Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00953, suinteresuotas asmuo antstolė R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

9. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė du išrašus, nurodydamas, kad tai yra jo asmeninio kompiuterio nuotraukos, kuriuose yra fiksuotas 20222 m. sausio 15 d. skundo išsiuntimo data, laikas ir skundo gavėjai.

10. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

11. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami įrodymai nėra įskaitomi ir iš jų nesimato, jog skundas, o ne koks nors kitas procesinis dokumentas buvo išsiųstas el. paštu antstolei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta jog Kauno apylinkės teisme 2022 m. sausio 18 d. el. paštu buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/15/00953, kuriuo pareiškėjas kartu prašė taikyti laikinąsias pasaugos priemones.

14. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą; jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, o šis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

15. CPK 510 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėtini ikiteismine tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Tai reiškia, jog asmuo, kurio nuomone, antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus šiam paduodant skundą. Jeigu asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių privalomai teikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pridėdamas įrodymus, patvirtinančius skundo dėl antstolio veiksmų įteikimo antstoliui faktą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas, tačiau laikina procesinio pobūdžio priemonė susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16. Pareiškėjui galimybė atlikti veiksmus, apimančius skundo dėl antstolio procesinių veiksmų padavimą tiesiogiai teismui, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kartu nepridedant rašytinių įrodymų apie tinkamą išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimą, pasireiškiantį vieno egzemplioriaus antstolio kontorai pateikimu, įstatyme nenumatyta. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

17. Iš pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra galimybės nustatyti, kad jis būtų pateiktas ir antstolei R. G., t. y. pareiškėjas kartu nepateikė Kauno apylinkės teismui skundo kopijos su gavimo antstolės kontoroje žyma ar kitų duomenų, kad antstolė būtų gavusi pareiškėjo skundą. Pažymėtina, kad civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nenustato pareigos teismui kreiptis į antstolį, kuris patvirtintų ar paneigtų informaciją apie gautus skundus dėl antstolio veiksmų. Įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi įstatymų leidėjas nustatė pareigą ne teismui, bet besikreipiančiam į teismą asmeniui pateikti aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš pareiškėjo pateikto skundo, pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės nustatyti, kad pareiškėjas antstolei būtų pateikęs skundą dėl konkrečių antstolės veiksmų ir (ar) jos neveikimo. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas elektroniniu paštu, t. y. neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, kadangi nei CPK nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu). Pareiškėjas, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 1 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nustatyta tvarka – naudojantis LITEKO VEP posistemiu arba teismui pateikti procesinį dokumentą pasirašytą originaliu parašu (CPK 111 straipsnio 7 dalis).

20. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.