaimyno D. automobilis ir G. G. atsitrenkė. Atsitrenkė užpakaline automobilio dalimi į D. automobilio priekinę dalį. G. važiavo atbulomis. Kai pamatė pirmą smūgį, kitų žmonių nebuvo. Ji girdėjo ir matė vieną smūgį. Nebuvo didelio automobilio greičio. Girdėjo smūgį, bet nežino kokio stiprumo buvo smūgis. Negali pasakyti, ar D. automobilis šoktelėjo iš vietos, ar liko stovėti vienoje vietoje ar trūktelėjo. P. D. ir pasakė, kad į jo mašiną atsitrenkė. D. pranešė, kad atsitrenkė į jo mašiną, kai išgirdo smūgį. Ji nuėjo paskambino į D. duris. D. atidarė duris ir ji pasakė. D. sako „gerai, eisiu pažiūrėti“. Ji toliau pro langą stebėjo. Nežino, ką D. su G. šnekėjo. Paskui ji D. paklausė „nu kaip“, sako, kad G. nėra lyg tais ar prie vairo užmigęs. Tada ji vėl išgirdo trenksmą. G. mašinos ratas buvo ant šaligatvio. Jai atrodo, kad priekinis ratas iš dešinės pusės buvo ant šaligatvio. Tada trenkėsi antrą kartą. Ji nuėjo pas D. ir pasakė, kad dar kartą į jo mašiną trenkėsi. Iki nuėjimo pas D., girdėjo vieną smūgį. Tada D. sako, kad girdėjo trenksmą ir D. išėjo į lauką, o ji nuėjo pas save namo. Namie žiūrėjo pro langą, bet nieko nematė. D. nematė, nes jis dar nebuvo išėjęs. Pasižiūrėjo pro langą ir nuėjo. Po kažkurio laiko išgirdo, kad išėjo D. Ji pažiūrėjo, kad D. vaikšto, žiūri. D. žiūrėjo į savo automobilį ir vėliau grįžo namo.

Ji žiūrėjo televizorių. Nežino, kiek laiko žiūrėjo televizorių. Tada išgirdo antrą trenksmą. Trenksmas buvo stipresnis. Vėl nubėgo pas D. Tada D. pasakė, kad jau antrą trenksmą girdėjo. Kai ji išgirdo antrą trenksmą buvo priėjusi prie lango. Nepamena, ką tada matė. Ji girdėjo du smūgius, bet gali būti, kad buvo 4 smūgiai. Ji po to uždarė langą. Ji nebuvo nusileidusi į apačią. D. iškvietė policiją. Ji paklausė D., ar jis iškvietė policiją, o jis atsakė, kad taip. Ji stebėjo pro langą. Tada ją pakvietė D. dukra. Ji (liudytoja) išėjo į lauką, prisistatė policija ir ji sakė, kad nenori liudyti. Nenorėjo liudyti, nes viskas buvo išaiškinta ir ji neturėjo ką pridurti. Ji į apačią nusileido po 10-15 min. po pareigūnų atvykimo. Kai D. dukra atvažiavo, atėjo ir paklausė ar ji (liudytoja) gali duoti parodymus, nes pareigūnai prašė. Ji atsakė, kad nelabai nori. D. dukra pasakė nueiti pakalbėti su pareigūnais ir viskas. Tai paėmė pasą ir nuėjo prie pareigūnų. Jos niekas nevedė į kiemą. Pati nuėjo, kai jos paprašė D. dukra. Truputi pasižiūrėjo, pabuvo kieme ir išėjo.

Kai pamatė G. G., pagalvojo, kad jis išgėręs. Nematė G. tokios būklės. Ji nustebo, nes G. G. ėjo svyruodamas. Paprastai taip žmogus neina. Matė, kai pareigūnai G. tikrino dėl neblaivumo. Pareigūnai buvo pasiėmę alkotesterį, bet G. atsisakė pūsti. Tai matė per langą iš 4 aukšto. Kas ką kalbėjo ji negirdėjo. G. garsiai kalbėjo, tai išgirdo, kad atsisakė pūsti ir nepūtė, kiek ji matė. Įvykio vietoje dar matė kaimyną V. M.. V. M. iš kitos jų namo laiptinės. V. M. per langą kažką sakė, bet nepamena ką. Ji V. M. pamatė būdama namie.

Neturi jokių santykių su G. G.. Tik pasisveikindavo. G. G. apibūdintų kaip nedraugišką. Su ja kaltinamasis nebuvo negerai pasielgęs. G. ieškodavo priekabų. Po įvykio su ja kaltinamasis nebandė kalbėti. Tada jau nebesisveikino. Su G. žmona taip pat atitolo, nors anksčiau pasisveikindavo ir pakalbėdavo. Ji neskundė policijai G. dėl namo remonto darbų. G. pas visus vaikščiojo ir klausė, kodėl pasirašo. Sakė, kad niekas nesupranta, kas čia bus. G. piršo savo nuomonę kaimynams. Dėl G. ji nebuvo bendrijoje. Po to karto nebesisveikina su G. Su namo remontu buvo didžiausi konfliktai su G. Buvo ir policija iškviesta. Kiekvienas turi savo nuomonę dėl namo remonto. Tuo ir baigėsi. Baigėsi remontas, tai baigėsi konfliktai ir viskas gerai.

Teisme parodžius liudytojai nuotrauką (t. 1, b. l. 68), liudytoja nurodė, kad šioje nuotraukoje nėra tos vietos, kur stovėjo automobilis. Pro langą automobilio vidaus nematė. Iš viršaus galima matyti, kad kažkas sėdi priekyje, o daugiau nieko nesimato.

Liudytojas V. M. apklausiamas teisme parodė, kad gyvena tame pačiame name kaip ir G., tik kitoje laiptinėje, 4 aukšte. Gulėjo lovoje namie ir išgirdo nestiprų smūgį į automobilį. Pažiūrėjo pro langą, kuris eina į vidinio kiemo pusę. Lango neatsidarė (buvo pravertas lango viršus). Pro langą nebuvo išlindęs, stebėjo pro stiklą. Taip pat įvykį pro langą stebėjo kaimynė B. Kai kakta atsirėmęs žiūri į langą, o kitas žmogus iškišęs galvą, tai iš šono matosi. Nuo jo iki B. buvo gal kokie 2 metrai. Tada buvo antras smūgis. Nuo pirmo iki antro smūgio praėjo 5-10 s. Matė kaip G. automobilis įvažiuoja į D. automobilį. G. atsitrenkė į G. automobilį. G. atsitrenkė mašinos galu kaire puse į D. automobilio vidurį ar priekį. Įvykis buvo ties namo viduriu, o jo (liudytojo) langai eina per namo vidurį. Tada G. išlipo iš vairuotojo pusės, pasižiūrėjo į savo ir D. automobilį, pažiūrėjo į savo automobilio galinę dalį, į D. automobilio priekinę dalį. Prisiparkavo ir išėjo. Jis (liudytojas) girdėjo du smūgius ir matė vieną susilietimą. Nematė, kad lauke būtų buvę kiti asmenys, kai G. ėjo. Nepastebėjo kažkokių ypatingų G. eisenos bruožų. G. eisena buvo normali. Jis (liudytojas) pro langą nešaukė. Toliau viską stebėjo. Matė, kad išėjo D. Tado po kažkiek laiko jis (liudytojas) išvažinėjo iš namų ir sutiko pareigūnus apačioje. Matė, kad D. kalbėjo su kaimyne, kuri gyvena šalia jo (liudytojo) 4 aukšte (B. M.). Pamena, kad D. buvo apačioje, bet kaimynė B. arba pro langą šnekėjo, arba apačioje šnekėjo. Šios aplinkybės tiksliai nepamena. Kai pamatė, kad D. kalbasi su kaimyne, tai praktiškai iš karto nuėjo nuo lango. Išvažiavo už kokios valandos. Išėjęs iš namų matė G. su pareigūnais. Pareigūnai su G. buvo prie abiejų automobilių. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Jis (liudytojas) buvo priėjęs prie pareigūnų, pateikė dokumentus ir pasakė, kad gali paliudyti, nes matė įvykį. Tuo metu, kai jis kalbėjo su pareigūnais, G. nuo jo buvo 10-15 m atstumu. G. būsena nebuvo kažkuo ypatinga. Nematė arba neprisimena to momento, kai pareigūnai norėjo tikrinti G. blaivumą.

Jo santykiai su G. yra neutralūs. Neturi jokio bendravimo. Paauglystėje kartu išgerdavo, bet buvo nemalonus žmogus, tai nebendravo. G. agresyvus, išsišokantis. Nelaikė pykčio G.

Prieš posėdį jam niekas nepasufleravo, kokius parodymus duoti.

Liudytoja Ž. M. D. apklausiama teisme parodė, kad pamena, kad jai paskambino mama išsigandusiu balsu, kad kieme yra apgadintas tėčio automobilis. Tada ji (liudytoja) gyveno netoli. Sėdo į mašiną ir atvažiavo. Buvo išsigandusi dėl savo tėvo sveikatos, nes abu tėvai yra garbaus amžiaus. Atvyko į kiemą. Kieme buvo tėtis, pareigūnų automobilis ir kaltinamasis, kurį matė stovintį prie automobilio. Kaltinamasis buvo atsirėmęs į stulpą ir naršė telefone. Kai atvažiavo į kiemą, pamatė du pareigūnus, kurie matavo ir apžiūrinėjo tėvo automobilį. Apėjo automobilį. Ji buvo šiek tiek šoke ir buvo šalia tėvo. Ji žiūrėjo, ar tėvas nesušals, nes tai jai buvo svarbu. Vėliau nuėjo į butą ir buvo su mama.

