Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, iki teismo sprendimo priėmimo; 2) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: (a) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; (b) pasirinktinai 2 (dvi) darbo dienas per savaitę nuo 17 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaikais dieną informavus ieškovę ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaikais; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos, vaikai daugiausiai laiko gyvena su ieškove, šalys bendro ūkio neveda, ieškovė, siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir užkirsti kelią tarp sutuoktinių vis dažniau kylantiems konfliktams, prašė iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą, nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ja, patvirtinti laikiną bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės: 1) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina V. K.; 2) nustatė skyrium gyvenančio tėvo E. K., laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: a) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; pasirinktinai 2 (dvi) darbo dienas per savaitę nuo 17 val., pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaikais dieną informuoti ieškovę ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaikais; 3) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018-01-04, iki sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę.Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės – ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuolat, atsakovas nuo šeimos gyvena atskirai, rodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove. Taip pat tenkino ieškovės prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką.Nurodė, kad tėvai turi teikti vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną vaiko poreikių tenkinimo lygį, todėl sprendė, kad atsakovas privalo skirti lėšų vaiko poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinus, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaikų poreikius, kol bus nagrinėjama byla ir išlaikymo dydžio bei formos klausimas bus išspręstas iš esmės, priteisė laikiną materialinį išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018-01-04, iki sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas E. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, prašo skundžiamą nutartį panaikinti dalyje dėl nepilnamečio vaiko L. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko L. K. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti skyrium gyvenančios mamos V. K. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. K.: a) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; pasirinktinai 2 (dvi) darbo dienas per savaitę nuo 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaiku dieną informavus atsakovą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku; priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui L. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018-01-04, iki sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant nepilnamečio vaiko L. K. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise atsakovą E. K.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad nepilnametis sūnus L. K. nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki šios dienos gyvena kartu su atsakovu. Pažymi, kad sūnus taip pat yra pareiškęs norą toliau gyventi su tėčiu, o ne su mama. Paaiškina, kad 2018 m. sausio 22 d. nepilnametis sūnus, išreiškė savo valią raštu nurodydamas, kad žino apie tai, kad jo tėvai skiriasi bei teismo prašo leidimo L. K. gyventi su tėčiu. Nurodo, kad sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis supranta aplink save vykstančius reiškinius ir geba išsakyti savo nuomonę, kuri yra vienas iš pagrindinių argumentų teismui sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. spalio 1 d. buvo tėvystės atostogose tam, kad prižiūrėtų nepilnametį sūnų L. K.. Atsakovo prašymu L. K. teikiamos mokyklos psichologo konsultacijos, kurios įrodo, kad atsakovui svarbi vaiko psichinė ir moralinė būsena bei vaiko poreikiai. Sūnus psichologei yra išreiškęs norą gyventi kartu su tėčiu.Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo materialinė padėtis leidžia pilnai aprūpinti vaikus skiriant lėšų tiek kartu gyvenančio sūnaus išlaikymui, tiek sūnaus M. K. išlaikymui.Teigia, kad atsakovas nuolat rūpinasi sūnumi, kiekvieną dieną vežioja į mokyklą, taip pat į sporto treniruotes, todėl staigus gyvenamosios vietos pakeitimas sūnui būtų žalingas, t. y. būtų padalyta psichologinė, socialinė ir moralinė žala, nes sūnus jau yra pripratęs gyventi su tėvu, integravęsis į socialinę aplinką.Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuris grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad ilgą laikotarpį vaikų gyvenamoji vieta nebuvo aiškiai apibrėžta, vaikai būdavo tai pas vieną, tai pas kitą iš tėvų, tai pas močiutę. Vaikų faktinė gyvenamoji vieta (adresas) ne kartą keitėsi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vaikai yra prisirišę prie konkrečios vietos ir yra susiklostęs stabilumas.Teigia, kad atsakovas sudaro sąlygas, kuomet mamai užkertamas kelias bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini). Atsakovas sistemingai nuteikinėja vaikus prieš ieškovę, vaikų akivaizdoje žemina motiną, manipuliuoja jais, menkina mamos autoritetą vaikų akyse, tokiu būdu sąmoningai ar nesąmoningai keršydamas ieškovei dėl nenusisekusios santuokos.Vaikas savo nuomonę raštu išdėstė tėvo prašymu ir jam esant šalia, t. y. esant spaudimui. Toks nuomonės išreiškimas