- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-188-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39182-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. E.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (14 MGL, t. y. 700 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 14 MGL, t. y. 700 Eur dydžio piniginė bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, įskaitant ir teisę ją įgyti. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. E..
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, J. E. pripažintas recidyvistu.
Priteista iš J. E. valstybės naudai 343,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. E. Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, tai yra 2025 m. lapkričio 5 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 2025 m. lapkričio 25 d. 23.06 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0109, patikros Nr. 2359268, buvo nustatytas 1,61 prom. neblaivumas. Tokie J. E. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas pagrįstas, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino bei sutiko su alkotesterio parodymais. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, neblaivumo laipsnį, tai, kad nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui, valstybės tikslus, kurių šiuo straipsniu siekiama, kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, tai, jog nustatyta viena J. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad J. E. praeityje teistas 11 kartų. Paskutinį kartą – 2025 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 14 MGL dydžio bauda. Kaltinamojo teigimu, baudą išieškojo antstolis. Kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį taip pat 12 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų administracinių baudų nėra sumokėjęs. Anksčiau yra atlikęs tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau ir toliau daro nusikalstamas veikas. Kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, nurodė, kad kiti asmenys jam kenkia, teigė neturintis galimybių susimokėti baudų, dažniausiai dirbantis nelegaliai, jo paaiškinimu, neturėdamas teisės vairuoti, nusipirktą automobilį jis vairavo savaitę laiko. Teismas, padaręs išvadą, kad J. E. tinkamų išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, sprendė J. E. skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat teismas sprendė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis, faktiškai priklauso kaltinamajam, jį konfiskuoti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. E. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, kad bausmė buvo paskirta itin per griežta, neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad alkotesteris faktiškai parodė tik keliomis minimaliomis dalelėmis daugiau už administracinį teisės pažeidimą, ir tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą bei paskutinį. Nebuvo tokioje būsenoje, kad tyčia keltų pavojų aplinkinių saugumui. Netikslinga skirti bausmę, kurią galima lyginti su smurtiniu nusikaltimu, svetimo turto sugadinimu, vagyste ar eismo įvykio sukėlimu. Nepadaryta visiškai jokios turtinės ar neturtinės žalos, nukentėjusių nėra. Įskaitant nežmonišką nutarimą panaikinti teisę išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą net 3 metams dėl šios veikos, dar uždrausti įsigyti automobilį savo vardu, o tai yra absurdiška. Tokie sprendimai kaip turto konfiskavimas (vienintelio turto, kurį turėjo) sustabdo baudų mokėjimą, nes pardavęs automobilį sumokėtų dar ne vieną baudą. BK 72 straipsnio 2 dalyje minima turto konfiskavimas dėl apysunkio, sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, o šioje byloje padarytas „nesunkus“ nusikaltimas. Važinėja komandiruočių principu, rotacijomis į užsienio valstybes dirbti, o tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Neneigia savo kaltės. Įstatyme numatyta, tačiau teisiamajame posėdyje darbuotojų pačių nuožiūra pridėtas vertinimas, „neva“ tinkamas pagrindas manyti, jog be realios laisvės atėmimo bausmės nebus pasiekti tikslai dėl naujų veikų nedarymo, yra grindžiamas daugumos kitų asmenų darančių naujus nusikaltimus visuma, o taip manyti visiškai nelogiška, kadangi jis ne dauguma ir neužsiima nusikalstamomis veikomis kaip anksčiau priešingomis įstatymui. Visada laikėsi įstatymo reikalavimų, o šį kartą tiesiog spontaniškai ir nepagalvojus taip gavosi. Gyvena pas sergantį senyvo pensijinio amžiaus tėvą, kuriam reikia padedančių rankų šalia, be to turi 3 šunis ir katiną. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti net 7 punktai dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Galima susidaryti nuomonę, kad buvo priešiškai nusiteikta prieš jį, siekiant ne tik nubausti kaip įmanoma labiau pagal įstatymą, bet ir sužeisti psichologiškai bei morališkai. Yra begalė darančių sunkesnes nusikalstamas veikas ir labiau netoleruotinų įstatymo pažeidėjų, kuriems skiriamos švelnesnės bausmės net už tyčinius sunkesnius nusikaltimus. Nekartoja ankstesnių nusikalstamų veikų, už kurias buvo baustas. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat numatytos kelios bausmių alternatyvos, kaip bauda, areštas arba bausmės vykdymo atidėjimas. Remiantis tik jo praeitimi (kurios jau nėra), mano, kad netikslinga skirti griežčiausią bausmę jo atžvilgiu už vieną nesunkų vienintelį kartą padarytą nusikalstamą veiką. Iš esmės gaunasi net 4 bausmės: automobilio konfiskavimas, draudimas išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą, draudimas įsigyti automobilį savo vardu bei laisvės atėmimo bausmė ir visi kiti veiksniai. Akivaizdu, jog buvo išreikšta neapykanta ir antipatija jo atžvilgiu ir nebuvo pilnai atsižvelgta į įstatymo numatytas galimybes bei sąlygas geranoriška prasme, žmogui duodant šansą įrodyti, jog nebus pakartotinai padaryta tokia nusikalstama veika. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo skirti švelnesnę bausmę pritaikant įstatyme numatytus vieną ar kelis alternatyvius sprendimus, apribojimus ar įpareigojimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Ramutis Mickus prašo J. E. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendį nepakeistą visa apimtimi. Nurodoma, kad pirmos instancijos teismas parinkdamas J. E. bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skiriant bausmę atsižvelgė į bausmės paskyrimo tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą ir gailėjimąsi, sunkinančia aplinkybe - veiką padarė būdamas recidyvistu, teistas 2023 m. gegužės 30 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 3 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bei į tai, jog anksčiau yra 11 kartų teistas bei 12 kartų baustas už administracinius nusižengimus ir baudų nėra sumokėjęs, padarė teisėtą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Kaltinamojo argumentai dėl per griežtos bausmės jam paskyrimo bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo yra niekuo nepagrįsti. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo J. E. asmenybę, kuri laikytina neigiama, nes niekur nedirba bei keliolika kartų yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, anksčiau teismų taikytos švelnesnės sankcijose numatytos bausmės tikslų nepasiekė ir kaltinamasis vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Aplinkybė, jog J. E. prižiūri tėvą yra deklaratyvi, nes ji buvo ir prieš darant nusikalstamą veiką, todėl šią aplinkybę kaltinamasis turėjo įvertinti, jog už tai jam gali grėsti realios bausmės paskyrimas. Teismas, įvertinęs visas byloje esamas aplinkybes bei tai, jog J. E. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nerado pagrindo J. E. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos pagrindinės bausmės vykdymą atidėti. Esant šioms visoms aplinkybėms teismas pagrįstai paskyrė J. E. terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones bei parinko tinkamą bausmės rūšį bei dydį, todėl nuteistojo J. E. apeliaciniai skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. E. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama J. E. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti pritaikant vieną ar kelis alternatyvius sprendimus, apribojimus ar įpareigojimus. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
8. Skundžiamu nuosprendžiu J. E. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas J. E. už nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė artimą maksimaliam.
9. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistojo vertinimu, jam teismo paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra per griežta, kad jam galėjo būti skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar paskirtos bausmės atidėjimas. Tačiau teisėjų kolegija tokiam nuteistojo argumentui nepritaria. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. E., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
10. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad J. E. vienuolika kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, yra baustas tiek arešto bausme (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto, subendrinus paskirta galutinė bausmė - 80 parų arešto), tiek laisvės atėmimo bausme (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį - 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, subendrinus paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, subendrinus paskirta galutinė bausmė - 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, subendrinus paskirta galutinė bausmė - 1 metų 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo), tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atskleidžia J. E. neigiamą požiūrį į elgesio normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio.
11. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. E. per pastaruosius vienerius metus buvo dvylika kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Šios aplinkybės rodo J. E. itin didelį piktybiškumą bei neigiamą požiūrį į įstatymus.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog J. E. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Teismas vertino, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo prie vairo, žinodamas, kad net nėra įgijęs teisės vairuoti, nors įstatymas tai imperatyviai draudžia, ir tokiais savo veiksmais pademonstravo akivaizdų neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės bei eismo saugumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė J. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teistumas neišnykęs. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, todėl jam turi būti skiriamos griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
13. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas maksimaliam, tačiau ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga.
14. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
15. Nustatyta, kad J. E. praeityje teistas daug kartų, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Be to, nuteistajam anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmės - bauda, laisvės apribojimas, areštas, taip pat ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nesilaiko įstatymų, savo elgesio nekeičia. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai J. E. pripažino recidyvistu ir nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).
17. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023, Nr. 2K-45-654/2023).
18. J. E. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka, t. y. skundžiamu nuosprendžiu J. E. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta mažesnė nei ketverių metų bausmė. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos J. E. nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, nustatytos jo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, jį charakterizuojantys duomenys leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad šiuo atveju akivaizdžiai nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas, bet jis ir vėl nusikalto (BK 75 straipsnio 5 dalis).
19. J. E. anksčiau teistas 11 kartų, jam jau buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
20. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo atveju iš esmės paskirtos net 4 bausmės: automobilio konfiskavimas, draudimas išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą, įsigyti automobilį savo vardu bei laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas sprendė J. E. skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimą.
21. BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą.
22. Nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilį vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,61 promilių girtumas), tamsiu paros metu, miestelio teritorijoje. Tuo jis neabejotinai kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui ir sveikatai. Įvykio metu jo vairuotas automobilis vertinamas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, kuri nuosavybės teise priklauso pačiam nuteistajam. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo įstatyminio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nuteistajam J. E. pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, įskaitant ir teisę ją įgyti, kurio terminas parinktas net mažesnis nei šios poveikio priemonės vidurkis (BK 68 straipsnis), bei automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nors nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu jam uždrausta įsigyti automobilį savo vardu, tačiau tokio draudimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė. Nuteistajam J. E. uždrausta 3 metus įgyti teisę vairuoti transporto priemones, bet ne įsigyti automobilį savo vardu.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis sumokėtų ne vieną baudą pardavęs automobilį, kurį teismas priėmė sprendimą konfiskuoti, teismo vertinimu yra deklaratyvi. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. E. įgijo iš D. Ž. pagal 2025 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 300 eurų (b. l. 29-30), t. y. žinodamas, kad jam yra paskirta ne viena administracinė bauda ir šių baudų jis nėra sumokėjęs.
24. Apeliaciniame skunde nurodytos nuteistojo J. E. aplinkybės apie sergantį senyvo amžiaus tėvą, kuriam reikalinga pagalba bei tris šunis ir katiną, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė asmens nuo nusikalstamos veikos darymo.
25. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis J. E. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, tai yra 2025 m. lapkričio 5 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 2025 m. lapkričio 25 d. 23.06 val. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0109, patikros Nr. 2359268, buvo nustatytas 1,61 prom. neblaivumas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog J. E. neblaivumas buvo nustatytas 2025 m. lapkričio 25 d. 23.06 val. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam neblaivumas buvo nustatytas 2025 m. lapkričio 5 d. 23.06 val. Ši rašymo apsirikimo klaida taisytina.
26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. E. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, konstatuojant, kad nuteistajam J. E. neblaivumas buvo nustatytas 2025 m. lapkričio 5 d. 23.06 val.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.