Ji nežino, kaip atrodo kaltinamojo automobilis, nes ten negyvena. Nežiūrėjo ir nesidomėjo. Jai atrodo, kad su pareigūnais nekalbėjo. Gal su pareigūnais persimetė keliais žodžiais. Pareigūnai turbūt klausė, kas ji ir ji pasakė, kad ten jos tėtis. Neatsimena, kad būtų pareigūnams pasakiusi, kad mama matė įvykį. Nekalbėjo ir su kaltinamuoju. Tikrai nesakė kaltinamajam, kad ji matė įvykį. Buvo kaimynė B. išėjusi į lauką. Buvo aptarinėjamas įvykis ir tiek. Daugiau nešnekėjo. Ji nematė jokių pareigūnų veiksmų su kaltinamuoju. Nežino, kokia buvo kaltinamojo būklė. Nebuvo priėjusi arčiau prie kaltinamojo. Neatsimena, ką tiksliai tėtis jai sakė, kai ji atvažiavo. Sakė, kad galimai neblaivus asmuo ir, kad trenkė į jo stovintį automobilį. Nežino į kurią automobilio dalį trenkė. Įlinkimą matė, bet nepamena, kurioje vietoje. Tėčio mašina senesnė. Ji nežino, ar buvo apibraižymų ir smulkių eismo įvykių su tėčio mašina. Nežino, ar tėtis linkęs rūpintis automobiliu. Nebendrauja apie mašinas. Pastaruoju metu tėtis nėra kalbėjęs apie smulkius eismo įvykius. Tėčio sveikatos būklė pagal amžių yra normali. Mama prie jos nebuvo išėjusi į lauką pasižiūrėti tėčio mašinos. Neatsimena, kas pasakė apie automobilyje miegantį G., nes buvo šnekama vienas per kitą.

Nebuvo užėjusi pas kaimynę B. Ji (liudytoja) buvo lauke. Ji neprašė B. duoti parodymų. Jeigu B. minėjo, kad ji buvo užėjusi pas ją, tai gal po to, kai pakalbėjo su tėvu. Po to, kai buvo viršuje. Neatsimena, kad buvo nuėjusi pas B. ją pakviesti pakalbėti su pareigūnais. Bet B. tą dieną matė. Neįkalbinėjo B. duoti parodymus. Jai atrodo, kad kalbėjo, jog yra sudėtinga situacija ir, kad duoti parodymus yra pilietiška pareiga. Apie tai kalbėjo įvykio dieną lauke.

Tyrėjai nurodė, kad kaltinamasis yra sunkaus charakterio, nes iš vaikystės likę nemalonūs prisiminimai.

Liudytojas J. S. apklausiamas teisme parodė, kad pamena, jog reagavo į įvykį, kad neblaivus vairuotojas atsitrenkė į automobilį. Kai atvyko, vairuotojo nebuvo. Buvo asmuo, kuris pranešė apie įvykį. Tai buvo garbaus amžiaus vyriškis. Viskas vyko prie daugiabučio kiemo. Jie vėliau apžiūrėjo automobilį su kolega. Užlipo į viršų, kur gyveno to senyvo amžiaus žmogaus kaimynas, kuris galimai atsitrenkė. Iš veido pamena, kad tai tas pats asmuo kaip ir kaltinamasis. Pabeldė į duris arba paskambino ir duris atidarė kaltinamasis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo apsiseilėjęs. Jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neaiški jo kalbėsena. Tai galima buvo suprasti, kad jis buvo nemažai išgėręs. Kaltinamasis atidaręs duris nesitikėjo juos pamatyti. Jeigu gerai pamena, tai kaltinamojo pirmas klausimas buvo: „kodėl jūs čia?“. Tada jie pradėjo pasakot, dėl ko yra įtariamas ir kaltinamasis pasakė, kad jis nesutinka, kad tai ne jis ir pan. Kaltinamasis su jais išėjo į lauką. Kaltinamasis buvo su jais prie automobilio. Jei gerai pamena, tai iš pradžių kaltinamasis neigė savo kaltę. Jis buvo įtariamasis, nes buvo daugiau nei vienas liudytojas. Kaimynai jiems aiškiai pasakė, kad kaltinamasis buvo asmuo, kuris atsitrenkė į automobilį. Mažiausiai du žmonės matė įvykį. Jiems yra nustatyta tvarka asmenį uždaryti į laikino sulaikymo vietą automobilyje. Jis (liudytojas) apžiūrėjo automobilį, darė nuotraukas, bet dabar nuotraukų nepamena. Neatsimena, ar buvo alkoholio. Žino, kad buvo buteliai, bet dabar nepamena, ar alkoholio. Kiek pamena, automobilis buvo ne kaltinamojo. Pamena, kad iš pradžių leido asmeniui turėti savo telefoną, nes dažniausiai pasiima. Kažkuris iš pareigūnų visada turi būti prie automobilio, kai yra sulaikytas asmuo. Tai kolega išėjo pildyti procesinius dokumentus, o jis buvo prie automobilio ir girdėjo, kad kaltinamasis telefoninio pokalbio metu kažkam pranešė, kad jis tą automobilį jau prarado. Kaltinamąjį vėliau atpažino kiti kaimynai. Buvo kažkokia moteris, kuri norėjo su kaltinamuoju pašnekėti dėl jo mamos. Kaltinamasis visą laiką buvo konfliktiškas.

Neatsimena ar sugebėjo patikrinti kaltinamojo blaivumą ar jis atsisakė tikrintis. Pamena, kad dėl to buvo kažkoks nesutikimas ir konfliktas. Galiausiai prieš kaltinamąjį teko panaudoti prievartą, nes viskas išsirutuliavo iki to, kad kai kaltinamajam paliko telefoną, o jie atliko pirminius procesinius veiksmus, kurie reikalauja daug laiko, kaltinamasis buvo laikino sulaikymo kameroje ir pradėjo skambinti į BPC. Kelis kartus skambino į BPC. Tada jiems paskambino jų budėtojai, kad pasižiūrėtų, ką daro sulaikytas asmuo, nes jis pastoviai skambina į BPC. Kaltinamasis trukdė BPC veiklai. Kaip tik tuo metu grįžo kolega ir kelis kartus pasakė kaltinamajam, kad atiduotų telefoną. Gražiai paprašė. Kaltinamasis nesutiko atiduoti telefono ir tada buvo panaudota fizinė prievarta. Fizinė prievarta, tai jų pačių fiziniai veiksmai ir buvo uždėti antrankiai. Nenustebtų jei kaltinamasis jiems būtų grasinęs, bet neprisimena. Bandė aiškintis, ar kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus.

Nepamena, ar matė automobilyje vaizdo registratorių. Jie neturi tokio praktikos, kad patys žiūrėtų registratorių. Tos pačios laikmenos iš registratoriaus negali įsidėti į savo kompiuterį dėl kompiuterio apsaugos. Tada jis buvo neseniai pradėjęs dirbti, tai ir visų niuansų nežinojo. Turbūt buvo įjungę kūno kameras. Kūno kameras būna įsijungę tol, kol bendrauja su asmenimis, bet vėliau, jeigu pildo dokumentus, išjungia. Pagal tvarką, turėtų abu būti įjungę kūno kameras. Bet būna visaip. Būna, kad pradedi pildyti dokumentus ir kažkas pasikviečia, tai neprisimena įsijungti kameros. Šiuo atveju nepamena kaip buvo.

Apžiūrėjo abu automobilius. To žmogaus automobilį, į kurį buvo atsitrenkta, apžiūrėjo tik iš išorės. Tiksliai nepamena, kokie išoriniai apgadinimai buvo padaryti abiem automobiliams. Jam atrodo, kad vienas automobilis buvo „Subaru“, o kitas „Chrysler“. Atrodo, kad senyvo amžiaus asmens automobilio priekinis bamperis kairėje buvo apgadintas. O kaltinamojo automobilio apgadinimų nepamena. Žiūrėjo kaltinamojo automobilio vidų ir išorę. Pagal praktiką, atidaro automobilio dureles ir daro bendrą nuotrauką. Taip pat daro atidarytos bagažinės nuotrauką. Nepamena, kodėl automobilis buvo išvežtas iš kiemo. Nepamena, ar matavo automobilių aukščius.

Mano, kad siūlė kaltinamajam pasirašyti protokolus, kuriuos pildė. Pagal praktiką, jie turi duoti pasirašyti. Jeigu dokumentuose parašyta, kad atsisakė bendradarbiauti, tai reiškia, kad atsisakė. Nepamena pokalbio su kolega, kad kažkuris sakė: „čia bus lengva pildyti, nes jis uždarytas“ ar pan. Nepamena, ar abu su kolega buvo įsijungę kūno kameras. Nepamena, ar kvietė automobilio savininką.

Kaltinamojo vairuojančio nematė.

Liudytojas D. B. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio dieną jis buvo tyrėjas. Kažkokią dieną buvo iškvietimas, kiek pamena, skubesnis. Atvyko į daugiabučio kiemą. Pasitiko senyvo amžiaus pranešėjas, kuris gyvena 4-5 aukšte ir papasakojo aplinkybes. Nepamena, ar jis pats pranešė ar giminaitis. Vyriškis papasakojo, kas buvo, pasakė, kad kažkoks didesnis automobilis parkavimosi metu atsitrenkė į jo automobilį ir jis viską stebėjo pro langą. Apžiūrėjo abu automobilius. Matėsi apgadinimai, bet jie buvo smulkūs, tiesiog apibraižymai, nieko rimto nebuvo. Jam atrodo, kad įlenkimų nebuvo. Nuėjo į nurodytą butą, kur gyvena vairuotojas. Kai atėjo, kaltinamasis išėjo iš buto, jie paaiškino, dėl ko atėjo. Smulkmenų nepamena, bet kiek žino, tai kaltinamasis neigė, kad vairavo. Nusileido į lauką, viską parodė. Kiek pamena, siūlė kaltinamajam pasitikrinti blaivumą, o kaltinamasis atsisakė ne vieną kartą. Pažodžiui neprisimins, ką kaltinamasis pasakojo, bet kaltinamasis viską neigė. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje ir vos ant kojų pastovėjo. Be to liudytojai nurodinėjo, kad kaltinamasis vairavo. Jam atrodo, kad jam sakė, jog kaltinamasis miegojo tame automobilyje. Tiksliai to nepamena. Jie patys vairavimo fakto nematė, viskas buvo pagal liudytojų parodymus. Kiek pamena, patalpino kaltinamąjį į laikino sulaikymo kamerą. Tada nustatinėjo liudytojus, kas matė įvykį. Vienas vyras pats prie jų priėjo ir pasakė, kad viską matė, bet išvažiuoja. Jie paėmė to vyro kontaktus. Jam atrodo, kad jis (liudytojas) apklausinėjo senyvo amžiaus pranešėją dėl įvykio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kolega pildė eismo įvykį. Atliekant darbus gavo iš valdymo skyriaus pranešimus, kad pilietis, kuris sulaikytas laikino sulaikymo kameroje, trukdo dirbti BPC darbuotojams ir, kad naudojasi telefonu. Jie priėjo prie kaltinamojo ir pareikalavo, kad jis atiduotų telefoną. Kaltinamasis atsisakė atiduoti telefoną. Buvo įspėtas dėl fizinės jėgos panaudojimo, nevykdė jų reikalavimų ir buvo išlaipintas iš laikino sulaikymo kameros. Telefonas buvo atimtas, o kaltinamajam buvo uždėti antrankiai.

