Vilniaus apygardos teismo nutartis

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovei procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu bei nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

5. Nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo pareiga (CPK 29 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis) yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma išnaudojus kitas įteikimo galimybes (CPK 117 straipsnis), jeigu yra nežinomos atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus (CPK 130 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad privaloma užtikrinti šalių teises civiliniame procese – teisę būti išklausytam (audiatur et altera pars) ir tinkamai pritaikyti rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).

6. Teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovė deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad atsakovė įvykdė savo pareigą deklaruoti išvykimą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnis).

7. Teismo vertinimu, ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą naudodamasi (duomenys neskelbtini)institucijų paslaugomis (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini), kitas institucijas). Vien aplinkybė, kad tai pareikalauja papildomų laiko ar lėšų sąnaudų, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma.

8. Teismas pažymėjo, kad, patikrinus VSDFV duomenis, nenustatyta atsakovės darbovietė Lietuvoje, į kurią būtų galima siųsti teismo procesinius dokumentus. Atsakovė Lietuvoje taip pat neturi nekilnojamojo turto, kurio adresu būtų galima siųsti ir galbūt įteikti procesinius dokumentus. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neturi galimybių įteikti atsakovei dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovės dabartinę gyvenamąją vietą, išvada, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti daroma.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino ieškovės prašymo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu, pripažino ieškinį neatitinkančiu CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų bei nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, įpareigojant pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei įteikti procesinius dokumentus.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atsakovei procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

13. Teismų praktkoje pabrėžiama, kad asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

14. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

15. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tačiau šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiga nurodyti teisingą atsakovo adresą tenka ieškovui (CPK 29 straipsnis), kaip ir pareiga pagrįsti, kad ieškovas išnaudojo galimybes atsakovo adresui nustatyti.

17. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad tiek CK 2.17 straipsnio 3 dalyje, tiek Fiksuotų įmokų kortelės sutartyje Nr. 09-095719-EG, iš kurios kildinamas atsakovės įsiskolinimas, yra nustatyta atsakovei pareiga raštu informuoti kitą sandorio šalį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė minėtos pareigos nėra įvykdžiusi, todėl jai tenka iš to kylančios pasekmės, t. y. ieškovė įgyja teisę pareikšti ieškinį pagal paskutinę atsakovės žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su minėtais atskirojo skundo argumentais sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė nėra sandorio šalis ir reikalavimo teisę į atsakovę yra įgijusi reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Ieškovė nepateikusi byloje duomenų, leidžiančių spręsti, kad skolininkė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą (cesiją) kaip tai numato CK 6.109 straipsnio 1 dalis. Todėl ji negali remtis aplinkybe, kad atsakovė neįvykdė pareigos ją informuoti apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

19. Pritartina pirmosios isntancijos teismo argumentams, kad ieškovė nėra išnaudojusi galimybių nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, pavyzdžiui kreipiantis į (duomenys neskelbtini) institucijas informacijai gauti. Todėl teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo viešo paskelbimo būdu bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovei įteikti procesinius dokumentus (CPK 115 straipsnis).

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė argumentuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovei nustatant naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.