- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-474-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01375-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- L.
- Trečiasis asmuo
- notarei N
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 4.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Alma Berniūnaitė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01375-2012-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 18 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-734-900/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui notarei N. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. B. 2012-09-27 ieškiniu prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą, tai yra 52,76 kv. m. pastatą (gyvenamą namą) su kitais statiniais (inžineriniais), esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine V. B. nuosavybe.
Nurodė, kad ieškovo tėvas V. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) 1954 m. spalio 13 d. susituokė su ieškovo motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tačiau 1980 m. įregistravo ištuoką. 2011 m. rugpjūčio 6 d. mirus ieškovo tėvui V. B., liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. 52,76 kv.m. pastatas (gyvenamasis namas) su kitais statiniais (inžineriniais), esančiais (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė-5772 Lt. Ieškovo tėvas V. B., mirdamas paliko testamentą. Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė N. M., vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 2009 m. gruodžio 29 d., patvirtino, kad V. B. testamente nurodyto turto įpėdinis ieškovas- V. B.. Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė N. M. atsisako išduoti paveldėjimo dokumentą į visą nekilnojamąjį turtą, teigdama, kad šis turtas yra bendra jo abiejų tėvų (V. B. ir L. B.) nuosavybė ir priklauso po ½ dalį šio turto. Pažymėjo, kad ieškovo tėvai nutraukdami santuoką turtą pasidalino, ir iki šiol laikė, kad gyvenamasis namas su statiniais, yra asmenine tėvo nuosavybė. Dėl šios priežasties ieškovas prašo tėvo paveldėtą turtą pripažinti asmenine nuosavybe (1,2 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. B. atsiliepimu nurodė, jog su ieškovo ieškiniu visiškai sutinka (22 b.l.).
Ginčo šalys pateikė 2012 m. spalio 19 d. taikos sutartį (20 b.l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, Šiaulių miesto savivaldybės 7-asis notaro biuro notarė N. M., nurodė, jog ieškovas notarui nepateikė jokio teismo dokumento dėl turto dalybų, dėl to paveldėjimo teisės liudijimas į visą nekilnojamąjį turtą išduoti nėra galimybių, nes turtui įgytam santuokoje pripažįstama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. ½ dalis turto priklausytų buvusiai V. B. sutuoktinei L. B., kol teismas nenustatė kitaip (28 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. sudarytą taikos sutartį.
Šiaulių apylinkės teismas sprendimu 2013 m. vasario 13 d. ieškovo V. B. ieškinį tenkino iš dalies (38-40 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių rajono liaudies teismas 1972 m. rugsėjo 6 d. sprendimu padalino ieškovo tėvo V. B. ir atsakovės L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, teismo sprendimas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre; į tai, kad ieškovo tėvas ir atsakovė ½ dalies nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notarine forma nesudarė, todėl sutartis negalioja ab initio, teismas pripažįsta, kad ½ dalis iš 52,76 m² bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., yra asmeninė ieškovo tėvo V. B. nuosavybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. B., atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, prašo patenkinti ieškovo V. B. apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-734-900/2013 ir ieškinį patenkinti.
Apelianto teigimu, teismas ginčijamu sprendimu viršijo savo įgaliojimus, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nes ieškinys nebuvo pareikštas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Apeliantas akcentavo, jog nėra ginčo su trečiuoju asmeniu, kaip nurodo teismas. Paaiškino, jog ieškiniu prašė pripažinti visą turtą asmenine nuosavybe. Nurodė, kad nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, jog ginčo objektas yra įregistruotas remiantis Apylinkės seniūnijos pažymėjimu tik 2008 m. rugpjūčio 28 d., t.y. daugiau nei po 40 metų po turto padalijimo. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto objekto kadastriniai matavimai atlikti tik 2008 m. Šie viešo registro duomenys patvirtina, kad 1972 m. teismo sprendime nurodytas turtas nebuvo inventorizuotas, o šalys sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo neįregistravo. Nėra jokių duomenų, kad po 40 metų kambarių dydis, pertvaros yra išlikę taip, kaip nurodyta padalijant turtą. Viešame registre nekilnojamojo turto objektas 2008 m. buvo įregistruotas vienintelio savininko V. B. vardu.
Apeliantas teigia, jog neaišku, kurią ½ dalį namo priteisė ieškovui pagal 1972 m. teismo sprendimą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paveldimo turto konkrečią dalį, turėjo aiškintis ir konstatuoti į kurią konkrečią namo, ūkinio dalis gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui.
Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 140 str., nes gavęs šalių taikos sutartį tvirtinti ir dar neišsprendęs sutarties tvirtinimo klausimo, įvedė į duomenų bazę duomenis, esą teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-03-19, o 2013-03-20 išdavė vykdomuosius raštus dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovo tėvai V. B. ir L. B., prieš nutraukiant santuoką, Šiaulių rajono liaudies teisme 1972 m. rugsėjo 6 d., pasidalino santuokoje įgytą, asmenine nuosavybe teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą ( 52, 76 kv.m.) ir kitus statinius (inžinerinius), esančius (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., ( duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 1980 m. nutraukė savo santuoką (3, 4 b. l.). Po mirties, ieškovo tėvas V. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), testamentu paliko savo turtą sūnui- V. B. ((duomenys neskelbtini) m.). Ieškovas po tėvo mirties (2011 m.), kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notare dėl paveldėjimo teisės išdavimo į visą nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini). Tačiau notarė atsisakė ieškovui išduoti tokį dokumentą, teigdama, jog šis turtas yra bendra ieškovo tėvų (V. B. ir L. B.) nuosavybė ir priklauso po ½ dalį šio turto. Ieškovas teismo prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamą namą 52,76 kv.m. su kitais statiniais (inžineriniais), esančius (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine V. B. ((duomenys neskelbtini) m.) nuosavybe.
