Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-07-27 · Civilinė byla Nr. e2-4402-1060/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
e2-4402-1060/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00576-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas
E. Š., S. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-4402-1060/2020Proceso Nr. 2-34-3-00576-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams E. Š. ir S. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo solidariai priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovų E. Š. ir S. Ž. 3 778,00 Eur žalos atlyginimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 3).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo pareigūnai nustatė, jog E. Š. ir S. Ž. 2019 m. gruodžio 13 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) kartu žvejo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomaisiais tinklais ir kartu sugavo 2 eršketus, 12 sterkų, 6 lydekas, 3 karšius, 2 lynus ir 32 kg ešerių ir kuojų, kurios nebuvo paleistos. Tokiais savo veiksmais pažeidėte Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ 9.1, 10.2 punkto reikalavimus ir 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu atsakovai pripažinti kaltais padarę administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 291 straipsnio 4 dalyje. Atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala žuvų ištekliams, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2.3., 9, 10 punktais bei 2 priedo Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių 2, 3, 4, 6 punktais ir sudaro 3 778,00 Eur. Atsakovams 2020 m. balandžio 29 d. buvo pateiktas pasiūlymas Nr. (3.0)-AD5-6264 geranoriškai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 3 778,00 Eur dydžio žalą žuvų ištekliams, tačiau žala nebuvo atlyginta.

Atsiliepimas

3. A. S. Ž. ir E. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – asmeniškai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 7 – 8, 9 – 10). Atsakovams be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

4. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno valdyba 2019 m. gruodžio 13 d. S. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0001354 dėl to, kad jis kartu su E. Š. (duomenys neskelbtini) žvejo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomaisiais tinklais ir draudžiamu žvejybos būdu ir įrankiais kartu sugavo 2 eršketus, 12 sterkų, 6 lydekas, 3 karšius, 2 lynus ir 32 kg ešerių ir kuojų. Taip pat Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2019 m. gruodžio 13 d. E. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0001356 dėl to, kad jis kartu su S. Ž. (duomenys neskelbtini) žvejo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomaisiais tinklais ir draudžiamu žvejybos būdu ir įrankiais kartu sugavo 2 eršketus, 12 sterkų, 6 lydekas, 3 karšius, 2 lynus ir 32 kg ešerių ir kuojų.

6. Šiais veiksmais atsakovai pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1, 10.2 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje. S. Ž., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jį pasirašė. Dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų neteisėtų veiksmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje S. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 150,00 Eur dydžio bauda. E. Š., surašant administracinio nusižengimo protokolą, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jį pasirašė. Dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų neteisėtų veiksmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje E. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį ir nubaustas 150,00 Eur dydžio bauda. Remiantis žalos aplinkai paskaičiavimu atsakovų S. Ž. ir E. Š. aplinkai padaryta žala yra 3 788,00 Eur. Ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. raštu pasiūlė atsakovams gera valia atlyginti žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų dėl minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusią 3 788,00 Eur dydžio turtinę žalą.

7. Atlikus formalų ieškovo byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovai padarė žalą gamtai ir privalo ją atlyginti.

8. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

10. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 9.1. punkte nustatyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai). 10.2 punkte nustatyta, kad laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais. 11.2 punkte nustatyta, jog draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti pagal Tvarkos apraše nurodytu būdu apskaičiuotą jos dydį. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas asmenims pažeidus žvejybą, vandens naudojimą, vandens telkinių apsaugą, vandens apsaugą nuo teršimo ir statybą reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, kai padaroma žala žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame Tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriamos prie žuvusių.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė draudimą žvejoti draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomaisiais tinklais, numatytą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 ir 10.2 punktuose. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovų kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovai minėtų aplinkybių neginčijo.

13. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikomos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3 778,00 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D27. Atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, klausimo dėl žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

14. Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovų atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiamas 3 778,00 Eur žalos atlyginimas.

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 21,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

16. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) 3 778,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žalos atlyginimą, priteistą sumą sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT30 4010 0510 0425 0881.

Priteisti iš atsakovų E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei po 10,50 Eur (dešimties eurų ir penkiasdešimties centų) žyminį mokestį. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė