Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2180-565/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
e2S-2180-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00018-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2180-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00018-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.6; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. R.–D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės A. R.-D. ieškinį atsakovams A. D., V. D. ir D. D. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų bei dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei A. R.-D., V. N., G. M. Ž., O. R. R., V. Š.-M. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų bei dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 2018 m. vasario 28 d. sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo A. D. priešieškiniui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre apie ieškovės A. R.-D. nuosavybės teisės į 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), perleidimo draudimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, nors sprendime pasisakė, kad atsakovo A. D. reikalavimas pripažinti 3/8 dalis buto („duomenys neskelbtini“), bendrąja jungtine šalių nuosavybe yra nepagrįstas. Atsakovas neprašo priteisti jam buto dalies natūra, bet kelia reikalavimą dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos atsakovui priteisimo. Buto dalies perleidimo draudimas yra nesusijęs su atsakovo reiškiamo piniginio reikalavimo įvykdymu. Jeigu atsakovo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme būtų patenkintas, atsakovui būtų priteista piniginė kompensacija, bet ne buto dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba teismo sprendimą pakeisti, be kitų, nustatant, kad 3/8 dalys buto, esančio („duomenys neskelbtini“) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priteisti atsakovui kompensaciją. Teismas pažymėjo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (vaikų) teisių ar interesų gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad, teismo sprendimui byloje neįsiteisėjus, neatsiranda pagrindo ir galimybės panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, kuriuo paršo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovės prašymas turėjo būti tenkintas, nes neegzistuoja viena iš esminių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas neprašo priteisti 3/8 dalių buto, esančio („duomenys neskelbtini“), jam natūra, bet kelia reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos už atsakovui turinčią tekti šio turto dalį priteisimo. Ieškovė nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Atsakovas su ieškovės atskiruoju skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra įsiteisėjusi. Ieškovė savo prašyme neįrodinėjo jokių pasikeitusių faktinių aplinkybių, proporcingumo ar ekonomiškumo principų, kitų teisėtų ieškovės interesų pažeidimo, sudarančių pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktika patvirtina, jog vien ieškovei palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas šiuo klausimu nelaikytinas aplinkybių pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko laikinąsias apsaugos priemones galioti, nes yra neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas dėl ieškovės A. R.-D. ir atsakovo A. D. bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir visų kitų su tuo susijusių sutuoktinių reikalavimų, taip pat ir todėl, jog šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovės yra priteista 26 472 EUR kompensacija. Atsakovas priešieškiniu, ginčydamas ieškovės asmeninę nuosavybę į 3/8 dalis buto, siekia, kad šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atitinkamai padalintas santuokos nutraukimo byloje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su atsakovo priešieškinio reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), ieškovei skirti šį turtą, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Priešieškiniu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašyti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie ieškovės nuosavybės teisės į 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), perleidimo draudimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi padarė įrašą Nekilnojamojo turto registre apie ieškovės nuosavybės teisės į 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), perleidimo draudimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, be kitų, atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“) kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs. CPK 150 str. 2 d. nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), nėra įsiteisėjęs. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties įsiteisėjimo pasikeitusių faktinių aplinkybių, proporcingumo ar ekonomiškumo principų ar kitų ieškovės interesų pažeidimo, dėl kurių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nors neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu atsakovo reikalavimas pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe 3/8 dalis buto, esančio („duomenys neskelbtini“), buvo atmestas, tačiau, atsižvelgiant į CPK 320 str. 2 d. nuostatas apie apeliacinės instancijos teismo teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, į CPK 376 str. 2 ir 3 d. nuostatas, suteikiančias teismui šeimos bylose viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto nustatyto ir šio turto padalinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėmė nutartį, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė