Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo V.K. pareiškimo dėl teisių pripažinimo priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui 2017-06-19 pateiktas pareiškėjo V.K. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso J.N., mirusiai 2016-04-25, asmeninės nuosavybės teise. Šio pareiškimo pagrindu teisme užvesta civilinė byla ypatingosios teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi jis nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

CPK 5 str. 4 d. numatyta, kad ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos– pareiškimai. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo pripažinti, kad vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė J.N., mirusiai 2016-04-25, asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas prie pareiškimo dėl turto valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, pirkimo-pardavimo sutartis, J.N. taupomąją knygelę. Kadangi pareiškėjas turi įrodymus, patvirtinančius, jog įgytas turtas priklauso J.N. nuosavybės teise, vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p., pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka.

Visi pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad butas J.N. priklausė asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji faktai kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Pagal CK 3.89 str. 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl kilus ginčui dėl turto teisinio režimo, gali būti pareiškiamas ieškinys, o ne pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1166-553/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad pateikiant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ieškinyje turi būti nurodomas atsakovas. Teismui užklausus Testamentų registrą, gautas išrašas, kuriame nurodyta palikėjo A.N. palikimo priėmimo data – 2009-01-22; notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – M.K. Taigi pareiškėjas teikdamas teismui ieškinį ginčo teisena atsakovais turėtų nurodyti palikėjo A.N. įpėdinius.

Pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas 41 EUR žyminis mokestis (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 446 str., 290 str., 291 str.,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V.K. pareiškimą dėl teisių pripažinimo.

Išaiškinti, kad visi pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad butas J.N. priklausė asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji faktai kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka.

Pareiškėjui V.K. grąžinamas 41 EUR žyminis mokestis, sumokėtas 2017-06-16 mokėjimo nurodytu Nr. 760, Swedbank, AB (mokėtojas nurodytas B.J.).

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.