Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.13.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.; 2.1.15.3.3.2.

2015 m. kovo 30 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., J. D., dalyvaujant prokurorui Ž. Š., S. B., nukentėjusiajam A. A., jo gynėjui advokatui V. F., kaltinamiesiems S. K., V. A., jų gynėjams advokatams H. O., A. K., civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei G. K., advokatei D. O., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotoju, neteistas,

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) traktorininku, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, nuleidžiant traktoriaus „MOAZ-6014“, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), hidraulinius pakrovimo lafetus, dešinysis lafetas krito ir prispaudė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. A., dirbusį AB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju, taip S. K., būdamas AB (duomenys neskelbtini) Generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007-06-04 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX- 1672, priimto 2003-07-01, 30 str., kuriame nurodoma, kad du ir daugiau darbdavių atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. nukentėjusįjį A. A. prispaudė traktoriaus „MOAZ-6014“ krentantis dešinysis lafetas, tuo nukentėjusiajam A. A. padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimą.

V. A. 2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. Naujojoje Akmenėje, J.Dalinkevičiaus g. 2, AB (duomenys neskelbtini) pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, dirbdamas su traktoriumi „MOAZ-6014“, valstybinis Nr. 2032 LD, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad gali saugiai nuleisti traktoriaus hidraulinius pakrovimo lafetus, kurie ribojo matomumą traktoriaus gale ir aplink lafetus, traktoriaus kabinoje patraukęs rankenėlę, leido žemyn abu lafetus, kurių dešinysis lafetas krito ir prispaudė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. A., dirbusį AB (duomenys neskelbtini) sunkvežimio vairuotoju, kuriam padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t. y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimą, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. A.

Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nei ekspertizės aktuose, nei liudytojų parodymuose nebuvo įvardinta jokių jo kaltės veiksmų, jokio pažeidimo dėl jo kaltumo. Bendrovės darbų organizavimas yra reglamentuotas įmonės dokumentuose, jie byloje yra pridėti. Visos sutartys su rangovais, darbų organizavimo tvarka, įvardinti asmenys, kurie ir vykdo darbų organizavimą. Dėl nelaimingo atsitikimo, kiek jam žinoma, elektros ceche buvo vykdomi tęstiniai darbai, demontuojami įrengimai, tvarkomos komunikacijos. Savo susirinkimuose aptardavo darbų eigą, problemas, jei jų būdavo, kaip jas išspręsti ir kam vykdyti. Tokie darbai, kaip plytų stumdymas, nėra priskiriami prie sudėtingų darbų, todėl jo dalyvavimas nėra būtinas. Paskirti darbai tai dienai yra priskiriami organizuoti atskiriems žmonėms. Tą dieną darbus AB (duomenys neskelbtini) organizavo T. A.. Kai iškyla didesnės problemos, kai reikia stabdyti įrengimus, jei yra sudėtingi darbai, tada dokumentaliai yra reikalingas ir jo dalyvavimas. Darbų koordinatoriaus pareigas įeina, kad darbdaviai informuoja vienas kitą apie jų atliekamus darbus. Bendrovės atstovas neturėjo jokios informacijos, kad teritorijoje dar kas nors iš kitos organizacijos dirbs, t.y., kad dirbs rangovo technika. Jis nesutinka su jam pateiktu kaltinimu, nesupranta, kuom būtent jo kaltė pasireiškia dėl A. A. padarytų sužalojimų. Kad dėl jo tiesioginio darbo pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra jokių išvadų, tokios išvados padarytos tik nelaimingo tyrimo akte. Specialisto akte nurodyta, kad pagrindinė priežastis yra technikos gedimas. Jis po įvykio buvo nuvykęs į vietą, su kitais specialistais stebėjo platformos darbą. Technika priklauso UAB (duomenys neskelbtini) jei technika netvarkinga, turėjo rūpintis pats rangovas. A. A. yra elektros cecho darbuotojas ir ten už darbų saugą yra atsakingas padalinio vadovas E. V.. Instruktažus dėl darbų saugos atlieka darbų saugos specialistai, visi darbuotojai yra instruktuojami pasirašytinai. Aišku, ir nukentėjusysis A. A. buvo instruktuotas visais klausimais, žinojo, kaip elgtis, kada dirba technika, kokiu atstumu galima praeiti pro dirbančius mechanizmus.

Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) traktorininku, dirba su įvairių markių traktoriais, buldozeriais, taip pat anksčiau dirbo ir su platforma. Su Saugaus darbo technika buvo supažindintas. Įvykio ryte į garažą atvažiavo viršininkas G. ir pasakė jam, kad reikės pirmame gamyklos komplekse stumdyti plytas. Jie nuvažiavo ir pasiėmė A., meistras instruktavo, ką reikės dirbti, kur pasistatyti techniką. Jis pasiėmęs tralą, atvažiavo prie pirmo cecho, ten, kaip buvo nurodyta, pasistatė platformą, nuvažiavus traktorių, lafetai buvo nuleisti. Jis iki pietų stumdė plytas, o paskui buvo reikalingas ekskavatorius ir jis pasikvietė ekskavatorininką P. Platformą tada perstatė į kitą vietą, kad galėtų pravažiuoti ekskavatorius. Pasistatė platformą šone, nes matė, kad dalis praėjimo buvo aptverta, ten kažką dirbo ir buvo neseniai išbetonuota, žmonės praeidavo pro platformos priekį. Apie 15 val. jis baigė darbą, jam reikėjo ant platformos užsivaryti traktorių ir tada leido lafetus. Iš kabinos, kur jis leidžia lafetus, nesimato, kas po jais yra, pro veidrodėlius – taip pat, o signalininko kaip ir nereikia. Jis stovėjo kampu, vienas lafetas matėsi, o kitas – ne. Pagal visas instrukcijas, lafetai turi leistis lėtai, jie visada naudoja tą pačią alyvą ir nesuprato, kodėl tada vienas lafetas krito taip staigiai. Jis nematė, kad pro šalį ėjo A. A.. Kai jis atkabinėjo lafetų grandines, aplink žmonių nebuvo. Niekada anksčiau nėra buvę, kad lafetai veiktų nevienodai. Platforma techninę apžiūrą buvo praėjusi gal prieš metus.

Nukentėjusysis A. A. teismui paaiškino, kad jis iki nelaimingo atsitikimo dirbo AB (duomenys neskelbtini) automobilio GAZ 52 vairuotoju, atliko ir kitus pagalbinius darbus, kuriuos viršininkai nurodydavo. Abu kaltinamuosius jis pažįsta. Jis įvykio dieną dirbo prie pirmo elektros cecho, kur turėjo siurbliu pumpuoti vandenį iš šalia pastato lauke esančios duobės, kadangi elektrikai turėjo prieiti prie kabelių, o jie buvo apsemti vandeniu. Jo tiesioginis viršininkas yra E. V.. Rytais jie susirenka ceche, kur jiems yra paskirstomi darbai. Tą dieną jam darbą – automobiliu nusivežti siurblį prie elektros cecho ir išsiurbti vandenį – paskyrė D. J.. Jo darbo sutartyje yra numatyta atlikti ir kitus pagalbinius darbus. Ceche dirbo lyg tai penki elektrikai, o kad bus vykdomi kažkokie kiti darbai, dirbs kažkokia technika, jam nebuvo pasakyta. Jis ryte matė, kad prie pirmo elektros cecho stovi platforma su lafetais, kurie buvo pakelti. Platforma stovėjo kiek toliau nuo jo darbo vietos, t.y. ten, kur jis pumpavo vandenį. Savo darbo vietą jis buvo apsitvėręs. Teritorijoje dirbo ir buldozeris, stumdė akmenis. Per pietus siurblį jis buvo išjungęs, o po pietų vėl jį įjungė. Po pietų platforma stovėjo jau kitoje vietoje, arčiau geležinkelio ir per kokius 3 metrus nuo jo aptvertos vietos, kur dirbo siurblys. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad nevaikščioti prie platformos. Jis buvo įėjęs į pastato vidų pasižiūrėti ar baigia atslūgti vanduo. Tada ar paskambino, ar pasakė, kad reikia atvežti viršininką V. Jis išėjo lauk gal apie 15 val. ir ėjo link automobilio, gal apie 2 m atstumu nuo platformos. Ėjo pro savaeigę platformą, nes taip buvo greičiau. Jų darbo instrukcijose yra numatyta, kad negali vaikščioti pro veikiančią techniką. Tačiau, kai jis ėjo, technika nedirbo. Jis nematė, ar V. A. tuo metu buvo traktoriaus kabinoje. Jis ėjo pro lafetus, kai jiems besileidžiant vienas staiga krito ir jį pagavo. Jis nugriuvo ant žemės, bet sąmonės netekęs nebuvo. Tuoj atbėgo į pagalbą kiti darbininkai, lafetus pakėlė. Jis jautė didžiulį skausmą, bet sąmonės praradęs nebuvo. Nukritęs lafetas jo neprispaudė, tik partrenkė ant žemės. Greit atvažiavo greitoji pagalba, jį išvežė į Šiaulių ligoninę, kur kažkiek laiko gydė. Paskui vyko reabilitacija Palangoje. Vėliau jis buvo gydytas Klaipėdoje, važinėjo konsultacijoms į Vilnių, Kauną. Jam Klaipėdoje buvo padaryta operacija. Iki operacijos buvo nežmoniški skausmai, jis nieko negalėjo daryti. Po sužalojimo jis sunkiai ir su ramentais vaikščiojo. Gyvenimas sukėlė daug nepatogumų. Ilgą laiką teko važinėtis po gydymo įstaigas, ilgai negalėjo pasėdėti, buvo sunku sulenkti kojas, dar iki šiol jaučia skausmus. Per tą visą laikotarpį jis gal 4 ar 5 kartus gydėsi ligoninėse Klaipėdoje. Jam buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Taip jis vaistams, visam gydymuisi išleido bei dėl sužalojimo negavo pajamų už 14818,54 Lt, todėl prašo priteisti atlyginti šią turtinę žalą. Be to, prašo priteisti 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad iki šiol jaučia nuolatinius skausmus, negali normaliai dirbti, padėti namuose. Asmeniniame gyvenime po nelaimės atsirado įvairių nepatogumų, pablogėjo santuokinis gyvenimas, nuolat turi vartoti vaistus. Baimina tai, kad sužalojimo pasekmės liks visam gyvenimui, bus gal tik laikinų pagerėjimų.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes tuo metu dirbo AB (duomenys neskelbtini) remonto ceche energetiku, jo viršininkas buvo E. V.. Įvykio dienos ryte kaip ir visada vyko pasitarimas dėl darbų paskirstymo. E. V. nurodė išpumpuoti vandenį prie KP1 pastato. Šią užduotį atlikti jis pavedė A. A., t.y. paėmus siurblį, nuvykti į vietą ir iš duobės išpumpuoti vandenį, kad elektrikai pastato viduje galėtų prieiti prie laidų. Siurblį A. A. pajungė iš ryto, po to prieš pietus - išjungė. Jau po pietų apie 13 val. jis su A. A. atvažiavo prie pirmo cecho, į siurblį įpylė benzino, vėl jį įjungė. Vieta, kur dirbo siurblys, buvo aptverta. Jokios kitos dirbančios technikos jis nematė, niekas nebuvo su juo derinęs, kad prie pirmo cecho bus atliekami dar kažkokie kiti darbai, dirbs technika. Jie su A. A. grįžo į elektros cechą, nes prie siurblio būti pastoviai nereikia. Jie grįžo į antrą cechą, kur ir yra pagrindinis cechas bei kur nuolat stovi A. A. priskirtas automobilis GAZ52. Kai po nelaimingo įvykio atvažiavo į vietą, matė, kad yra kitos technikos, matė jos išsidėstymą. Išėjus iš patalpos, kur dirbo elektrikai, buvo galimybė A. A. iki automobilio nueiti neinant pro platformą, buvo gal kokių 5 metrų atstumas iki sienos, todėl pro ten buvo galima praeiti. A. A. dirbo automobilio GAZ52 vairuotoju, bet jo darbo sutartyje buvo numatyti ir kiti pagalbiniai darbai. Darbų saugos instruktažą jis tikrai buvo išklausęs, dėl smulkesnių darbų instruktažai nėra pravedami, jie nėra būtini. Darbų saugos instrukcijoje yra nurodyta, kad darbuotojui draudžiama vaikščioti po judančiomis mechanizmų dalimis arčiau nei 5 m atstumu.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Jis dirba AB (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju energetiku. 2010-07-12 ryte per pasitarimą paskirstė darbus. D. J. buvo duota užduotis organizuoti darbus pirmo komplekso teritorijoje kabelių kanale išpumpuoti vandenį ir darbus organizavo D. J.. Kai buvo organizuojami darbai, nebuvo jokios informacijos, kad toje teritorijoje dirbs ir kitos įmonės technika. Į įvykio vietą jis atvyko tik po nelaimingo atsitikimo, savaeigė platforma ten stovėjo, jie dar pabandė nuleisti keletą kartų lafetą. Kaip vėliau paaiškėjo, toje pačioje teritorijoje dirbo UAB (duomenys neskelbtini) technika. Tai gal ši įmonė ir turėjo atlikti kažkokius derinimo darbus su AB (duomenys neskelbtini). A. A. buvo tiesiogiai pavaldus D. J. ir buvo instruktuotas saugaus darbo klausimais. Vienoje iš instrukcijų ir yra pažymėta, kad darbuotojas privalo saugotis didelių gabaritų transporto priemonių. Jeigu jam būtų buvę žinoma apie tai, kad prie pirmo elektros cecho kažkokius darbus atlieka kitos įmonės technika, gal būt būtų kitaip organizavęs darbus ar juos nutraukęs. Dabartiniu metu jiems atneša suderinti paskyrų leidimus, ant kurių jis pasirašo ir deda spaudą, kad yra supažindintas apie tai, kad tą pačią dieną ten pat dirbs ir kitos organizacijos technika.

Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) eksploatacijos energetiku. Įvykio dieną jie dirbo pirmame elektros ceche, pastate atrinkinėjo elektros kabelius, o A. A. pumpavo vandenį. Tuos darbus jiems paskyrė cecho viršininkas V. Jie dirbo pastato viduje ir ten teritorijos apsitverti nereikia, o ar buvo aptverta ta vieta, kur A. A. pumpavo vandenį, jis pasakyti negali. Jis tikrai nematė, ar prie pastatų dirbo kokia nors technika, jo niekas neinformavo, kad kas nors turėtų dirbti toje vietoje, o be to jie buvo pastato viduje. A. A. pas juos į vidų buvo įėjęs vieną kartą, pažiūrėti, kaip traukiasi vanduo. Jis jam tada ir pasakė, kad A. A. važiuotų į antrą cechą atvežti V. Vos tik išėjus A. A., pasigirdo šūksmai ir išėję lauk, jie pamatė, kad A. A. prispaustas platformos lafeto. Iš kur platforma ten atsirado, jis nematė. Vėliau, kai atvyko policijos pareigūnai, kiti ir leido lafetus, matė, kad jie labai greit nukrenta.

Liudytojas S. G. teismui paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė yra dukterinė AB (duomenys neskelbtini) įmonė. 2010-07-12 ryte jam paskambino iš AB (duomenys neskelbtini) V. A. ir pasakė, kad darbams yra reikalingas buldozeris. Jis su traktorininku V. A. nuvažiavo pas V. A., kad šis parodytų, ką reikės dirbti. Jie nuvyko į pirmą cechą, kur A. parodė, kad reikės atlaisvinti užverstas duris. Jis pasirašė patvirtinantį dokumentą, kad dirbs V. A., o V. A. instruktavo, kur reikės pasistatyti savaeigę platformą. Buldozeris yra vikšrinis ir būtent tik su platforma jį galima atsigabenti į darbo vietą. Nėra konkrečiai instrukcijų, kad jų technikos darbo vieta turi būti aptverta, tik tai turi būti, kai atliekami pavojingi darbai. Taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi stovėti savaeigė platforma – ar su pakeltais, ar su nuleistais lafetais. Jis nebuvo instruktuotas, kad toje teritorijoje dar kažkas dirbs. Šiaip darbai tarp įmonių derinami telefonu, tik išimtiniais atvejais – raštiškai. Ryte, kai buvo nurodomi darbai V. A., daugiau jokių darbuotojų nebuvo, vanduo nebuvo pumpuojamas ir jokių teritorijų ten aptverta nebuvo. Jis dėl to V. A. apie jokius papildomus rizikos veiksnius neinformavo. Jau po įvykio atvykus į vietą, matė, kad būtent ta vieta yra aptverta apsaugine juosta, savaeigė platforma stovėjo visai kitoje vietoje, nei jis buvo nurodęs ryte. Po įvykio buvo bandomas lafetų nusileidimas, tai pirmą kartą jie abu krito staigiai, antrą kartą – kaip ir turi būti. Savaeigę platformą jie buvo gavę iš AB (duomenys neskelbtini) pagrinde su ja dirbo V. A., jis buvo apmokytas, instruktuotas dėl darbų saugos, jis ir prižiūrėjo platformą. Jokių gedimų iki to laiko nėra buvę, 2009 m. buvo atlikta techninė apžiūra, viskas buvo tvarkoje. Jų įmonė yra atsakinga tik už jų įmonės darbuotojų instruktavimą saugaus darbo klausimais, o ar A. A. žinojo, kad negalima vaikščioti po lafetais, jam nežinoma. Po nelaimingo atsitikimo jis A. A. padėjo materialiai, davė 1000 Lt, kad juos nuvežtų A. A. S. K., po to A. A. dar davė 600 ar 800 Lt. Jis papildomai gali paaiškinti, kad R. P. nedavė jokio nurodymo važiuoti padėti V. A.. Jis tik po įvykio sužinojo, kad R. P. ten dirbo, nes pamatė iš vietos išvažiavusią platformą. Be viršininko leidimo technika niekur negali važinėti, turėjo būti su juo suderinta, kad reikalinga padėti V. A.

Liudytojas P. J. teismui paaiškino, kad jis dirba AB (duomenys neskelbtini) elektros ceche. Tą rytą iš D. J. gavo nurodymus pirmame ceche atsekti elektros kabelius. Kabeliai buvo apsemti vandens. Vairuotojui A. A. buvo pavesta tą vandenį išpumpuoti. Jis juos atvežė prie pirmo cecho, tačiau kada pradėjo siurbti vandenį, jis nežino. Iš ryto jokios technikos prie pastatų tikrai nebuvo, niekas nedirbo. Jie dirbo pastato viduje ir nežino, ar kokia nors technika dar dirbo, jie nebuvo informuoti, kad dar kažkas prie cecho darbuosis. A. A. į cecho vidų buvo užėjęs tik kartą pažiūrėti, ar slūgsta vanduo. Tuo metu jam I. ir pasakė, kad reikia atvežti V. A. A. išėjus, pasigirdo triukšmas, išėję lauk, pamatė, kad platformos lafetas prispaudė A. A.. Jie dėl saugaus darbo yra instruktuoti pasirašant, neprisimena, ar buvo instruktuoti kaip vaikščioti prie tokios technikos. Jam yra žinoma, kad yra instrukcija dėl darbo po pakeltais kroviniais.

Liudytojas V. A. teismui paaiškino, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) gamybos cecho viršininko pavaduotoju. Buvo planuojama prie pirmo cecho atlaisvinti aikštelę, todėl buvo reikalingas buldozeris. Planuotės metu buvo aptarta, kad jau galima vykdyti plytų laužo stumdymo darbus. Jis paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui S. G., susitarė, kad reikalinga technika, kad susitiks ir aptars kaip vykdyti darbus. S. G. atvyko su V. A.. Jam buvo nurodyta, iš kur perkelti plytų laužą. Aptarė kaip būtų galima geriau privažiuoti prie plytų laužo, nurodė, kur pastatyti platformą. Tada grįžo į gamybos cechą, užpildė darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo kortelę, kurią V. A. pasirašė, kad yra instruktuotas apie galimos rizikos faktorius. Jam nebuvo žinoma, kad tą dieną ten dirbs ir kiti žmonės, tačiau darbuotojus visada perspėja, kad dirbti reikia saugiai. Vadovaujantis įmonės nuostatais, buvo nutarta, kad V. A. paskirtas darbas nėra pavojingas. Ryte jis matė, kad prie pirmo cecho esantis šulinys yra aptvertas, tačiau žmonių nebuvo. Po įvykio, platforma stovėjo jau kitoje vietoje, kaip paaiškėjo, ji išvažiavo, nes reikėjo praleisti ekskavatorių. Aptariant darbus su S. G., buvo kalbama apie buldozerį. Jis neturėjo duomenų, kad tą pačią dieną ten dirbs ir ekskavatorius, todėl jo vairuotojas nebuvo instruktuotas. Toks neplanuotas technikos atsiradimas prieštarauja darbų saugos taisyklėms, jiems apie tai nebuvo pranešta. Ekskavatorininkas turėjo būti instruktuotas, turėjo pasirašyti, kad išklausė instruktažą. Su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, nes pagal įmonės nuostatus reikalaujama su rangovine įmones sudaryti sutartis. Jis S. G. prašė darbui buldozerio, ekskavatoriaus neprašė. Esmė tame, kad jei nebūtų patraukę platformos, nebūtų pravažiavęs ekskavatorius, o šiam išvažiavus, platforma nebuvo pastatyta į tą vietą, kur ji turėjo stovėti. Nors ir taip stovėdama platforma, praėjimo neužtvėrė, buvo galima pro ją praeiti.

Liudytojas V. G. teismui paaiškino, kad dirba žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu. Kaip jam žinoma, Moaz6014 traktorius yra savaeigė platforma. Jis atliko šiai technika techninę apžiūrą, bet kada tiksliai buvo atlikta, jis neprisimena. Važiavo į vietą apžiūrėti tos platformos. Apžiūra atlikta vizualiai, nenaudojant jokių prietaisų. Pasižiūri, ar yra stabdžiai, ar veikia lempos, posūkiai, ar kelia lafetai. Paties lafetų pakėlimo nuleidimo mechanizmo jie netikrina. Būtent ši platforma yra perdaryta, bet pagal visas taisykles, jei yra tinkamai įregistruota ir jai atlikta techninė apžiūra. Perdirbta gali būti tik iš gamyklinių mazgų, kitaip nebūtų buvę galima įregistruoti.

Liudytojas R. P. teismui paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku. Tą dieną V. A. buldozeriu atstumdinėjo plytas prie gamyklos pirmo cecho. Kada jau nebegalėjo atstumti, jis atvažiavo padėti jam ekskavatoriumi. Kieno nurodymu jis važiavo, dabar neprisimena, bet aišku ne savo iniciatyva. Aišku turėjo būti nurodymas iš viršininkų, kad jam ten reikia važiuoti. Jis yra instruktuotas dėl darbų saugos. Kai atvažiavo prie pirmo cecho, platforma stovėjo pravažiavime tarp dviejų pastatų, pravažiavimas labai siauras, bet jis galėjo pravažiuoti. Su V. A. aptarė darbus. Jis dirbo gal iki pietų ir išvažiavo. Platforma stovėjo palei geležinkelį, o kur paskui ją pastatė V. A., jis nežino. Tuomet nereikėjo jokių dokumentų, kad atlikti kažkokius darbu, paskambino, kad reikia ir išvažiavo. Sutartyje yra numatyta, kad reikalinga atlikti ir tuos darbus, kurie neplanuotai atsiranda.

Liudytojas N. Z. teismui paaiškino, kad jis dirbo AB (duomenys neskelbtini) elektros ceche. Įvykio dieną jiems lyg tai J. buvo paskyręs darbus pirmame elektros ceche. Jie dirbo viduje ir ar buvo prie pastatų kokia nors platforma, jis negali pasakyti. Kokius darbus dirbo A. A. ir ar jis buvo užėjęs į pastato vidų, jis neprisimena. Po įvykio išėję į lauką, matę platformos lafetu prispaustą A. A.. Su saugaus darbo reikalavimais jie buvo supažindinti.

Teismo ekspertas T. D. teismui paaiškino, kad jis šioje byloje atliko ekspertizę tik pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, technikos neapžiūrėjo. Jis padarė išvadą, kad tikėtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad buvo dirbta su techniškai netvarkingu įrenginiu. Susidaro nuomonė, kad įvyko staigus gedimas. Kad nuleidinėjamas platformos tiltelis staigiai kristų, turi neveikti hidraulinis cilindras, t. y. jei jame nebus tepalo ar bus netinkamas. Gali būti, kad gerai neveikė hidraulinė sistema, gal valdymas užstrigo, variantų gali būti daug. Nėra jokių platformos gamintojo dokumentų. Niekur nėra nurodyta, kad savaeigės platformos darbo zona aplink turi būti aptverta, tai jokios naudos neduos. Dėl darbų koordinavimo ar derinimo tarp dviejų darbdavių, kad galima derinti kiek nori, nelaimingas atsitikimas vis tiek gali įvykti. Tinkamas veiksmų koordinavimas mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę. Tai jau vadinama organizacinėmis priežastimis. Šiuo atveju abu darbdaviai turėjo koordinuoti savo darbus.