Neprisimena, ar jis apžiūrėjo kaltinamojo automobilį. Atrodo, kad galinę dalį apžiūrėjo. Abejonių dėl automobilių nekilo. Matėsi, kad kaltinamojo automobilis buvo kreivai paliktas. Galimai pasakytų, kad eismo įvykio metu nuostolis nebuvo padarytas. Neskaitant, kad kaltinamasis galimai vairavo neblaivus, bet tas atsitrenkimas galėjo būti atsirėmimas. Tai gali ir žymės nelikti. Kažkokie automobilio apgadinimai buvo iš senų įvykių. Jam atrodo, kad senyvo amžiaus vyras jam rodė senus apgadinimus. Taip pat parodė, kokių apgadinimų nebuvo. Neprisimena, ar buvo vaizdo registratorius. Jis atliko vieno asmens apklausą, greičiausiai senyvo amžiaus asmens. Neatsimena, ar kaltinamajam siūlė pasirašyti neblaivumo nustatymo aktą, transporto priemonės nuvežimo aktą. Buvo nuspręsta išvežti automobilį iš įvykio vietos, nes buvo pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl girto vairuotojo. Automobilis tyrimui reikalingas daiktas. Nežino, ar dar buvo daroma automobilio apžiūra. Jie tik pirminius veiksmus atliko. Neprisimena, ar buvo informuotas automobilio savininkas dėl to, kad bus nuvežtas automobilis. Jeigu automobilis ne to žmogaus, kuris vairavo automobilį, tai tada automobilio savininkui turi pranešti komisariatas, kad automobilis bus nutempiamas. Būna, kad ryte jie padaro visus pirminius veiksmus, o per pietus jau komisariatas tvarkosi. Komisariatas kontroliuoja kam pranešti ar nepranešti. Jeigu vairuotojas prašo ir bendradarbiauja su pareigūnais, tai jie gali leisti pasiimti daiktus iš automobilio, bet gali ir neleisti pasiimti. Yra pildoma lentelė, ar leidžiama pasiimti daiktus ar neleidžiama. Kadangi kaltinamasis nebendradarbiavo, tai galimai buvo neleista pasiimti daiktų iš automobilio. Buvo surašytas kaltinamojo sulaikymo protokolas. Jie neprivalo tą pačią minutę pildyti sulaikymo protokolo, kai sulaiko žmogų. Privalo tik užfiksuoti sulaikymo laiką.

Negali atsakyti ar jo kūno kamera filmavo visą laiką atvykus į įvykį. Kūno kamera buvo įjungta. Nežino, ar kolega buvo įsijungęs kūno kamerą.

Bendrojo pagalbos cento (toliau – BPC) duomenimis, V. D. 2023-11-11 15.22 val. pranešė, kad į jo automobilį „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaimynas su automobiliu, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu miega savo automobilyje. Kaimynas galimai neblaivus, šalinasi. Pranešėjas laukia savo bute, mato pro langą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 15.37 val. (t. 1, b. l. 10).

Iš BPC garso įrašo ir jo 2023-11-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Pranešėjas prisistato V. D. ir nurodo, kad skambina dėl autoįvykio. Pas jį kieme atvažiavo girtas kaimynas, trinktelėjo į jo mašiną ir dabar savo mašinoje miega. Pareiškėjas nurodo adresą. Nurodo, kad kaimynė skambino, atėjo ir jam pasakė. Taip pat nurodo abiejų automobilių valstybinius numerius. Patikslina, kad kaimynas atsitrenkė. O jis pats bute ir mato pro langą (t. 1, b. l. 97-98).

Vyriausio patrulio J. S. 2023-11-11 tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio padariusio, pasišalinusio ir atsisakiusio tikrintis blaivumą“ nurodyta, kad 2023-11-11 15.30 val. patruliavimo kartu su tyrėju D. B.. Gavo pranešimą, jog į pranešėjo automobilį „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kaimynas automobiliu (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris miegojo automobilyje. Kaimynas galimai neblaivus, šalinasi. Pranešėjas laukia savo bute, įvykį matė pro langą. Apie 15.37 val. jie atvyko į įvykio vietą. Juos pasitiko pranešėjas ir automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, savininkas V. D.. Pasak V. D., per virtuvės langą jis matė, kaip jam žinomas namo kaimynas apgadino jo prie namo įėjimo stovėjusį automobilį ir pasišalino būdamas akivaizdžiai neblaivus. Pasak V. D., automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir įvažiavo į jo stovintį automobilį, stovėjo prieš jo automobilį. Tai buvo automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Pasibeldus į nurodyto kaimyno duris adresu (duomenys neskelbtini), jas atidarė ir pro jas išėjo, kaip vėliau nustatyta, G. G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judėjo nekoordinuotai, sunkiai sugebėjo užrakinti buto duris. Pradėjus vesti pokalbį su G. G., šis iškart pradėjo elgtis priešiškai, neatsakinėjo į klausimus, atsikalbinėjo. G. G. informavo, kad minėtas automobilis „Chrysler“ yra ne jo, tačiau jis juo naudojosi. Nuėjus prie V. D. ir G. G. automobilių, pradėjus aiškintis detales ir nustatinėti apgadinimus, G. G. neigė savo kaltę, atsisakė tikrinti blaivumą ir klausė, kodėl prie jo yra „kimbama“. G. G. kelis kartus pakartojus, kad jam reiškiamas įtarimas, jog jis padarė eismo įvykį galimai būdamas neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, šis piktavališkai nutraukinėjo pareigūnus, nesiklausė, kas jam buvo sakoma, nevykdė jam aiškiai duotų reikalavimų. G. G. kelis kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Jam buvo pasakyta, jog jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą. Sulaikymo metu G. G. buvo atlikta dalinė asmens apžiūra ieškant, ar asmuo neturi nelegalių ar jo pačio sveikatai galinčių pakenkti daiktų. Asmenį apieškojus, jam buvo paliktas turėti telefonas, nes šis stipriai priešinosi jį atiduoti. Buvo bandoma vengti fizinės prievartos ir spec. priemonių panaudojimo tikintis, jog asmuo su telefonu nebetrukdys tarnybinei veiklai. Forminant eismo įvykį bei pradėjus ikiteisminį tyrimą, su jais susisiekė OVS budėtoja, nurodydama, kad G. G., būdamas sulaikytas, keletą kartų skambino į BPC, užimdamas telefono liniją ir trukdydamas tarnybų darbui. Nuėjus prie G. G., jam buvo duotas reikalavimas nustoti trukdyti tarnybų darbą ir atiduoti telefoną. G. G. atsisakė duoti telefoną ir nepakluso reikalavimui. G. G. buvo informuotas, kad prieš jį bus panaudota fizinė prievarta bei spec. priemonės. Po ko iš G. G. buvo bandomas paimti telefonas, tačiau šis priešinosi įtempė savo kūno raumenis, slėpė telefoną ir stipriai jį laikė. Todėl buvo panaudota fizinė prievarta. G. G. buvo ištrauktas jėga iš laikinosios sulaikymo kameros, paguldytas ant žemės, jam buvo iš rankų ištrauktas telefonas ir uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius, G. G. atsisakė keltis savo noru, todėl jis buvo pakeltas ir vėl uždarytas į laikinąją sulaikymo kamerą. Renkant medžiagą tyrimui, G. G. pradėjo skųstis, jog jam skauda rankas, tirpsta pirštai dėl uždėtų antrankių, pradėjo daužyti laikinojo sulaikymo kamerą. Asmeniui buvo iškviestas GMP 0873 ekipažas, kuris apžiūrėjęs G. G. pareiškė, jog jam stiprių sužalojimų nebuvo ir tiesiog skaudėjo rankas dėl antrankių. G. G. uždėjus antrankius, šis pradėjo grasinti pareigūnams, kad „jums bus (necenzūrinis žodis)“, taip pat įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais „dalbajobai“, „gandonai“. G. G. vairuotas automobilis buvo nuvežtas į laikinąją automobilių stovėjimo aikštelę, o jis pats buvo pristatytas į OVS (t. 1, b. l. 11-12).

