Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis D. K. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/00796 - iš pradinio skolininko I. G. į jo teisių ir pareigų perėmėją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-436-808/2012 dėl 1301,31 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko I. G. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas mirė 2013-11-25. Antstolis gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kad palikimą po I. G. mirties priėmė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius. Vykdomoje byloje Nr.0174/14/17013 antstolis D. K. 2012-12-04 turto arešto aktu areštavo skolininkui I. G. priklausantį turtą ir minėtus turto arešto aktus perdavė įregistruoti Turto arešto akto registrui t.y. atliko teismų praktikoje nurodytą palikėjo turto arešto išviešinimą. 2015-04-17 NTŽ prie ŽŪM Širvintų skyriaus buvo papildomai raštu informuotas apie palikėjo I. G. skolos UAB „Gelvora“ir susidariusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D. K. prašymą tenkino. Vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykomąjį dokumentą Nr.L2-436-808/2012 dėl 1303,31 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko I. G. išieškotojo I. G. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, pakeitė pradinį skolininką I. G. į naują skolininką Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių. Teismas nustatė, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-436-808/2012 dėl 1301,31 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko I. G. išieškotojo UAB Gelvora naudai. LR Gyventojų registro duomenimis skolininkas 2013-11-25 mirė. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą palikimą po I. G. mirties faktiškai valdyti pradėjo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas vykdymo procese pakeisti pradinį skolininką I. G. į jo teisių ir pareigų perėmėją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo antstolio D. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra įstaiga, penkiasdešimtyje Lietuvos miestų ir savivaldybių turinti teritorinius padalinius (skyrius), kurie neturi savarankiško subjektiškumo ir veikia pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus suteiktus įgaliojimus t.y. Nacionalinės žemės tarnybos padaliniai, tarp jų Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius ir Nacionalinės žemės tarnybos centriniai struktūriniai padaliniai yra viena įstaiga. Nacionalinė žemės tarnybos Širvintų skyrius įgyvendina funkcijas, teisės aktais priskirtas Nacionalinei žemės tarnybai, o savo veikloje veikia Nacionalinės žemės tarnybos vardu. Todėl apeliantės manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-6 nutartis neteisėta dėl to, kad netinkamai pakeistas skolininkas vykdymo procese t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius turi būti pakeistas į Nacionalinę žemės tarnybą. Nacionalinė žemės tarnyba paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei tik tais atvejais, kai paveldimas žemės sklypas (jo dalis) ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Kai valstybei tenka pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, žemės sklypai parduodami aukcione, išskyrus LR Žemės reformos įstatymo 13 str. nustatytus atvejus, kai žemė neprivatizuojama. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. išdavė 2015-01-21 palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ½ žemės sklypo, esančio Širvintų raj.savivaldybėje. 2015-09-31 notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo valstybė paveldėjo likusią žemės sklypo, esančio Širvintų r.sav. Vaitkuškės k., dalį. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi CPK 754 str., kuriame įtvirtinta reikalavimų patenkinimo eilė, turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais už palikėjo skolas tik gavusi lėšas už aukcione parduotą žemės sklypą. Aukcionas bus galimas tik panaikinus turto areštą žemės sklypui, atlikus individualų žemės sklypo vertinimą t.y. nustačius pradinę žemės sklypo kainą ir Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui priėmus sprendimą parduoti žemės sklypą aukcione. Nagrinėjamu atveju yra nukrypstama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2016-10-28 nutartyje civ.b.Nr.3K-3-434-695/2016, kurioje konstatuota, kad CPK 668 str. 2 d. nuostata draudžia vykdyti išieškojimą iš valstybės turto, todėl vykdymas realizuojant šį turtą CPK tvarka negalimas. Valstybė realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal LR CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais t.y. CPK 596 straipsnis reglamentuoja procesinių teisių perėmimą vykdymo procese. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėmimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto t.y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad skolininkas I. G. mirė (2013-11-25), priverstinai išieškojimai iš skolininko nėra įvykdyti. Iš testamento registro išrašo matyti, kad 2014-12-19 dėl paveldimo turto kreipėsi VMI prie LR FM, palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Apeliantė nurodė, kad Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. 2015-01-21 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ žemės sklypo, esančio Širvintų r. sav., Vaitkuškės k. 2015-09-31 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo valstybė paveldėjo likusią žemės sklypo, esančio Širvintų r. sav., Vaitkuškės k., dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-12-06 nutartimi, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, pakeitė pradinį skolininką I. G. į naują skolininką - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių. Pažymėtina, jog Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, pagal kurias paveldėto turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja VMI prie LR FM. Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.259. Pagal Taisyklių 2 p. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pagal šias Taisykles priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias Taisykles. Taisyklių 43 punktas numato, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetetingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą Mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.3D-601 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos struktūrą, kurios sudėtyje 48 teritoriniai skyriai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr.3D-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtinta nauja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra, kurios sudėtyje yra 50 teritorinių skyrių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju netinkamai pakeistas skolininkas vykdymo procese. Valstybei atstovaujanti institucija turi būti Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju antstolis D. K. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje iš pradinio skolininko I. G. į jo teisių ir pareigų perėmėją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino minėtą prašymą, neatsižvelgdamas į tai, jog prašymo rezoliucinė dalis suformuluota neteisingai, nebuvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, jau vien dėl aukščiau paminėto skundžiama nutartis yra neteisėta. Pažymėtina ir tai, kad valstybė paveldėjusi palikėjo (skolininko) turtą ir prievoles, pakeičia šalį vykdymo procese ir vietoj palikėjo tampa skolininke, tačiau procesinės padėties pasikeitimas nekeičia tolesnės įstatyme nustatytos turto realizavimo tvarkos. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.