- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1441-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11439-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- S. S., J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams S. S. ir J. S. dėl iškeldinimo iš savavališkai pastatytų statinių, tretieji asmenys antstolis V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. S. ir J. S., prašydamas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objektų – 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamojo namo, nurodyto 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00335, bei 6,0 m ilgio ir 5,0 m pločio medinio karkaso statinio, nurodyto 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00333, esančių (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti minėtuose savavališkos statybos objektuose apsigyventi naujiems asmenims. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų jokių apribojimų kitiems asmenims įsikelti į savavališkos statybos objektus, o tai sudarytų pagrindą bylai tęstis neribotą laiką, kadangi į savavališkos statybos objektus įsikėlus naujiems asmenims į bylą turėtų būti įtraukti vis nauji statiniuose apsigyvenę asmenys. Taip pat įsikėlus naujiems asmenims į savavališkos statybos objektus, teismo sprendimo dėl iškeldinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimas pagal jau įsiteisėjusį sprendimą taptų apsunkintas, kadangi ieškovas vis tiek negalėtų vykdyti savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, griaunant statinį, nes savavališkos statybos pastate gyventų nauji asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-05 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sieja su galimai ateityje kilsiančiu ginču tarp ieškovo ir kitų šalių, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas atmetė ieškovo nurodytus motyvus, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai tęsiamas neribotą laiką, kadangi į savavališkos statybos objektus įsikėlus naujiems asmenims į bylą turėtų būti įtraukti vis nauji statiniuose apsigyvenę asmenys. Teismo vertinimu, būsimi, kad ir tikėtini, teisminiai ginčai tarp šalių nedaro įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymo būtent šioje civilinėje byloje galimybėms, t. y. iškeldinant atsakovus S. S. ir J. S., todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė turės įtakos būsimam teismo sprendimui ir yra susijusi su reiškiamu ieškovo neturtiniu reikalavimu dėl atsakovų iškeldinimo iš patalpų. Taip pat nurodė, jog ieškovas pateiktu ieškiniu siekia ne pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi dėl to jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o iškeldinti savavališkuose statiniuose gyvenančius atsakovus, taigi, įvertinus pateikto ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą reikalavimą), egzistuoja alternatyvi tikimybė, jog patenkinus ieškinį ieškovas įvykdys savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus, kas taip pat suponuoja abejones dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo.
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17911-566/2016 panaikinti ir Inspekcijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad šiuo metu esminė kliūtis, trukdanti įvykdyti teismo sprendimą yra ta, kad griautinuose statiniuose nuolat gyvena atsakovas, įpareigotas šalinti savavališkos statybos padarinius, ir kitas asmuo. Nurodo, kad teismui šioje civilinėje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu į griautinus statinius įsikeliant vis naujiems asmenims, kas kartą bus stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priverstinis vykdymas tuo žymiai apsunkinant ir nepagrįstai vilkinant vykdymo procesą. Nurodo, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas prarastų prasmę – nebūtų pasiektas tikslas, dėl kurio Inspekcija kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti asmenis iš savavališkai pastatytų statinių. Taip pat nurodo, kad statytojui gera valia nevykdant teismo įpareigojimo, Inspekcija siekia pasinaudoti priverstinio vykdymo galimybėmis, tačiau siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti statinį, pirmiausia būtina iškeldinti griautinuose statiniuose gyvenančius asmenis iš šių statinių taigi, atitinkamai, ir užtikrinti, kad į šiuos statinius neįsikeltų nauji asmenys. Priešingu atveju, nors atsakovai ir būtų iškeldinti iš savavališkos statybos objektų, bet šiuose objektuose apsigyvenant vis naujiems asmenims, nebūtų galima įvykdyti teismo sprendimo, tokiu būdu pažeidžiant teismo sprendimo privalomumo principą.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys S. S., J. S., V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija atsiliepimų į pateiktą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu į griautinus statinius įsikeliant vis naujiems asmenims, kas kartą bus stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo priverstinis vykdymas tuo žymiai apsunkinant ir nepagrįstai vilkinant vykdymo procesą. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių užuominų net apie potencialią galimybę tretiesiems asmenims įsikelti į ginčo patalpas ir jose apsigyventi. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kaip nors liudijančių aplinkybę, jog yra trečiųjų asmenų kurie ketintų įsikelti į minėtas patalpas, ar kad viešoje erdvėje yra paskelbtas koks nors skelbimas/raginimas įsikelti į šias patalpas, kas tikėtinai apsunkintų įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio nugriauti statinius įvykdymą, todėl teigti kad egzistuoja realus pavojus ne tik šiam teismo sprendimui (kuriuo prašoma iškeldinti S. S. ir J. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objektų – 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamojo namo, nurodyto 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00335, bei 6,0 m ilgio ir 5,0 m pločio medinio karkaso statinio, nurodyto 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00333, esančių (duomenys neskelbtini)), bet ir susijusios (Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2015-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8691-868/2015, kuria išieškotojui Inspekcijai leista priverstinai nugriauti (duomenys neskelbtini) pastatytą 12,60 m ilgio ir 9,20 m pločio gyvenamąjį namą, nurodytą savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00335 bei 6,0 m ilgio ir 5,0 m pločio medinio karkaso statinį, nurodytą 2012-11-14 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121114-00333) teismo nutarties įvykdymui, nėra jokio pagrindo.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.