Atsakovė su ieškovo ieškiniu sutiko visiškai. Šalys pasirašė taikos sutartį, kurią pirmos instancijos teismas atsisakė tvirtinti, o priėmė teismo sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovui 1/2 dalį nuosavybės į teisių į pastatus, esančius ( duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone.
Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teise normas, pažeidė dispozityvumo principą, todėl 2013 m. vasario 13 d. sprendimas naikintinas ir ginčas išsprendžiamas iš esmės.
Atsakovė nurodė, jog už jai priteistą turto dalį, jos buvęs vyras jai išmokėjo kompensaciją, nors jokio rašytinio įrodymo byloje nėra. Patvirtino, jog jai išvykus, jos buvęs vyras liko gyventi vienas, pats mokėjo visus mokesčius, gyveno gyvename name iki mirties, todėl į tą dalį (kurią padalino Šiaulių rajono liaudies teismas) ji nepretenduoja ir neprieštarauja, kad ginčo turtas būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe.
Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis numatė, jog nekilnojamojo turto įgijimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino, tačiau neatkreipė dėmesio, jog Šiaulių rajono liaudies teismui padalinus sutuoktinių turtą, nei L. B., nei V. B. tuo metu savo turto dalių neįregistravo jokiame registre. Teismas neanalizavo byloje pateiktų duomenų ir nesivadovavo paskutiniais duomenimis, kurie turi esminę reikšmę šios bylos išsprendimui, neatkreipė dėmesio, jog byloje yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008-08-28 pažymėjimas, kuriuose nurodytas tik vienas vienintelis ginčo turto savininkas.
Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik 2008 m. įregistruoti kaip V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, remiantis 2008-08-28 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimu.
CK 3. 88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju, ginčo turtas yra įregistruotas tik vieno sutuoktinio nuosavybe, nenurodant, kaip bendroji jungtinė nuosavybė (9-10). Toks nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nėra nuginčytas, atsakovė jokių pretenzijų į tai nereiškė ir nereiškia, o priešingai, ji pripažino, jog ieškovo tėvas vienas rūpinosi visais namo mokesčiais, namą prižiūrėjo, vienas pats jame gyveno, todėl jokių pretenzijų į tą turtą neturi ir sutinka, jog visas gyvenamasis namas su statiniais (inžineriniais) priklauso V. B. ((duomenys neskelbtini) m.).
Jei įstatymu nedraudžiama, įstatyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santykių taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį.
Pažymėtina, kad LR CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeistą ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, išskyrus CK nustatytas išimtis. Atsakovė, ieškovo motina, sutinka, kad visas gyvenamasis namas su statiniais (inžineriniais), dabar atitektų jos sūnui - ieškovui V. B. ((duomenys neskelbtini) m.).
Konstatuotina, jog bylą nagrinėjantis teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ginčų ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.
Apeliantas ir atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė taikos sutartį, kurią šalys prašo patvirtinti.
Taikos sutartis - tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CPK 6.983 str.). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią.
1. Šalys susitaria nutraukti civilinę bylą Nr. 2A-474-194/2013 pagal ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir bylą užbaigti taikos sutartimi.
2. L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas, 52,76 kv.m. pastatas- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
3. Patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-474-194/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos.
4. Šalys bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nepageidauja, teismo išlaidas įsipareigoja apmokėti ieškovas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
5. Šalys patvirtina, kad geranoriškai ir savo valia sudarė šią taikos sutartį bei prašo Šiaulių apygardos teismą patvirtinti šią taikos sutartį rašytinio proceso tvarka.
6. Visos pasekmės, išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, šalims yra žinomos ir šalių yra suprastos. Ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo ir tuo pačiu pagrindu jis nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.
Ši šalių pateikta taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nesuvaržo ir jų nepažeidžia, todėl tvirtinama ( LR CK 1.5 str.).
Apeliacinės instancijos teismas neatlieka analizės kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų, kurie nebeturi reikšmės bylos išsprendimui, nes yra tvirtinama šalių pasirašyta taikos sutartis.
Pagal CPK 87 str. 2 d. jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.
Byloje pateiktas kvitas (59 b.l.), kuris pagrindžia, jog ieškovas VMI prie LR FM sumokėjo 86 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą. Ieškovas pagrįstai prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Rezoliucinė dalis
nusp rendė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2A-474-194/2013 nutraukti.
1.Pripažinti nekilnojamą turtą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 52,76 kv. m., ir kitus statinius prie jo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), asmenine V. B., ak. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011m. rugpjūčio 6 d., mirties įrašo Nr. 16, asmenine nuosavybe.
2. L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, jog pastatas- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,76 kv. m. ir kiti kiemo statiniai prie jo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. B., ak. (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir pagal testamentą nuosavybės teise atitenka mirusiojo sūnui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
3. Šalys bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos gauti nepageidauja, o teismo išlaidas apmoka ieškovas V. B..
4. Šalys patvirtina, jog geranoriškai ir laisva savo valia sudarė šią taikos sutartį
5.Šalims yra išaiškintos ir žinomos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, teisinės pasekmės, kad patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių yra draudžiama ( LR CPK 294 str.2dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią ir gali būti vykdoma privestinai.
6.Taikos sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių po vieną tenka šalims ir vienas vienetas - Šiaulių apygardos teismui.
Įpareigoti VMI prie LR Finansų ministerijos gražinti V. B. (a.k(duomenys neskelbtini) dalį sumokėto žyminio mokesčio - 64,50 Lt (šešiasdešimt keturis litus ir penkiasdešimt centų), kuris sumokėtas VMI prie LR FM, į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą kvitą f.4.
Priteisti iš ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Lt ( penkiolika litų ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.