2023-11-11 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadinti abu bamperiai ir dešinės pusės ratas. Bagažinėje prekių krepšyje yra mažiausiais šeši plastikiniai 1 l talpos buteliai pilni alaus, kirilica užrašyta „Žyguliovskaja“, verdamas (duomenys neskelbtini) (Pastaba. (duomenys neskelbtini) Respublikos miestas). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Automobilis pastatytas ne lygiagrečiai su šaligatvio bortelio kraštu. Automobilio dešinės pusės priekis yra per keliasdešimt centimetrų nutolęs nuo šaligatvio bortelio. Automobilio dešinės pusės galinis ratas yra ties šaligatvio borteliu. Užfiksuotas automobilio užpakalis, bet nuotrauka daryta iš atstumo, apgadinimai nesimato (t. 1, b. l. 45-52).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023-11-11 eismo įvykio schemos ir prie jos pridėtos medžiagos matyti, kad eismo įvykis fiksuotas 2023-11-11 15.10 val., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. D., ir automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas G. G.. Įvykio aplinkybės - G. G., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė galu į stovėjusio automobilio „Subaru“ priekį. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad „Chrysler“ automobilio užpakalinė kairė dalis nutolusi nuo matavimo taško nutolusi 8,58 m, o kairės pusės priekis — 8,15 m. Už „Chrysler“ automobilio stovi priekiu nukentėjusiojo automobilis „Subaru“. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad „Subaru“ apgadintas priekinis bamperis (kuriame aukštyje ir vietoje nenurodyta), „Chrysler“ apgadintas užpakalinis bamperis (kurioje vietoje ir aukštyje nenurodyta). Fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 71) fiksuotas „Chrysler“ bamperio apgadinimas (įbrėžimas) 50 cm aukštyje, „Subaru“ valstybinio priekinio numerio apgadinimas 35 cm aukštyje, priekinio bamperio apgadinimas kairėje pusėje 43 cm aukštyje, 50 cm aukštyje apgadinimų nefiksuota (t. 1, b. l. 64-91).

Iš 2023-11-11 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023-11-11 15.50 val. G. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau jis du kartus atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jam buvo išaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti med. apžiūrą teisiniai padariniai. Taip pat jis atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes ir pasirašyti dokumentus (t. 1, b. l. 54).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) 2023-11-11 akto duomenimis, įtarus, kad asmuo vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas kitas KET pažeidimas nuspręsta automobilį „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priverstinai nuvežti į saugomą aikštelę (t. 1, b. l. 55).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) duomenimis, automobilio „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininke registruota R. B. (t. 1, b. l. 95).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. lapkričio mėnesį automobilio „Chrysler (USA) Town and Country Touring“ (pasirinkti 2011 m) kaina su PVM buvo 6 270 Eur (t. 1, b. l. 96).

Pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai, kurie aprašyti 2023-11-16 – 2023-11-20 apžiūros protokole. Byloje yra tik vieno pareigūno kūno kamera daryti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „PSS-20231111-153735“. Matosi, kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka vyras (V. D.), kuris nurodo, kad jam jis porą kartų į mašiną trenkė, po to pamiegojo, o kol pareigūnai atvažiavo, nuėjo namo. Kaimynė matė, po to dar kartą trenkė. Truputį buferis atšoko. Sako, kad buvo ratu užvažiavęs ant šaligatvio. Pareigūnas atsako, kad matosi, taip negražiai čia ir palikta. V. D. pakartoja, kad jam kaimynė sakė, kad kaimynas tranko jo mašiną. Jis kol paskambino, žiūri pro langą, žmona šaukia, kad vėl tranko. Pareigūnai apžiūri automobilius. V. D. nurodo, kad G. G. automobilis ant bortelių stovėjo šiek tiek išlindęs. Pareigūnai eina link buto, kuriame turėtų būti kaltinamasis. Pareigūnams priėjus prie buto durų iš buto išeina kaltinamasis. Pareigūnai pasisveikina ir prisistato. Pareigūnas klausia kaltinamojo vardo ir pavardės. O kaltinamasis atsako: „oo, kokia proga? Aš iš namų išėjau“. Pareigūnai paklausia, ar jis turi automobilį „Chryser“. Kaltinamasis sako, kad jo neturi, bet juo naudojasi. Pareigūnai pasako, kad kaimynas sakė, jog šis padarė eismo įvykį. Kaltinamasis atsako, kad jis tik išėjo. Kitas pareigūnas, kuris filmuoja, nueina iki V. D. ir paklausė ar šis matė kaip kaltinamasis išlipo. V. D. patvirtina, girdisi žodis „miegojo“. atsako, kad kaimynė matė ir jis pats matė, kaip kaltinamasis pats išlipo, kad miegojo. Pareigūnai su kaltinamuoju išeina į lauką. V. D. jau nėra. Kaltinamasis sako, kad jis yra šio automobilio naudotojas, klausia kur problemos. Policijos pareigūnas kaltinamajam sako, kad jis padarė eismo įvykį, o kaltinamasis klausia: „Kur?“. Kaltinamasis klausia, kur yra nors kažkokios žymės ant jo automobilio, kad buvo atsitrenkta, dulkės yra. Pareigūnai atsako, kad yra ir viskas puikiai matosi. G. G. teigia nevairavęs ir nesinaudojęs automobiliu. Pareigūnas nurodo, kad yra žmonės, kurie matė. Kaltinamasis atsako, kad jis buvo namuose, o dabar eina savo reikalais. Pareigūnas sako, kad iš pradžių patikrins blaivumą, o kaltinamasis atsako, kad jis neprivalo, nes jis tik iš namų išėjo. Pareigūnas nurodo, kad jeigu jis atsisako tikrintis blaivumą, tai jis bus sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Kaltinamasis klausia kodėl, jis ką tik išėjo. Pareigūnui pasakius, kad kaltinamasis nevykdo teisėtų reikalavimų. G. G. klausia kokių. Pareigūnas atsako, kad pasitikrinti blaivumą. G. G. klausia „Kokia proga?“. Pareigūnas atsako, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino. G. G. atsako, kad nedarė ir nevažiavo. Pareigūnas atsakė, kad kaimynai matė. G. G. teigia, kad tegul jie įrodo, kodėl jis turi įrodinėti. Pareigūnas atsako, kad jis šiuo metu negali įrodinėti ar neįrodinėti, nes šiuo metu jis yra neblaivus. Kaltinamasis klausia iš ko pareigūnas sprendžia, kad jis yra neblaivus. Pareigūnas atsako, kad kvapas, kad kvėpuoti neįmanoma prie jo. Kaltinamasis klausia, ar gali įrašyti, pareigūnai leidžia ir pasako, kad ir jie įrašinėja. Kaltinamasis atsako, kad jis sutinka ir neprieštarauja. Pareigūnas dar kartą išaiškina jo pareigą pasitikrinti neblaivumą, klausia ar jis sutinka ar nesutinka. Kaltinamasis neatsako į šį klausimą, žiūri į telefoną, kažką skaito. Pareigūnai kantriai laukia. Vaizdo įraše matosi, kad kaltinamojo kalba ir judesiai apsunkinti, jis stovi atsirėmęs į stulpą, tačiau svyruoja. Pareigūnas sako, kad jie pasiruošę, o kaltinamasis toliau žiūri į telefoną, kažką skaito, sako, kad kol jis nefiksuos, nepūs. Pareigūnas atsako, kad jis turi minutę apsispręsti. Iš pareigūno posakio galima suprasti, kad kaltinamasis užrakino telefoną, kaltinamasis juokdamas atsako, kad taip. Pareigūnas sako, kad jau praėjo minutė. Kaltinamasis atsako, kad pareigūnai jo iš karto neperspėjo, kad filmuoja, turėjo iš karto perspėti, ne vėliau, kad čia teisinis dalykas (kalba stringa, kaltinamasis atsirėmęs į stulpą, svyruoja, vienu metu praranda pusiausvyrą). Dar kartą kaltinamajam aiškina, kodėl jis privalo pasitikrinti neblaivumą, kad jis pasišalino iš eismo įvykio. Kaltinamasis aiškina, kad žmonės gali pasakyti daug ką. Pareigūnai dar kartą aiškina, kaltinamasis nereaguoja, toliau žiūri į telefoną, pareigūnai kelis kartus klausia ar jis girdi reikalavimą eiti į tarnybinį automobilį. Reikalauja daiktus padėti ant grindų, bet kaltinamasis nesutinka atiduoti telefoną. Kaltinamasis atsisakinėja. Pareigūnai apieško kaltinamąjį, klausia ar kaltinamasis ką nors dar turi, jis atsako, kad „kalašnikovą“, reikalauja pateikti jo kratos orderį, telefono neduoda. Pareigūnai nusileidžia ir palieka kaltinamajam telefoną. Uždaro kaltinamąjį į automobilio kamerą. Vaizdo įraše matyti, kad automobilio „Chrysler“ užpakalinis dešinys automobilio ratas visiškai prisiglaudęs prie šaligatvio bortelio, o priekinis dešinys automobilio ratas nuo bortelio nutolęs keliasdešimt centimetrų. Tarpas tarp „Chrysler“ užpakalio ir „Subaru“ priekio labai nedidelis. Pareigūnai atlieka kitus veiksmus, apžiūri automobilius.

2. vaizdo įrašas „PSS-20231111-163409“. Matoma, kaip pareigūnas kalbasi su kaltinamuoju, kuris sėdi laikino sulaikymo kameroje tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas pasiteiravo, ar vyras vartojo alkoholį prieš eismo įvykį ar po eismo įvykio. Kaltinamasis atsako, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje. G. G. neigia padaręs eismo įvykį;

3. vaizdo įrašas „PSS-20231111-175354“. Matoma, kaip kaltinamasis rėkia ir sako, kad negali judėti. Pareigūnai sako, kad jis nejudėtų ir antrankius atrakins. Pareigūnai pildo įvykio dokumentus;

4. vaizdo įrašas „PSS-20231111-182230“. Filmuojama policijos pareigūno kūno kamera. Matoma, kaip pareigūnai pildo įvykio dokumentus, bando kalbinti kaltinamąjį, tačiau vyras neina į kalbas ir vis neigia padaręs eismo įvykį

5. vaizdo įrašas „PSS-20231111-191229“. Matoma, kaip pareigūnai pildo dokumentus. Atvyksta greitoji medicinos pagalba G. G.. Kaltinamajam buvo uždėti antrankiai, dėl ko kaltinamasis skundžiasi nejaučianti rankų, kad rankos yra užspaustos ir jis jų nejaučia. Bandoma paaiškinti, kad tai yra normalu, žymės likusios nuo antrankių. Bet G. G. toliau teigia, kad rankas skauda (t. 1, b. l. 99-100).

Iš 2024-08-08 kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), stovintis Vilniau sr., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 2E automobilių stovėjimo aikštelėje. Nurodyta, kad raktu atrakinus ir atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles ir vizualiai apžiūrėjus automobilio saloną, sėdynes, vaizdo registratoriaus nesimato. Automobilio bagažinėje registratoriaus nesimato. Atidarius tarp priekinių automobilio sėdynių esančią daiktadėžę, matomos dvi navigacijos, laidas, vaizdo registratorius ir kiti smulkūs daiktai. Po vairuotojo pusės sėdyne, ant žemės yra laidas. Apžiūros metu paimtas vaizdo registratorius ir nuo žemės, po vairuotojo sėdyne paimtas buvęs laidas. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių ir jo vidus. Nurodyta, kad G. G. prašant užfiksuoti automobilio užpakalio apgadinimai, kurių, pasak gynėjo, nebuvo paimant automobilį, kad automobilis buvo perstatytas, ką pripažino ir automobilių priežiūros specialistas R. M.. Nuotraukoje nr. 5 užfikuoti automobilio užpakalinio dangčio apgadinimai (įlenkimas ir apibraižymas) (t. 3, b. l. 7-9, 12-18).

Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024-10-08 rašto Nr. 23/270-24662/SDZ39019 matyti, kad ADB Compensa Vienna Insurance Group gavo užklausą dėl informacijos pateikimo dėl 2023-11-11 įvykio, kuriame buvo apgadintas automobilis „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad po 2023-11-11 eismo įvykio užfiksuoti minėto automobilio priekinio buferio sugadinimai. Išmokėta suma 621,11 Eur (t. 3, b. l. 80, 81).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025-01-23 ekspertizės akte Nr. 11-2423(24) nurodyta, kad:

1. tyrimui pateiktame vaizdo registratoriuje vaizdo įrašų, galimai filmuotų laikotarpiu nuo 2023-11-11 14.30 val. iki 2023-11-11 apie 15.30 val. nėra, nes minėtame įrenginyje nėra vidinės atminties – vartotojo duomenų įrašymui turi būti naudojama į registratorių įstatoma microSD kortelė;

2. pateikto tipo automobiliuose vaizdo registratoriuose, įrašymo režime, vartotojo informacija rašoma į microSD kortelę nepertraukiamai (ant viršaus), automatiškai naikinant ankstesnę informaciją (priklausomai nuo naudojamos microSD kortelės talpos bei registratoriaus veikimo laiko trukmės, atlaisvintos laikmenos sritys gali būti perrašytos po kelis kartus). Dažniausiai, dėl automatinio rašymo ciklo, microSD kortelėje senesni failai išgadinami/ištrinami be galimybės atkurti/atstatyti buvusią informaciją. Įrašų apie kitų įrenginių prisijungimą (pvz. išmanaus telefono, kompiuterio) fiksavimo galimybė registratoriuje nenustatyta, todėl, tokiu atveju, iš pateiktų duomenų, nustatyti naudotos microSD kortelės informacijos naikinimo/ištrynimo požymių (pvz. vartotojo iniciatyva)- galimybės nebūtų (t. 3, b. l. 112-114).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnyje įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmoje dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,5 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal prokuroro pakeistą kaltinimą, G. G. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. jis, 2023-11-11 apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir 2023-11-11 apie 15.50 val. policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą sertifikuoto alkotesterio pagalba bei nepasinaudojo teise nustatyta tvarka nuvykti į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas neblaivumas atliekant kraujo tyrimą. Kaltinamas tokiu būdu pažeidęs Kelių eismo taisyklių 17 punktą, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015 ir kt.). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnai pagal liudytojo V. D. pranešimą policijai 15.22 val., atvyko į įvykio vietą 15.37 val. Juos pasitiko pranešėjas ir automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas V. D.. Pareigūnams atvykus, kaltinamojo valdomas automobilis „Chrysler“ stovėjo dešiniu šonu ties šaligatvio borteliu, prie namo laiptinės, V. D. automobilis stovėjo nedideliu atstumu už kaltinamojo automobilio, pastatytas taip pat dešiniu šonu lygiagrečiai šaligatvio borteliui. V. D. automobilio priekis buvo nukreiptas į kaltinamojo automobilio užpakalį. Kaltinamojo valdomas automobilis „Chrysler“ stovėjo ne lygiagrečiai šaligatvio borteliui, o smailiu kampu, užpakalinis dešinys ratas buvo prisilietęs prie šaligatvio bortelio, o dešinys priekinis ratas virš 40 cm (Pagrindas. Eismo įvykio schema), nutolęs nuo šaligatvio bortelio. Pareigūnams priėjus prie kaltinamojo buto durų, pro jas išėjo G. G.. G. G. neigė vairavęs, sukėlęs eismo įvykį ir su pareigūnais išėjo į kiemą prie jo naudojamo automobilio „Chrysler“ ir V. D. automobilio „Subaru“. Pareigūnai informavo, kad jie daro vaizdo įrašą, kelis kartus reikalavo pasitikrinti neblaivumą, nurodydami, kad jis kaltinamas sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvyko vietos, taip pat pareigūnas nurodė, kad kaltinamasis neblaivus, nes dėl sklindančio iš jo kvapo sunku prie jo stovėti ir kvėpuoti. G. G. teigė, kad jis neturi pareigos tikrintis, nes nevairavo, o eismo įvykį turi įrodyti kaimynai, jis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis ne tik vengė neblaivumo patikrinimo, bet ir nepasinaudojo teise nustatyta tvarka nuvykti į gydymo įstaigą, kur būtų patikrintas neblaivumas atliekant kraujo tyrimą. Ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo kaip perteklinė.

Taigi kaltinamasi neigia iš vis vairavęs įvykio dieną automobilį ir, kad sukėlė eismo įvykį. Nurodė, kad automobilis buvo toje pačioje vietoje, kaip ir prieš tai dienos vakare, kur jį pastatė grįžęs su sugyventine R. B. iš (duomenys neskelbtini). Jis buvo nuėjęs į automobilį pasiimti alkoholio, pirkto (duomenys neskelbtini), kurį ir vartojo per pietus. Parodė, kad alkoholio butelį iš automobilio parsinešė 14 val., pietaudamas apie valandą išgėrė namie apie pusę 0,7 litro ar 1 litro butelio viskio, nes jam buvo išeiginė. Taip pat nurodė, kad nešdamasis iš automobilio paimtą butelį alkoholio, sutiko laiptinėje kaimyną V. D..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad kaltinamasis buvo prieš įvykį (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtino ir teisme apklausta jo sugyventinė R. B.. (duomenys neskelbtini) alaus buteliai pirkinių krepšyje užfiksuoti ir automobilio bagažinėje, automobilio apžiūros įvykio vietoje metu. Tačiau kaltinamojo versija, kad jis įvykio dieną nevairavo automobilio „Chrysler“, paneigta sutampančiais liudytojų B. M., V. M. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo nuomone, pagrindo tikėti šių liudytojų parodymais nėra, nes jie jį gali apkalbėti. Jo santykiai su šiais liudytojais blogi, nes išsiskyrė nuomonės dėl renovacijos. Teismas atmeta šią kaltinamojo versiją kaip nepagrįstą. Visų pirma liudytojai paneigė, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, kad su juo konfliktuoja, tik kaltinamąjį apibūdino kaip konfliktuoti linkusį žmogų, nedraugišką. Antra, liudytojų iš dalies besiskiriantys parodymai neesminėse detalėse, tik patvirtina faktą, kad jie jokių parodymų nederino ir nelaukė tinkamos progos apkalbėti kaltinamąjį, sugalvojo planą jam pakenkti ar pan. Liudytojų B. M., V. M. duotais parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie esminėmis detalėmis sutampa, juos pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, liudytojo V. D. parodymai, o pagrindas apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas ir grįstas tik paties kaltinamojo požiūriu į kaimynus.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas V. D. parodymus, teismas atsižvelgia į garbų liudytojo amžių ir tai, kad jo parodymai teisme pakankamai skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (pavyzdžiui, kokiu būdu sužinojo apie galimą eismo įvykį, kas vyko po to, kad pro langus kaimynai šaukė G., ką jis daro, kad jis šaukė G. vardu, dėl automobilių padėties, kokiu automobilio galu kaltinamasis kliudė jo automobilį, kokie apgadinimai dėl to atsirado). Todėl teismas vadovaujasi V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 17-18), kurie sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis iš karto įvykio vietoje, atvykus pareigūnams (užfiksuoti vaizdo įraše).

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog G. G. įvykio dieną prieš atvykstant pareigūnams vairavo automobilį, tiesiogiai matė liudytoja B. M. ir V. M.. Taip pat matė liudytojas V. D.. Taip pat šių liudytojų parodymai patvirtina ir G. G. vairuojamo automobilio mažiausiai du kontaktus su V. D. automobiliu, kai G. G. statė savo automobilį.