negali būti laikomas objektyviu ir atitinkančiu tikrąją vaiko valią.Atsakovas nutyli, kad po vaiko priežiūros atostogų iki 2016 metų, atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir su vaikais bendravo minimaliai. Tuo laikotarpiu tiek į darželio, tiek į mokyklos susirinkimus eidavo ir su pedagogais bendraudavo tik ieškovė, į treniruotes vesdavo ir varžybose dalyvaudavo taip tat tik ieškovė. Pas mokyklos psichologą vaiką buvo sutarta vesti ieškovės iniciatyva.Atsakovo siūlomas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimas reikštų brolių išskyrimą. Luko jaunesnysis brolis (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena su mama, visada pas ją nakvoja. (duomenys neskelbtini) labai nori bendrauti su broliu, jo labai laukia ir pasiilgsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad V. K. „su jaunesniuoju sūnumi M. K. šiuo metu gyvena sutuoktiniams priklausančiame dviejų kambarių su visais patogumais bute adresu: (duomenys neskelbtini). Bute sudarytos tinkamos sąlygos, jame švaru, tvarkinga, šilta, vaikui skirtas atskiras kambarys. <..> M. K. lanko (duomenys neskelbtini). Iš darželio jį pasiima močiutė (tėvo motina), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pabūna su juo, kol V. K. grįžta iš darbo (dirba (duomenys neskelbtini)). L. K., pasibaigus pamokoms (berniukas mokosi (duomenys neskelbtini)), taip pat būna pas močiutę, ten pavalgo, paruošia pamokas, eina į treniruotes, ir po darbo jį pasiima E. K.. Šiuo metu broliai pabendrauja, būdami pas močiutę. <..> (duomenys neskelbtini) sakė, kad brolis (duomenys neskelbtini) gyvena su tėčiu, jis laukia brolio, kartu žaidžia įvairius žaidimus. V. K. <..> sakė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) nuo spalio mėnesio pabaigos gyvena su tėvu, kartais užbėga pas ją. 2018-01-31 Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės L. A. ir N. K. lankėsi E. K. gyvenamojoje vietoje (sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2017 metų birželio mėnesio). E. K. su sūnumi L. K. gyvena sutuoktiniams priklausančiame name adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame name šeima kartu gyveno metus laiko. Sutuoktinių namas puikiai įrengtas, jame daug erdvės, (duomenys neskelbtini) turi atskirą kambarį antrame aukšte. Kambaryje švaru, tvarkinga, jauku, jis turi daug apdovanojimų, dalyvauja varžybose Lietuvoje ir užsienyje. <..> E. K. domisi, kaip sekasi sūnui, stebi varžybas, kai sūnus dalyvauja. <..> Tėvo prašymu, berniukas lankosi pas mokyklos psichologę, <..> jau buvo šeši susitikimai (pokalbis su psichologe 2018-01-31), kitą savaitę ketina susitikti pas psichologę tėvai ir (duomenys neskelbtini). <..> Psichologė pastebėjusi, kad (duomenys neskelbtini) yra labai prisirišęs prie tėčio. (duomenys neskelbtini) mokytoja R. G. sakė, kad vaiku rūpinasi abu tėvai. <..> Pokalbio su (duomenys neskelbtini) metu (pokalbis vyko vaiko kambaryje, nedalyvaujant tėvui), (duomenys neskelbtini) sakė, kad nori gyventi su tėčiu, yra tvirtai apsisprendęs. Berniukas sakė, kad su tėčiu praleidžia daug laiko, tėtis dalyvauja varžybose, kartu leidžia laisvalaikį namuose. (duomenys neskelbtini) sakė, kad tėtis siūlė jam gyventi su mama, bet jis nori gyventi su tėčiu. L. K. sakė, kad su tėčiu gyvena nuo vasaros atostogų“. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat konstatavo, kad „atsižvelgdami į vaikų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), interesus, siūlome L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti tėvu E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)“.Kaip matyti iš bylos medžiagos L. K. su tėvu gyvena nuo vasaros atostogų, t.y. ilgą laiko tarpą. M. K. iš darželio pasiima močiutė, o L. K. po pamokų taip pat būna pas močiutę, kur abu vaikai bendrauja, leidžia laiką kartu, vaikai turi galimybę bendrauti ir palaikyti ryšį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pagrindo keisti esamą L. K. gyvenamąją vietą, nes nėra jokių duomenų, kad L. K. gyvenamoji vieta kartu su atsakovu šiuo metu būtų netinkama (duomenys neskelbtini) fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškove, naikinama ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teigia, kad jiems yra sudaromos kliūtys bendrauti su atskirai gyvenančiais sūnumis, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką, pagal kurią kiekviena iš šalių su skyrium gyvenančiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., ir pasirinktinai 2 (dvi) darbo dienas per savaitę nuo 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaiku dieną informavus kitą šalį ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku. Kadangi pas kiekvieną iš šalių gyvens po vieną šalių vaiką, nėra tikslinga nustatyti laikiną išlaikymą, nes abiejų šalių pajamos yra panašaus dydžio, byloje nėra duomenų, kad vieno iš vaikų poreikiai iš esmės skiriasi. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams naikinama ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti laikiną ieškovės V. K. bendravimo su atskirai gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi L. K. ir atsakovo E. K. bendravimo su atskirai gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi M. K. tvarką, pagal kurią kiekviena iš šalių su skyrium gyvenančiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., ir pasirinktinai 2 (dvi) darbo dienas per savaitę nuo 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaiku dieną informavus kitą šalį ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku.

Kitoje dalyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.