- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1166-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02256-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š., V. K.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Š., V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Š., V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo šį turtą: butą, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sodo namą, (duomenys neskelbtini), su priklausiniais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos A. G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad pareiškėja pati pareiškime nurodo, kad 1992-03-14 pirkimo-pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 1984-01-27 teismo sprendimo nuorašas patvirtina, kad ji asmeninės nuosavybės teise įgijo butą esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja turi įrodymus, patvirtinančius, jog įgytas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. G. K. ir suinteresuoti asmenys M. Š., V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį ir perduoti spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo. Teismas nurodo, kad pareiškėjos prašomo nustatyti fakto nustatinėti nereikia, nes pareiškėja pagal 1984-01-27 teismo sprendimą santuoką nutraukė ir turtas įgytas po teismo sprendimo yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau apeliantės teigimu taip nėra. Santuoka sudaryta 1960-08-27. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 1984-01-27. Turtas įgytas 1992-1993 metais, tačiau pati ištuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 1998-03-26. Nors teisme santuoka nutraukta 1984 m., tačiau pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą bei civilinės metrikacijos taisykles, tam, kad santuoka būtų laikoma pasibaigusia, buvo privaloma registracija civilinės metrikacijos įstaigoje. Todėl turtas, įgytas tarp teismo sprendimo nutraukti santuoką ir to sprendimo registracijos civilinės metrikacijos skyriuje, laikomas įgytu santuokoje, t. y. kaip jungtinė nuosavybė. Vienintelis asmuo, kuris galėtų patvirtinti, kad turtas nėra jungtinė nuosavybė, yra buvęs sutuoktinis A. K., tačiau jis mirė. Pareiškėja norėtų parduoti dalį turto, tačiau to neleidžiama padaryti, nes turtas laikomas bendru.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), sodo namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) priklauso jai asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise. Nurodo, kad minėtą turtą pareiškėja įsigijo iš asmeninių lėšų 1992-03-14 buto pirkimo-pardavimo sutarties, 1993-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir statybos būdu pastačius sodo namelį ir jį įregistravus. Pareiškėja prie pareiškimo dėl turto valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo pridėjo 1995-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 1-3). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja kartu su prašymu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pateikė nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybė, kad pareiškėjos turimuose dokumentuose nėra atskirai pažymėta, kad anksčiau nurodytas turtas jai priklauso asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, nereiškia, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Visi pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad butas, žemės sklypas ir sodo namas su priklausiniai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos A. G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Š., V. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjos A. G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Š., V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį palikti nepakeistą.