Liudytoja B. M. parodė, kad ji, būdama namie, pro langą dienos metu matė einantį G. G., jis svirduliavo, todėl jai kilo įtarimas, kad jis išgėręs, nes anksčiau jo svirduliuojančio nematė, eisena buvo išgėrusio žmogaus. G. G. perstatė savo automobilį iš vienos vietos į kitą. Matė, kaip G. G. atsisėdo į automobilį prie automobilio vairo ir pradėjo važiuoti. G. G. norėjo pastatyti automobilį prie laiptinės įėjimo. Jai kilo įtarimų, kad automobilis gali netilpti, nes ten buvo mažai vietos. G. G. pasuko automobilį, kad atbulomis galėtų pastatyti automobilį į tą vietą, į kurią norėjo, įsuko į laisvą stovėjimo vietą ties šaligatviu prie įėjimo į laiptinę. Stovėjo V. D. automobilis ir G. G. savo vairuojamo automobilio užpakaliu atsitrenkė į V. D. automobilio priekį. Pirmo smūgio metu kitų žmonių nebuvo. Automobilio greitis nebuvo didelis. Smūgio stiprumo nežino. Negali pasakyti ar V. D. automobilis sujudėjo. Ji nuėjo pas kaimyną V. D. ir pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė kaimyno automobilis. V. D. nuėjo pažiūrėti, o ji nuėjo žiūrėti pro langą. Matė kaip V. D. buvo prie G. G. automobilio. Paskui ji V. D. paklausė kaip sekėsi, jis atsakė, kad ar tai nėra automobilyje G. G. ar tai, kad G. G. miega. Tada ji išgirdo antrą trenksmą, kuris buvo stipresnis. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad G. G. vairuojamo automobilio vienas ratas yra ant šaligatvio (šią aplinkybę nurodė matęs ir V. D.), tačiua negalėj nuodyti, kuris tiksliai. Ji vėl nuėjo pas V. D., jis pasakė, kad antrą trenksmą pats girdėjo. Ji nuėjo prie lango, bet nieko nematė, todėl nuo lango nuėjo. Po kiek laiko išgirdo V. D. lauke vaikštant, nuėjo prie lango ir pamatė V. D. apžiūrinėjantį savo automobilį, o po to nueinantį namo. Ji V. D. klausė, ar jis iškvietė policiją, V. D. atsakė, kad taip. Vėliau matė, kaip G. G. atsisakė pūsti į alkotesterį, jis garsiai kalbėjo, todėl atsisakymą išgirdo. Dar matė kaimyną V. M., kuris žiūrėjo pro langą ir kažką sakė, tik nepamena ką.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad gulėjo lovoje namie ir išgirdo nestiprų smūgį į automobilį. Pažiūrėjo pro langą į vidinį namo kiemą. Buvo pravertas lango viršus. Matė pro langą žiūrinčią kaimynę B., ji buvo už kokių 2 m iškišusi galvą, todėl matėsi. Po pirmo smūgio buvo antras smūgis, matė kaip G. G. automobilis įvažiuoja į V. D. automobilį. G. G. atsitrenkė mašinos galu kaire puse į V. D. automobilio priekį, kažkur per vidurį. Įvykis buvo ties namo viduriu, kur yra jo langai. Tada G. G. išlipo iš savo automobilio, pažiūrėjo į savo automobilio užpakalinę dalį, į V. D. priekinę dalį, pastatė automobilį ir išėjo. Jis girdėjo du smūgius ir matė vieną prisilietimą. Nepastebėjo, kad G. G. eitų kažkaip ypatingai. Toliau viską stebėjo. Matė kaip išėjo V. D.. Matė kaip V. D. šnekasi su kaimyne B., galimai jai žiūrint pro langą arba nulipus, tiksliai nepamena. Tada nuėjo nuo lango, po kiek laiko išėjo, nes reikėjo važiuoti ir pamatė policijos pareigūnus. Jis priėjo prie policijos pareigūnų, pasakė, kad gali paliudyti ir paliko savo kontaktus, G. G. buvo už 10-15 m, jo būsena nebuvo kažkokia ypatinga.

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis po pirmo smūgio nulipęs į apačią pamatė už automobilio vairo snaudžiantį G. G.. Vienas automobilio ratas stovėjo ant šaligatvio. Jis nieko G. G. nesakė, grįžo namo. Grįžus namo — antras „bakstelėjimas“. Matė G. G. ir savo automobilio kontaktą, matė lėtai judantį G. G. automobilį. Paaiškino, kad visiems gali atsitikti, kad statant automobilį, gali kliudyti kitą automobilį. Matė, kaip G. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Kokia dalimi kontaktavo G. G. automobilis su jo automobiliu, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaimynė B. M. pranešė apie pirmą smūgį, tada jis išėjo į lauką pažiūrėti ir matė miegantį prie vairo G. G.. Po to jis grįžo į butą, paėmė telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė apie įvykį. Tada jis išgirdo, kaip kaimynė šaukia, kad vėl daužomas jo automobilis. Jis, būdamas bute, pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad tas pats automobilis „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas atbulomis 2 kartus atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Tada jis iškart vėl nuėjo į lauką. Pirmame aukšte jis sutiko kaimyną G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, eidamas svirduliavo. Jis kaimyno paklausė: „Ko daužai mano mašiną?“. Kaimynas jam nieko neatsakė ir nuėjo. Iš pareigūnų kamera darytų vaizdo įrašo matyti, kad atvykusiems pareigūnams V. D. taip pat paaiškino, kad kaimynas porą kartų į mašiną trenkė, po to pamiegojo, o kol pareigūnai atvažiavo, nuėjo namo. Kaimynė matė, po to dar kartą trenkė. Truputį buferis atšoko. Ratu buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Jis kol paskambino, žiūri pro langą, žmona šaukia, kad vėl tranko. V. D. teisme nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo rašytiniuose paaiškinimuose ir parodymuose užfiksuotų aplinkybių, kad G. G. buvo neblaivus, kad nuo G. G. sklido alkoholio kvapas, kai jis lipdamas antrą kartą G. G. sutiko pirmame aukšte. Pažymėtina, kad G. G. neneigia, kad su V. D. susitiko laiptinėje, tik nurodė, kad V. D. jo neklausė apie mašinos daužymą. Parodė, kad su V. D. prasilenkė laiptinėje, kai su buteliu ėjo namo.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas V. D. parodė, kad po pirmo ir po antro smūgio buvo triukšmas lauke, visi šaukė G. pro langus ir jis šaukė G., tačiau tai paneigė liudytojai V. M. ir B. M.. Abu jie nurodė, kad niekas nešaukė. Liudytojas V. M. parodė, kad tik matė, kaip V. D., būdamas lauke kalbėjo su B. M., kuri arba buvo išlindusi pro langą arba nulipusi į apačią, tiksliai neatsiminė.

Taigi, visi liudytojai nurodė girdėję du smūgius, tačiau nurodė, kad galėjo būti ir daugiau. Taip pat visi šie liudytojai matė G. G. vairavimo faktą. V. M. matė aplinkybes, susijusias su antru stuktelėjimu, nes parodė, kad po smūgių G. G. išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius ir nuėjo namo. Tai atitinka B. M. parodymus, kad pirmą kontaktą matė ir girdėjo, kai stebėjo kaip stato automobilį G. G., kitų žmonių nebuvo, apie tai pranešė V. D., kuris nuėjo pažiūrėti. Po antro stuktelėjimo garso ji pažiūrėjo pro langą, tačiau neatsimena ką matė, nuėjo pasakyti apie tai V. D., kuris patvirtino, kad antrą kartą girdėjo, ji grįžo namo, nuėjo prie lango, tačiau nieko nematė, nes V. D. dar nebuvo išėjęs, jo balsą lauke išgirdo vėliau. Tad ši liudytoja galėjo negirdėti dar vieno kontakto garso, kurį girdėjo V. M.. O V. M. galėjo negirdėti pirmo stuktelėjimo. V. D. parodė, kad pirmo stuktelėjimo nematė ir negirdėjo, jam pranešė kaimynė, tačiau kalbant su bendruoju pagalbos centru išgirdo šaukimą, kad vėl daužomas jo automobilis, pažiūrėjęs pro langą matė lėtai judantį kaltinamojo automobilį. Visa tai rodo, kad buvo tam tikras laiko tarpas tarp pirmo automobilių kontakto ir antro.

V. D. parodė, kad matė automobilio „Subaru“ priekinio bamperio apgadinimus, apibraižymus ir įtrūkimą. Įvykio vietoje pareigūnai (girdisi iš kūno kamera darytų vaizdo įrašų) nurodė matantys tik automobilio numerio įlenkimą, o liniuote matuoti abiejų automobilio bamperių apgadinimai, V. D. priekinio valstybinio numerio apgadinimai, nesutapo aukščiu, taip pat aukščiu nesutapo kaltinamojo priekinio bamperio apgadinimai su V. D. automobilio numerio pažeidimais. Fotonuotraukoje fiksuotas „Chrysler“ bamperio apgadinimas (įbrėžimas) 50 cm aukštyje, „Subaru“ valstybinio priekinio numerio apgadinimas 35 cm aukštyje, o priekinio bamperio apgadinimas kairėje pusėje 43 cm aukštyje, 50 cm aukštyje apgadinimų nefiksuota (t. 1, b. l. 45-52). Įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti V. D. nurodyti jo automobilio apgadinimai: pažeistas radiatorius, priekinio kairės pusės sparno įlenkimas. Apklausiamas teisme V. D. nurodė, kad būdavo, kad prieš įvykį statant automobilį ar važinėjant baksteldavo kažkur. Liudytojas D. B. (policijos pareigūnas, tyrėjas) parodė, kad apžiūrėjo abu automobilius, matėsi apgadinimai, bet jie buvo smulkūs, tiesiog apibraižymai, nieko rimto nebuvo. Jam atrodo, kad įlenkimų nebuvo. Abejonių dėl automobilių nekilo. Matėsi, kad kaltinamojo automobilis buvo kreivai paliktas. Galimai pasakytų, kad eismo įvykio metu nuostolis nebuvo padarytas. Tas atsitrenkimas galėjo būti atsirėmimas. Tai gali ir žymės nelikti. Kažkokie automobilio apgadinimai buvo iš senų įvykių. Jam atrodo, kad senyvo amžiaus vyras jam rodė senus apgadinimus.

Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai, juos sugretinus ir įvertinus jų visumą, laiko nustatytas šias aplinkybes: G. G. nagrinėjamų įvykių dieną vairavo automobilį „Chrysler“, kai jį perstatė į kitą vietą, prie namo laiptinės, kur stovėjo ir V. D. automobilis. Tai tiesiogiai matė liudytoja B. M., kuri parodė, kad matė kaip įsėdo G. G. į vairuotojo vieta ir važiavo, tiksliai apibūdino, kaip statė automobilį, kaip manevravo. Taip pat tai tiesiogiai matė liudytojas V. M., kuris matė, kad po to, kai G. G. naudojamas automobilis kontaktavo su V. D. stovinčiu automobiliu, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo G. G., apžiūrėjo automobilius, savo automobilio užpakalį, o V. D. automobilio priekį, po to pabaigė pastatyti automobilį ir išėjo namo.

