- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- I-1740-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3), skundo papildyme (b. l. 18-19) nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo du kartus po 15 min. per mėnesį suteikti telefoniniai pokalbiai. Taksofono aparatas yra įrengtas prižiūrėtojų kabinete, dėl to, jo pokalbių buvo nuolat klausomasi. Pokalbiai vyko triukšmingoje aplinkoje, kadangi prižiūrėtojai bendraudavo tarpusavyje. Dėl šių aplinkybių negalėjo atsipalaiduoti. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 5000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-10) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK vadovaujantis teisės aktais užtikrina pareiškėjui galimybę paskambinti telefonu du kartus per mėnesį. Pokalbio metu kartu su nuteistuoju skambinimo patalpoje dalyvauja ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, kuris užtikrina, kad pokalbio metu suimtasis ar nuteistasis laikytųsi skambinimo tvarkos. Nurodė, kad pataisos namų 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje yra atskira patalpa, skirta nuteistųjų telefoniniams pokalbiams užtikrinti, kurioje sumontuotas „CSC Telecom“ sistemos telefonas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologės tarnybos specialistus nesikreipė. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad atsakovas neužtikrino jo privatumo kalbant telefonu.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 31), šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, o BVK 75 straipsnio 4 punktas numato, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per mėnesį paskambinti telefonu“.
Byloje nėra duomenų, apie pareiškėjui suteiktus pokalbius. t. y. nėra pateiktas Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelės išrašas, tačiau pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo (neveikimo) BVK 75 straipsnio 4 dalyje prasme.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė tuo, kad jo pokalbių klausydavosi Pravieniškių PN-AK pareigūnai. Pareiškėjas skunde, skundo papildyme bei teismo posėdžio metu nenurodė teismui konkrečių Alytaus PN pareigūnų pavardžių, kurie būtų klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak pareiškėjo, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl jo teisių apribojimo konkrečiu atveju. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad su skundais raštu į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK nebuvo suteikta galimybė paskambinti telefonu ir buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių, t. y. valstybės atstovo neteisėtų veiksmų fakto. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl telefoninių pokalbių klausymo pripažintini abstrakčiais, deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, nes nepateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nėra galimybės patvirtinti nurodytų teiginių pagrįstumo.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė naujas (skunde nenurodytas) aplinkybes dėl suteiktų telefoninių pokalbių trukmės – 5 telefoniniai pokalbiai netruko 15 min., nes buvo nutraukti.
Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje nurodė naują skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kad prašomą priteisti žalą kildina ir iš 5 nutrauktų telefoninių pokalbių, kurių trukmė buvo trumpesnė nei 15 min., tačiau teismo šaukimą kartu su atsakovo atsiliepimu pareiškėjas gavo 2019 m. sausio 3 d. (b. l. 47), skundo pagrindo tikslinimą pareiškėjas išreiškė tik 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, tokių aplinkybių nenurodė teismui pateiktame 2019 m. sausio 7 d. (b. l. 17-21) procesiniame dokumente „Papildomai“, todėl toks pagrindo tikslinimas yra vertintinas kaip pateiktas netinkama forma (nepateikiant patikslinto skundo), pareikštas pavėluotai, t. y. praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo dienos, toks skundo pagrindo tikslinimas sudarytų sąlygas atsakovui parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo argumentus, tuo nebūtų užtikrintas koncentruotas ir ekonomiškas teismo procesas, todėl minėtas skundo pagrindo tikslinimas negali būti priimtas nagrinėjimui ir vertintinas kaip nepatenkantis į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl nurodytų priežasčių teismas nevertina pareiškėjo motyvų, jog jis žalą patyrė ir dėl 5 nutrauktų telefoninių pokalbių, kurių trukmė buvo trumpesnė nei 15 min., ir dėl jų nepasiako.
Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.