2010-07-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad oro temperatūra apžiūros metu 34 laipsniai karščio. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) pirmojo gamybos komplekso elektros pastato rytinėje pusėje. Tarp dviejų pastatų yra 11,8 metro tarpas. Prie pietvakarinio pastato kampo stovi traktorius su savaeige mechanine priekaba „MOAZ 6014“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priekaba stovi įstrižai pietvakarių kryptimi, priekinė traktoriaus dalis stovi pasukta iš rytų į vakarus. Priekabos hidrauliniai pakrovimo lafetai, kurie ra du, abu nuleisti. Tarpas tarp lafetų 1,30 m. Priekabos ilgis be lafetų 7 m. Priekaba dalinai įstumta į tarpą tarp pastatų. Prie lafetų galų pritvirtintos metalinės grandinės, kurių ilgis 2,75 m. Prie elektros cecho rytinės sienos yra padaryta atitvata su juosta „STOP“, kuri saugo vandens rezervuarą, kuris uždengtas medžio plokšte. Prie pat pietinio elektros cecho pastato kampo stovi vandens siurblys. Iš vairuotojo kabinos tokioje padėtyje, dalinai matosi nuleisto lafeto dešinioji dalis. Kairysis lafetas iš kabinos nesimato (I tomas, 5-16 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 264/10 (13) nurodyta, kad A. A. nustatyta: kryžkaulio ir gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, šlapimo pūslės ir kairio inksto sumušimai. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dubens kaulų lūžiai sukelia sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (I t., 27 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G-2-264/10(13) nurodyta, kad A. A. nustatyta: abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kietu buku daiktu, galimai traktoriaus hidraulinio pakrovimo lafetu. Komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30% pastovų darbingumo netekimą. Sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (I t., 79 b. l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, kad jo manymu pirminė eksperto išvada dėl A. A. padarytų sužalojimų, kad buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo neteisinga, nes netiksliai nurašyta diagnozė. A. A. padaryti sužalojimai dėl dubens kaulų lūžių, pagal sveikatos sutrikdymo nuostatus, sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tolesnės pasekmės atsispindi medicininiuose dokumentuose, dėl sveikatos būklės perspektyvos jis to nurodyti negali, to negalima iš anksto numatyti.

2010-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes Generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi 2007-06-04 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 2002-07-18 Nr. 214, 270 str.2p., reikalavimus „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje“ (I t., 119-120 b. l.).

2011-03-25 specialisto išvadoje Nr. 11-550(11) nurodyta, kad :

1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną.

Dviejų darbdavių atliekamų darbų nekoordinavimas lėmė, tai, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingą zoną šalia veikiančio įrenginio, ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

2. Tiriamuoju atveju darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – dalis jų nurodyta skirsnyje „Taikyti norminiai aktai“, tame tarpe – savaeigės platformos gamintojo parengti saugios eksploatacijos dokumentai, kurie tyrimui nepateikti.

3. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko Įstatymo (2) 16 str. reikalavimo apie tai, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės.

Tai, kad darbų koordinavimas tarp dviejų darbdavių neatitiko įstatymo (2) 30 str., organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

Tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą yra abiejų darbdavių ir jų įgaliotų asmenų pareiga (II t., 46-49 b. l.).

LR Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus pateiktame papildomo tyrimo akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinės priežastys yra : saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes vykdant darbus kitoje veikiančioje įmonėje nebuvo koordinuojami tarpusavio veiksmai, užtikrinant abiejų įmonių darbuotojų saugą ir sveikatą. Vykdant traktoriaus pakrovimo ant savaeigės platformos darbus, nebuvo įvertinta lafetų saugaus nusileidimo (kritimo) rizika, taip pat aplinkybė, kad traktorininkas nematė lafetų nuleidimo vietos, nes dėl pakrovimo vietos ypatumų vilkikas stovėjo maždaug 45 laipsnių kampu. Nebuvo paskirtas kitas asmuo, kuris būtų galėjęs signalizuoti apie atsiradusius pavojus. Tokiais veiksmais nebuvo įvykdytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebuvo praktiškai įgyvendinti minėto įstatymo 19 str. 1d. reikalavimai: darbuotojui „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio rėžimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų“, bei nebuvo įvykdyta darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, numatytus LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. ( II t., 138-140 b. l.).

2012-04-30 ekspertizės akte nurodyta: 1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną.

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas yra toks: tikėtina, kad dėl naudoto įrenginio techninio netvarkingumo atsiradusios techninės galimybės tilteliui staiga virsti, leidžiamas žemyn minėtas tiltelis staigiai judėjo žemyn ir paveikė pro šalį ėjusį vairuotoją A. A. taip, kad pastarasis patyrė kūno sužalojimus. 4. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. buvo instruktuotas apie savaeigės platformos sukeliamus pavojingus veiksnius. V. A. buvo instruktuotas darbo vietoje, o nustatyti, ar jis buvo instruktuotas/informuotas apie pakeliamų tiltelių staigaus virtimo galimybę, pagal pateiktą medžiagą negalima.

5. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad V. A. instruktavimas darbo vietoje 2010-07-12 iš esmės neatitiko tvarkos [5].

6. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar tiriamo įvykio metu V. A. kvalifikacija atitiko atliekamų darbų pobūdį.

7. Jei V. A. nebuvo mokytas saugiai dirbti su savaeigiu įrenginiu, tai yra pagrindas teigti, kad tai, jog jis dirbo su juo, neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.1 punkto – savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius.

Tiriamo įvykio metu vykdyti darbai neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.3 punkto – turi būti imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje.

Tiriamuoju atveju vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko įstatymo [2] 16 str. reikalavimo apie tai, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės.

8. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengimo ir turinio nereglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, todėl negalima nustatyti, ar traktoriaus MOAZ 6014 eksploatacijos instrukcijos turinys atitinka darbų saugos reikalavimus.

9. Jei V. A. nebuvo mokytas saugiai dirbti su savaeigiu įrenginiu, tai užduoties dirbti su minėtu įrenginiu skyrimas jam neatitiko nuostatų [4] 2 priedo 2.1 punkto.

10. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad V. A. veiksmai įvykio metu neatitiko jam privalomų norminių teisės aktų, išskyrus tai, kad jis dirbo, tikėti, neturėdamas galiojančio traktorininko pažymėjimo.

12. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad A. A. veiksmai įvykio metu neatitiko jam privalomų norminių teisės aktų.

13. Atsakyta 7 punkte. ( III t., 111-117 b. l.).

Iš Traktoriaus savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono Nr. 0409192 matyti, kad savaeigei platformai MOAZ 6014, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2009 m. liepos mėn., minėta transporto priemonė drausta (I t., 17 b. l.).

Iš Darbo sutarties Nr. 2115 matyti, kad darbo sutartis tarp AB (duomenys neskelbtini) ir A. A. buvo sudaryta 2005-03-01, buvo priimtas vairuotojo pareigoms, vadovui nurodžius – dirbti ir pagalbinius darbus (I t., 139-142 b. l.). A. A. buvo pasirašytinai supažindintas su AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus patvirtintais Sunkvežimio darbuotojo pareigybiniais nuostatais. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis iš esmės buvo supažindintas su visomis AB (duomenys neskelbtini) darbo saugumo instrukcijomis. Bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintoje Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.6.1. , 4.6.2. punktuose nurodyta, kad darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrautuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas (II t., 38-42 b. l.).

Pagal BK 176 str. 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisiniuose aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Šio nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių aktų reikalavimų jie atsirado.

Iš AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2007-06-04 įsakymo Nr.61 matyti, kad vadovaujantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įsakymo Nr. IX-1672 30 str., generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. paskirtas koordinuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (I t., 162 b. l.).

2010-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus, , sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas. S. K. pažeidė LR Darbo kodekso 270 str. reikalavimus, kad „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje. Dviejų darbdavių atliekamų darbų netinkamas koordinavimas lėmė tai, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingą zoną šalia veikiančio įrenginio ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelamingo atsitikimo kilimui, kurio metu nukentėjusįjį A. A. prispaudė traktoriaus „MOAZ – 6014“ krentantis dešinysis lafetas, ir nukentėjusiajam A. A. buvo padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t.y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimą, t.y. buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis. Kad S. K. nepakankamai kontroliavo bendrovės elektros ceche atliekamus darbus tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojų D. J., E. V., S. G. paaiškinimai, kad jiems nebuvo žinoma ir suderinta, kad bus vykdoma dviejų darbinė organizacijų veikla. S. K. kaltė pilnai įrodyta ir pagal BK 176 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai.

BK 137 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Kaip nustatyta tyrimo metu, V. A. įvykio dieną buvo išklausęs instruktažą tema saugos ir rizikos veiksniai, valant plytų laužą pirmame gamyklos komplekse tarp elektros ir malimo cecho (I t., 192 b. l.), žinojo, kad reikalinga laikytis atsargumo priemonių dirbant su savaeige platforma, nes buvo supažindintas su savaeigės platformos MoA3-6014 eksploatavimo instrukcija pasirašytinai (III t., 43-47 b. l.). Įvykio dienos ryte V. A. buvo nurodyta, kur saugiai statyti savaeigę platformą, kol traktoriumi stumdys plytų laužą. Atvykus į pagalbą ekskavatoriui, V. A. platformą iš nurodytos vietos perstatė į kitą, išvažiavus ekskavatoriui, platformos į nurodytą vietą nebeperstatė, ji liko stovėti tarp dviejų elektros cecho pastatų. V. A. nebuvo informuotas, kad pastato viduje dirba žmonės. Baigus darbą ir ketinant ant platformos užstumti traktorių, V. A. traktoriaus kabinoje, neįsitikinęs, ar aplink nėra žmonių ir, nematydamas iš kabinos, kur lafetai leidžiasi, ar kas po jais yra, tęsė savo darbą ir lafetus leido. Nematė, kad pro šalį eina žmogus, t.y. nukentėjusysis A. A.. Ir kad žmogus pateko po lafetu, jis suprato tik tada, kai apie tai jam pasakė pastate dirbę elektrikai, prašę kuo greičiau lafetus pakelti. Nors V. A., eidamas į platformos kabiną nuleisti lafetų, matė, kad aplinkui žmonių nėra, tačiau neapdairiai ir nerūpestingai, nematydamas, kas dedasi po platformos lafetais, juos leido. Tiek iš ekspertizės akto, tiek iš kitos bylos medžiagos matyti, kad nenustatyta, kodėl duotu momentu vienas platformos lafetas nusileido staigiai, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas pro šalį ėjęs nukentėjusysis A. A.. V. A. kaltė pilnai įrodyta ir pagal BK 137 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad dėl atsiradusių sunkių pasekmių iš dalies kaltas ir pats nukentėjusysis; į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (II t., 120 b. l.); nebaustas administracine tvarka (II t., 121-122 b. l.), VšĮ Naujosios Akmenės sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (II t., 127 b. l.), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (II t., 125 b. l.). Šio straipsnio sankcijoje yra numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. K. skirtina kiek didesnė nei minimali bauda.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų, į nusikaltimo padarymo aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (IV t., 28 b. l.); administracine tvarka nebaustas (IV t., 29 b. l.), VšĮ Naujosios Akmenės sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (IV t., 31 b. l.), dirbantis. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto arba laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirta bausme būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą, V. A. skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo terminas atidėtinas.

Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį 314818,54 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 14818,54 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (IV t., 81-83 b. l., 5 t., 128 b. l.).

Kaip matyti, AB (duomenys neskelbtini) 2010-07-13 įsakymu Nr. 116K, A. A. buvo skirta 1000 Lt materialinė pašalpa gydymuisi (I t., 195 b. l.), 2010-09-03 įsakymu Nr. 152K – taip pat 1000 Lt pašalpa gydymui (I t., 196 b. l.), 2010-10-06 įsakymu Nr. 169K – 2000 Lt materialinė pašalpa gydymuisi (I t., 197 b. l.). Nutraukiant darbo sutartį su A. A., 2010-12-22 įsakymu Nr. 217K išmokėta keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa (I t., 198 b. l.). Iš A. A. SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad į nukentėjusiojo sąskaitą keturis kartus buvo pravesta po 760,00 Lt (V t., 75-76 b. l.).

Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje A. A. 2010-12-16 nurodytas 60 procentų netektas darbingumas, darbingumo lygis – 40 procentų netektas darbingumas (II t., 63 b. l.). 2012-06-15 Nedarbingumo lygio pažymoje A. A. nurodyta 45 procentų netektas darbingumas ir 55 procentų darbingumo lygis (IV t., 87 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pateikė teismui pateisinamuosius dokumentus dėl lėšų, išleistų gydymosi reikmėms (vaistams, kelionėms pas gydytojus, konsultacijoms ir pan.), nukentėjusiojo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovų priteistina prašoma suma.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki padariusio žalą asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294/2011).

Pripažintina, kad šiuo atveju nukentėjusysis, nelaimingo atsitikimo metu, nukritus jam ant liemens didelio svorio lafetui, jautė didžiulį skausmą, kaip pats teigė, sąmonės praradęs nebuvo. Ilgas gydymasis, išlikusios pasekmės po sužalojimų, iš esmės dar iki šiol jaučiami skausmai, sukelia neigiamas emocijas. Tačiau kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis iš esmės buvo supažindintas su visomis AB (duomenys neskelbtini) darbo saugumo instrukcijomis. Bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintoje Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos 4.6.1., 4.6.2. punktuose nurodyta, kad darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrotuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas (II t., 38-42 b. l.) ir pats turėjo saugotis ir būti atsargus šalia veikiančių mechanizmų. Nors pats nukentėjusysis teigia, kad jaučia nuolatinius skausmus, jam sunku susirasti darbą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad A. A. 2012-07-26 – 2012-09-15 bei 2013-07-29 – 2013-09-15 dirbo ŽŪB „Kontaktas“ traktorininku laikinai, nuimant derlių. (V t., 1-5 b. l.). Šis faktas paneigia A. A. paaiškinimus, kad jam sunku susirasti darbą, kad būna ištisiniai skausmai.

Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pats nukentėjusysis, eidamas pro veikiančią techniką, elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, dėl ko nukritus vienam lafetui ir buvo sužalotas, t.y. atsirado pasekmės, dėl kurių jis ir prašo priteisti būtent tokį neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus, bet kaip matyti iš pateiktų duomenų, jo bendravimo galimybės nesumažėjo, nukentėjusysis pagal galimybes dirba kad ir sezoninius darbus. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pakankamas 6000 Eur atlyginimas.

Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-299 str., 301 str.-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 10 MGL – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda.

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę prižiūrinčios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiajam A. A. priteisti solidariai iš atsakovų AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 3411,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų 30 ct) turtinės ir 6000 Eur (šešis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. A. skirtą kardomąją priemonę - namų areštą, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.