Taip pat teismas laiko nustatyta, kad G. G., statydamas automobilį „Chrysler“ atbuline eiga, kliudė kelis kartus V. D. automobilį. G. G. vairuojamo automobilio kontaktą su V. D. stovinčiu automobiliu matė tiesiogiai abu liudytojai: V. M. (matė du kontaktus, sekančius vienas paskui kitą) ir B. M. (matė vieną kontaktą, girdėjo du atsitrenkimus, po to uždarė langą). Abu liudytojai patvirtino, kad kontaktai nebuvo stiprūs, G. G. vairuojamas automobilis judėjo lėtai. B. M. nurodė neprisimenanti, kad po kontakto V. D. automobilis būtų sujudėjęs. V. M. matė vieną kontaktą G. G. vairuojamo automobilio užpakaline kaire dalimi su V. D. stovinčio automobilio priekinės dalies viduriu. Kad taip galėjo būti, matyti ir iš G. G. automobilio padėties po įvykio. Iš įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų ir eismo įvykio schemos matyti, kad G. G. automobilis nebuvo pastatytas lygiagrečiai su šaligatvio bortelio kraštu. Automobilio „Chrysler“ dešinės pusės priekis 43 centimetrais buvo daugiau nutolęs nuo bortelio krašto, nei dešinės pusės užpakalinė dalis. O iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kad užpakalinis dešinys automobilio „Chrysler“ ratas liečiasi su šaligatvio borteliu, į tai atkreipia dėmesį ir pareigūnas, kai V. D. nurodo, kad G. G. automobilio ratas vienu metu buvo ant šaligatvio bortelio. Tai matė ir liudytoja B. M.. Iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad tarpas tarp automobilio „Chrysler“ užpakalio ir „Subaru“ priekio buvo itin nedidelis. Liudytoja B. M. teisme parodė, kad jai žiūrint pro langą atrodė, kad G. G. automobilis negali tilpti toje vietoje, kur statė G. G. automobilį, jos nuomone, buvo per mažai vietos. Šie liudytojos parodymai ir automobilio „Chrysler“ padėtis, užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu, pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše „PSS-20231111-153735“, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad liudytojos abejonės pasitvirtino, G. G. statant automobilį lygiagrečiai bortelio trūko vietos, todėl ir įvyko keli kontaktai su V. D. stovėjusiu automobiliu. Automobilio padėtis neprieštarauja ir liudytojo V. M. parodymams, kad G. G. važiuodamas atbuline eiga, kaire užpakaline dalimi kliudė V. D. automobilio priekio vidurinę dalį, kad tik iš dar vieno bandymo pavyko pastatyti automobilį. Kaltinamojo elgesys, kurį matė liudytojas V. M., taip pat patvirtina, kad G. G. statydamas automobilį, savo automobiliu kontaktavo su V. D. automobiliu. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad G. G. po jo vairuojamo automobilio dviejų kontaktų su V. D. automobiliu, išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo V. D. automobilio priekį, savo automobilio užpakalį, po to baigė pastatyti savo automobilį ir nuėjo namo. Ir nors byloje nėra neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kontaktų metu buvo apgadintas V. D. automobilis, tačiau tai nepaneigia, kad automobiliai galėjo bamperiais susiliesti ir dėl to galėjo girdėtis garsas bei patvirtina, kad G. G. suprato, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su stovinčiu V. D. automobiliu, nes būtent galimo kontakto vietos ir apžiūrėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl vairavimo fakto ir G. G. vairuoto automobilio kontakto su stovinčiu V. D. automobiliu, daro išvadą, kad G. G. nėra sąžiningas duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai vertinami kaip gynybinė versija, kuri parengta susipažinus su bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamos vadovaujantis rungimosi principu ir G. G. aktyviai gynėsi, teikė įvairius prašymus, tarp jų atlikti ekspertizę dėl galimo autoįvykio mechanizmo ir kt., tačiau apie automobilyje buvusį vaizdo registratorių, kuriame galėjo būti užfiksuotos visos įvykio aplinkybės (nurodė, kad įrašoma buvo net neįjungus automobilio degimo variklio) nesakė apie metus nuo tyrimo pradžios, o teisme pateikė prašymą apžiūrėti vaizdo registratorių, suprasdamas, kad jokie įrašai jame negali būti išlikę, nes vaizdo registratoriuje, įrašymo režime, vartotojo informacija rašoma į microSD kortelę nepertraukiamai (ant viršaus), automatiškai naikinant ankstesnę informaciją. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, dėl G. G. parodymų vertinimo kritiškai.

Tas pats pasakytina ir apie G. G. parodymus apie tai, kada jis vartojo alkoholį. Nors nėra liudytojų, kurie būtų bendravę su G. G. iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau liudytojai B. M. žiūrint pro langą G. G. eisena sukėlė įtarimų, nes pasak jos, jis neįprastai svyravo, svyravo kaip girtas žmogus, sėdo už automobilio vairo, todėl ji liko prie lango žiūrėti. Pažymėtina, kad sunkiai kaltinamojo laikoma pusiausvyra matėsi ir pareigūno kamera darytuose vaizdo įrašuose (aprašyta prie įrodymų). Kaltinamasis teisme teigė, kad jį galėjo matyti einant į automobilį pasiimti viskio butelio, pirkto (duomenys neskelbtini). Taip pat V. D. galėjo jį matyti grįžtantį su buteliu, nes pirmame aukšte jie susitiko. Šioje vietoje teismas pažymi, kad G. G. parodė, jog alkoholio butelio ėjo pasiimti 14 val., pietavo apie vieną valandą ir pietų metu išgėrė pusę butelio alkoholio. Tačiau tai neatitinka kitų byloje esančių duomenų. Teismas pažymi, kad V. D., kai G. G. jį susitiko, jau antrą kartą leidosi į apačią, prieš tai jis jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 15.22 val. ir nurodęs, kad kaimynas kliudė jo automobilį ir dabar automobilyje miega. Pažymėtina, kad iš BPC duomenų matyti, kad pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo te praėjus 15 minučių po iškvietimo (pranešta 15.22 val., po pirmo stuktelėjimo į automobilį, atvyko pareigūnai 15.37 val., G. G. sutiko praėjus trims minutėms po atvykimo) ir užfiksavo G. G. neblaivumo požymius, kurie buvo akivaizdūs ir rodė pakankamai stiprų G. G. apsvaigimą. Neblaivumo požymiai ne tik užfiksuoti vaizdo įraše, jie aprašyti ir neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tad yra paneigta kaltinamojo versija, kad jis 14 val. ėjo pasiimti alkoholio butelio, kurį gėrė pietaudamas ir kurį imant ir nešant galėjo matyti liudytojai. Tad teismas laiko visiškai neįtikinamais kaltinamojo teiginius, kad G. G. per tokį trumpą laiko tarpą nuo grįžimo į namus iki policijos pareigūnų atvykimo į jo namus (viską įvertinus praėjo ne daugiau nei 15 min.) būtų spėjęs pavalgyti, išgerti gana nemažą labai stipraus alkoholio kiekį ir taip apgirsti.

Taip pat nustatyta, kad atvykus pareigūnams pasitvirtino, jog G. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad pareigūnai nustatė G. G. neblaivumo požymius. Pareigūnų kamera darytame vaizdo įraše matyti, kad G. G. kalba ir judesiai buvo apsunkinti, jam sunku buvo išlaikyti pusiausvyrą, stovėdamas prie stulpo nuolat svyravo, pareigūnas išaiškino G. G., kad nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas (nurodė, kad net sunku stovėti šalia), vienu metu G. G. stovėdamas prie stulpo prarado pusiausvyrą. Užfiksuotas G. G. neadekvatus elgesys, nuolat kažką žiūrėjo telefone, norėjo įjungti telefono vaizdo kamerą, tačiau jam niekaip nepavyko, vienu metu jį galimai užblokavo (į tai atkreipė pareigūnas dėmesį, G. G. patvirtino, kad užsirakino ir nusijuokė, toliau žiūrėjo į telefoną, nereagavo į pareigūnų reikalavimus, pareigūnai kantriai laukė ir vis reikalavo tikrintis blaivumą, klausė ar kaltinamas juos girdi, nes G. G. tik svirduliuodamas žiūrėjo į telefoną. Pareigūnai V. G. aiškino priežastis, tačiau G. G. vis teigdavo, kad neprivalo tikrintis blaivumo, nes nevairavo, o kaimynų parodymai dar ne įrodymai. Neadekvatus elgesys fiksuotas ir kituose vaizdo įrašuose. Taigi neblaivumo požymiai buvo nustatyti, tačiau blaivumą G. G. tikrintis atsisakė.

Kaltinamojo teigimu, jam nebuvo išaiškintos atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės. Jis nebuvo kaltinamas vairavęs neblaivus, jam buvo nurodyta tik, kad sukėlė eismo įvykį.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Nagrinėjamu atveju su baudžiamosios atsakomybės taikymu yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės); taip pat šių taisyklių nuostatas įgyvendinančios Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Be kita ko, bylai reikšmingus policijos pareigūnų veiksmus, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, detaliau reglamentuoja ir Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas.

