Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. B., tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė N. M., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė B. P. ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad po skyrybų atsakovė iš buvusio sutuoktinio gavo kompensaciją už jai teismo priteistą nekilnojamojo turto dalį, todėl į jį jokių pretenzijų neturi. Ieškinys turi būti patenkintas, nes atsakovė su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje atsakovė L. B. papildomai paaiškino, kad iš Sibiro grįžo 1957 m. Jos sutuoktinio V. B. tėvai atidavė seną namą, jie jį perkėlė ir sutvarkė. Namą statyti baigė 1963 m. Išsiskyrė 1970 m. Kilnojamąjį turtą pasidalino „per apylinkę“ su liudininkais. Per teismą pasidalino nekilnojamąjį turtą. Jai buvo priteista pusė namo ir ūkinio pastato. Bet ji išvažiavo į Kauną, o name liko gyventi vienas V. B.. Už priteistą pusę nekilnojamojo turto buvęs sutuoktinis atsakovei sumokėjo kompensaciją, todėl ji į tą turto dalį nepretenduoja. Nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutarties neįformino, nes su sutuoktiniu vienas kitu pasitikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo V. B., gimusio 1963 m., tėvai yra V. B. ir atsakovė L. B. (5-6 b. l.). Šiaulių rajono liaudies teismo 1972 m. rugsėjo 6 d. sprendime (c. b. (duomenys neskelbtini)) konstatuota (CPK 182 str. 2 p.), kad L. B. ir V. B. susituokė 1954 m. spalio 13 d., Šiaulių rajono R. apylinkės R. kaime pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Remiantis SŠK 21, 23 straipsniais, minėtas turtas L. B. ir V. B. priklauso po ½ dalį. Turtas dalinamas tokia tvarka: L. B. atitenka kambarys, plane pažymėtas 3, kurio ilgis – 6,53 m., plotis – 4,08 m.; V. B. – virtuvė, plane pažymėta 1,2, kurios ilgis – 6,53 m., plotis – 3,40 m. L. B. skirta ta ūkinio pastato pusė, kurioje tuo metu nebuvo durų (užpakalinė dalis), daržinės, sandėlio, tvarto; V. B. – ūkinio pastato dalis iš įėjimo pusės (3 b. l.). L. B. ir V. B. ištuokos liudijimas išduotas 1980 m. sausio 16 d. (4 b. l.). Taigi pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 199 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 3 dalį nuo tada, kai įregistruojamas santuokos nutraukimo faktas, šiuo konkrečiu atveju - 1980 m. sausio 16 d., V. B. ir L. B. santuoka laikoma pasibaigusia.

2011 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo tėvas V. B. mirė (11 b. l.). Liko ieškovo tėvo V. B. vardu Nekilnojamojo turo registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (9-10 b. l.).

Atsakovės teigimu, už teismo priteistą pusę nekilnojamojo turto buvęs sutuoktinis V. B. sumokėjo kompensaciją, t. y. ½ dalį nekilnojamojo turto iš jos nupirko. Pirkimo-pardavimo sutarties įstatymo nustatyta tvarka jie nepasirašė.

1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1-2 dalys numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

Atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių rajono liaudies teismas 1972 m. rugsėjo 6 d. sprendimu padalino ieškovo tėvo V. B. ir atsakovės L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, o teismo sprendimas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre; į tai, kad ieškovo tėvas ir atsakovė ½ dalies nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notarine forma nesudarė, todėl sutartis negalioja ab initio, teismas pripažįsta, kad ½ dalis iš 52,76 m² bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., yra asmeninė ieškovo tėvo V. B. nuosavybė. Likusi ieškinio dalis atmetama kaip de facto ir de jure nepagrįsta.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas sumokėjo 86 Lt žyminį mokestį (13 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo turto vidutinė rinkos vertė yra lygi 5 751 Lt (5 730 Lt + 21 Lt), todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 172 Lt (5 751 Lt x 0,03) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi patenkinta 50 % materialinių reikalavimų, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis 86 Lt (172 Lt – 86 Lt) priteisiama į valstybės biudžetą iš atsakovės.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 29,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteisiamos į valstybės biudžetą iš bylos šalių, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. po 14,65 Lt (29,30 Lt x ½) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ½ (viena antroji) 52,76 m² gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais (inžineriniais) statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., dalis yra asmeninė ieškovo V. B., 3 631205 0356, tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2011 m. rugpjūčio 6 d., nuosavybė.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo V. B. 14,65 Lt (keturiolika litų 65 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovės L. B. 86 Lt (aštuoniasdešimt šešių litų) žyminio mokesčio dalį ir 14,65 Lt (keturiolika litų 65 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 100,65 Lt (vieną šimtą litų 65 ct.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.