Visų pirma nustatyta, kad pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą reikalauti G. G., kad jis pasitikrintų blaivumą, nes jie atvyko pagal V. D. pranešimą, kad G. G. vairuodamas automobilį kliudė jo automobilį ir, kad jis dabar miega už vairo, galimai girtas. Atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, kurioje jų laikė V. D. ir paaiškino apie įvykio aplinkybes, kilo pagrįstų įtarimų, kad iš ties galėjo būti eismo įvykis ir, kad asmuo jį sukėlęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Aprašo 9 punkte nurodyta policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), jei vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo: 9.1. įspėja asmenį, kad, siekiant užfiksuoti neblaivumo požymius, asmuo bus filmuojamas; 9.2. filmuoja asmenį siekdamas užfiksuoti Aprašo 5 punkte nurodytus požymius ir: 9.2.1. paklausia, ar supranta vengimo pasitikrinti neblaivumą pasekmes, ar vartojo alkoholį, kiek ir kada jo vartojo; 9.2.2. aiškiai žodžiu pasiūlo asmeniui leisti jį tikrinti, taip pat pasiūlo atlikti Aprašo 5.1.1 ir 5.1.2 papunkčiuose nurodytus veiksmus; 9.3. vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksuoja Aprašo 2 priede nustatytos formos akte. 10.3. punkte nustatyta, kad jei vairuotojas nesutinka su tikrinimo rezultatais ar vengia neblaivumo patikrinimo, pasiūlo vairuotojui nurodyti nesutikimo ar vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvus; pagal 10.4. punktą, jei vairuotojas atsisako įrašyti, ar sutinka su tikrinimo rezultatais, nurodyti nesutikimo ar vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvus arba pasirašyti akte, tai pažymi akte ir nurodo atsisakymo priežastis.

Kaip nustatyta pirmiau, iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų matyti, kad buvo akivaizdūs G. G. neblaivumo požymiai, taip pat pareigūnas G. G. išaiškino, kad jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vienas iš požymių, tai iš G. G. sklindantis stiprus alkoholio kvapas. Neblaivumo požymiai užfiksuoti ir Neblaivumo nustatyto akte. Pareigūnai, nors ir ne iš karto, tačiau pranešė G. G., kad daromas vaizdo įrašas. Jokie G. G. parodymai prieš save nefiksuoti. Taip pat G. G. išaiškina, kad atisakymas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Taip pat klausė kada G. G. vartojo alkoholį, į ką G. G. neatsakė, tik pasakė, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje (vaizdo įrašas „PSS-20231111-163409“).

Įvertinęs išdėstytą, teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnai iš esmės laikėsi Aprašo 9–10 punktų nuostatų, reglamentuojančių veiksmus, kai vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo.

Teismas pažymi, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, todėl asmens nubaudimui pakanka nustatyti, kad jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Priežastys, dėl kurių vengiama pasitikrinti neblaivumą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Todėl G. G. teiginiai, kad jis pateikto reikalavimo metu nebuvo vairuotojas, todėl jo neblaivumas neturėjo būti tikrinamas, dėl to, kad alkoholį vartojo po grįžimo į namus, nagrinėjamu atveju nešalina jo pareigos pasitikrinti neblaivumą. Šioje byloje nustatyta, kad V. D. pareigūnams apie įvykį pranešė po pirmo G. G. automobilio kontakto su jo automobiliu. Po to dar kartą ėjo į lauką, kai jau buvo antras kontaktas su jo automobiliu ir susitiko laiptinėje G. G., pasak kurio, jis nešėsi butelį viskio namo, kurio pusę ten ir išgėrė. Kaip pirmiau nustatyta, pareigūnai G. G. sutiko praėjus ne daugiau nei 15 minučių nuo pranešimo gavimo, nes pareigūnai atvyko po pranešimo gavimo per 15 minučių, atvykę po 3 minučių sutiko G. G., kuris dar po V. D. pranešimo policijai vairavo toliau automobilį ir su V. D. automobiliu kontaktavo. Tad G. G. neblaivumo požymiai nustatyti praėjus ne daugiau nei 15 min. po G. G. automobilio vairavimo. Taigi pareigūnų reikalavimas, išreikštas netrukus po asmens, kuriam nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, vairavimo leistis būti patikrinamam, ar nėra neblaivus, buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas. Šioje situacijoje G. G. turėjo pareigą paklusti policijos pareigūnų reikalavimui ir pasitikrinti neblaivumą, nepriklausomai nuo jo pozicijos, jog jis jokio nusižengimo nepadarė. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje G. G. privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, pradėjus tyrimą galėjo teigti, jog alkoholinius gėrimus vartojo jau po transporto priemonės vairavimo, grįžęs į namus, ką jis tvirtino ir teisme, kad eismo įvykio nesukėlė ir pan. Tačiau jis pasirinko priešingą veikimą – po automobilio vairavimo atsisakė tikrintis neblaivumą esant akivaizdiems neblaivumo požymiams ir norėjo taip elgtis, o būtent tokie veiksmai ir užtraukia atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl G. G. pripažįstamas kaltu, padaręs minėtą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nenustatyta kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, esant neišnykusiam teistumui, tačiau veikos skirtingos savo pobūdžiu, todėl teismas šioje byloje nėra pagrindo pripažinti kaltinamąjį recidyvistu.

G. G. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Jis darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Bylos duomenimis jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki 2024-12-28. Naujesnių duomenų teismas neturi. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir teismo įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. 2024-03-27 duomenimis, G. G. per paskutinius 1 metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už greičio viršijimą (administracinis nusižengimas padarytas 2023-07-26), paskirta bauda apmokėta (t. 2, b. l. 106). Taigi matyti, jog iš esmės kaltinamojo padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio.

Nors prokuroras prašė skirti arešto bausmę, tačiau, kaip minėta pirmiau, kaltinamasis anksčiau nėra baustas ar teistas už tapataus pobūdžio veiką, jo charakteristikos nėra pagrindo vertinti išimtinai neigiamai, nėra pagrindo laikyti, kad nusikalstamas elgesys yra susiformavęs, kad asmuo sistemingai daro nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, Todėl teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas artimas baudos minimumui, numatytam už nesunkių nusikaltimų padarymą, t. y. 80 MGL (4 000 Eur (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą, skiriama bauda nuo 50 MGL iki 2 000 MGL). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitiks bausmei numatytus tikslus, bus teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui.

Kaltinamasis vadovaujantis BK 66 straipsniu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-11-11 15.52 val. iki 2023-11-12 14.51 val. (vieną dieną), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, įskaitomas į baudos bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, ir laikyti kad neatlikta bausmė yra 74 MGL (3 700 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokuroras prašė kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą G. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos padarymo aplinkybes, taip pat pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Pirmiau aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 m. 6 mėn. terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos – 2023-11-12.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Kaip minėta, kaltinamasis G. G. nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Chrysler“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), „Regitra“ duomenimis valdytoja-savininke yra registruota kaltinamojo sugyventinė R. B. (t. 1, b. l. 95). Iš kaltinamojo ir jo sugyventinės parodymų matyti, kad jie jau apie 20 metų veda bendrą ūkį, automobilis pirktas, kai jų dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų, R. B. niekada nevairavo, teisės vairuoti kelių transporto priemones nėra įgijusi, minėto automobilio, automobilis pirktas už jos lėšas (santaupas ir paveldėtas lėšas), tačiau jis buvo pirktas būtent kaltinamajam, kuris automobiliu rūpinasi ir jį naudoja. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad asmenys veda bendrą ūkį, gyvena šeiminį gyvenimą ir automobilis pirktas būtent kaltinamajam naudoti ir jeigu šie santykiai butu buvę formalizuoti registruojant santuoka, teigti, kad automobilis nepriklausė ir G. G. nebūtų pagrindo, todėl teismas sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju turi būti konfiskuojamas būtent automobilis, kuris nors ir nepriklauso bendrosios jungtinės teise kaltinamajam ir R. B., tačiau yra bendras kaltinamojo ir R. B. turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kiti klausimai

Kaltinamajam G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas; 3) dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. ((duomenys neskelbtini)) – paliktinas nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Z. 2023-11-24 nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2023-11-24 iki 2024-05-24 buvo paskirtas R. B. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį keleivinį automobilį „Chrysler Town & Country“ (VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-03 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą skirtas iš naujo nuo 2024-06-03 iki 2024-12-03. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-15 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas pirmiau nurodytam turtui buvo pratęstas iki 2025-05-03, o 2025-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą skirtas iš naujo nuo 2025-05-05 iki 2025-11-05. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamojo gynėjas A. D. teisme pateikė G. G. patirtas proceso išlaidas už teisinę advokato pagalbą, kurios 2024-10-02 sudarė 1 815 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad išlaidas sudaro susipažinimas su baudžiamąją byla ir kliento gynimas pirmos instancijos teisme (t. 3, b. l. 63-65). 2024-11-11 rašte nurodė, kad išlaidos passkirstė taip: susipažinimas su bylos medžiaga 363 Eur, Procesinių dokumentų rengimas (2024-06-14 prašymas Nr. AD/2024-06-14-01; dalyvavimas autoobilio apžiūroje 2024-08-08 – 121 Eur; pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose 2024-06-18, 2024-09-12, 2024-10-03 ir vėlesniuose teismo posėdžiuose) (t. 3, b. l. 83). Pateiktas mokėjimo nurodymas, atliktas G. G. 2024-04-08 „Swedbank“ 1 815 Eur sumai, paskirtyje įrašant „Už advokato paslaugas) (t. 3, b. l. 66). Šias išlaidas gynėjas prašo priteisti iš valstybės. Kadangi G. G. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš valstybės netenkinamas.

Byloje esančios trys kompaktinės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vaizdo registratorius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas G. G. (BPK 94 straipsnio 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (4 000 (keturių tūkstančių) Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaityti G. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-11-11 15.52 val. iki 2023-11-12 14.51 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai, ir laikyti kad neatlikta bausmė yra 74 MGL (3 700 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023-11-12.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti R. B., gim. (duomenys neskelbtini)) vardu registruotą transporto priemonę „Chrysler Town & Country“ (VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti ją valstybės nuosavybėn.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; 3) dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-05 nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. B. į automobilį „Chrysler Town & Country“ (VIN: (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini)) uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo vykdymo.

A. G. G. gynėjo prašymą priteisti G. G. iš valstybės teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje esančias tris kompaktines laikmenas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vaizdo registratorių po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti G. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulioninė