Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžio, kuriuo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL - 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda.

Nukentėjusiajam A. A. priteista solidariai iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3411,30 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 12 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, nuleidžiant traktoriaus „MOAZ – 6014“, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, hidraulinius pakrovimo lafetus, dešinysis lafetas krito ir prispaudė pro šalį ėjusį nukentėjusįjį A. A., dirbusį AB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimio vairuotoju, taip S. K., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007-06-04 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX- 1672, priimto 2003-07-01, 30 str., kuriame nurodoma, kad du ir daugiau darbdavių atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. nukentėjusįjį A. A. prispaudė traktoriaus „MOAZ – 6014“ krentantis dešinysis lafetas, tuo nukentėjusiajam A. A. padaryti abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu, t.y. sužalojimai sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nes komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30 % pastovų darbingumo netekimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, bylos duomenis vertino vienpusiškai, nepaisė byloje esančių daugybės prieštaravimų. Teismo nuosprendyje nenurodomi įrodymai, patvirtinantys jo kaltę padarius nusikaltimą, jame nėra jokios įrodymų analizės, kuo remiantis teismas laiko, kad jo kaltė įrodyta ir kad jo veika lėmė nukentėjusiojo A. A. sužalojimą bei padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kad jo veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Teismas nuosprendyje nurodo, kad remiasi liudytojų D. J., E. V., S. G. paaiškinimais, jog jiems nebuvo žinoma, kad bus vykdoma dviejų įmonių darbinė veikla. Tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje kiekvieną dieną dirba kitų įmonių darbuotojai, kai vyko statybos tokių dirbančių įmonių buvo ne viena. Į įmonės teritoriją atvyksta transporto priemonės iš įvairių įmonių. AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra instruktuojami ir supažindinti su visomis AB „(duomenys neskelbtini)“ darbo saugumo instrukcijomis.

Nuteistojo S. K. teigimu, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-19 buvo pasirašiusi sutartį Nr. 70-2010 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal šią sutartį ši įmonė buvo darbų vykdytoju. Šios sutarties 6 punktas numatė, kad „atlikdamas darbus AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, už saugos ir sveikatos norminių aktų laikymąsi atsakingas Vykdytojas“, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad su tais dokumentais buvo supažindintas ir nukentėjusysis A. A.. Be to, bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintoje „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos“ 4.6.1., 4.6.2. punktuose nurodyta, kad darbo metu pagalbiniam darbininkui draudžiama stovėti transporto (elektros vežimėlių, traktorių, pakabinamųjų konvejerių, tiltinių autokrotuvų ir kt.) eismo vietose; stovėti už automobilių ir siaurose perėjose, kad neprispaustų judantis transportas, todėl pats A. A. turėjo saugotis ir būti atsargus šalia veikiančių mechanizmų.

S. K. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-12 darbuotojas V. A. darbus vykdė, stumdė plytas kitoje vietoje, nei darbą atlikinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. A., kuris siurblio pagalba pumpavo vandenį iš kabelių kanalų. Prieš pradedant darbus V. A. jo darbo vietą parodė tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G., tiek ir AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos cecho viršininko pavaduotojas V. A., jie buvo nuvykę į vietą, aptarė darbus, kur reikia stumdyti plytas, kur išsikrauti atsivežtą buldozerį. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojais minėti asmenys (S. G., V. A., V. A.). Nukentėjusysis A. A. dirbo kitoje darbo vietoje prie siurblio, kurią buvo apsitvėręs. V. A. savarankiškai pakeitė buldozerio pasikrovimo vietą, to su niekuo nederinęs. Tai, kad platforma buvo perstumta į kitą vietą nei buvo nurodyta pradedant darbus, nurodė apklausti teismo posėdyje kaltinamasis V. A., liudytojas S. G., V. A.. Net ir toje vietoje stovint savaeigei platformai pro ją buvo galima praeiti, nepatenkant po lafetais.

Apeliantas nurodo, kad jis visiškai nesutinka su teismo padaryta išvada teismo nuosprendyje, kad neigiami padariniai - nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas - yra sąlygoti jo kaip paskirto koordinatoriumi, nepakankamu koordinavimu (kontroliavimu) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamų darbų bei kad padaryti atitinkamų norminių aktų pažeidimai nulėmė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Teigia, kad 2014-09-09 teismo posėdyje apklaustas ekspertas Titas Dėjus, kuris šioje byloje atliko ekspertizę, nurodė, jog „Pirmiausia iš viso apie koordinavimą arba derinimą veiksmų tarp dviejų darbdavių reikėtų pasakyti taip, galima derinti kiek nori, nelaimingas atsitikimas gali įvykti vis tiek. Tinkamas suderinimas veiksmų mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, tai vadinama organizacinėmis priežastimis. Jei gerai koordinuosime veiksmus, nelaimingo atsitikimo tikybė yra mažesnė. Abu darbdaviai turėjo koordinuoti. Techninis netvarkingumas ir patekimas į pavojingą zoną, du veiksniai. Teoriškai turėjo instruktuoti, bet praktiškai yra sudėtingai. Instruktavimas neeliminuoja pavojingo veiksmo, nes jei ir instruktuotas darbuotojas vis tiek jis gali patekti į pavojingą zoną ir būti prispaustas. Negaliu teismui pasakyti, kad tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, šiuo atveju lemia netvarkingumas ir patekimas į pavojingą zoną. Aš manau šituo atveju priežastys yra susijusios su techniniu netvarkingumu. Jei būtų iškrovinėjamas lygiai taip pat būtų techninis netvarkingumas. Turi būti ir techniškai netvarkinga transporto priemonė, kad technika galėtų virsti. Jei imsime kitas priemones, koordinavimas, instruktavimas, mokymas, tai kitas lygis, kad sumažėtų nelaimingų atsitikimų kilimų, bet tai nelemiama aplinkybė“. Nuteistojo S. K. nuomone, teismas neteisingai įvertino priežastinį ryšį tarp jo veikos ir kilusių pasekmių, nes jei ir būtų nepakankamai koordinuojama, tai nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs jei naudojama technika traktorius „MOAZ – 6014“ savaeigė platforma, t.y. jos lafetas būtų buvęs techniškai tvarkingas, tokiu atveju net ir pro jį einant nukentėjusiajam, jis ant darbuotojo staigiai neužkristų, kaip, kad buvo nelaimingo atsitikimo metu. Be to, pats nukentėjusysis, būdamas instruktuotas ir supažindintas su „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija“, jos nesilaikė - ėjo galimai po velkančia technika (lafetu). Todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad pagrindinė sąlyga, lėmusi nelaimingą atsitikimą darbe, buvo jo (apelianto) veiksmai dėl darbų koordinavimo, o ne technikos gedimas. Tokiu būdu, teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

Nuteistojo S. K. teigimu, tai, kad technika buvo netvarkinga patvirtina ir iš karto po įvykio atliktas technikos bandymas, tai fiksuota nelaimingo atsitikimo vietos apžiūros akte 2010-07-12, kuriame užfiksuota, „kad pirmiau leidosi dešinysis hidraulinis pakrovimo lafetas, kuris staiga iš vertikalios padėties krito į horizontalią padėtį“. Taip pat apžiūros protokole užfiksuota, kad abiejų lafetų hidrauliniai cilindrai yra apkibę tepalais ir purvu, o tai rodo apie galimai hidraulinės sistemos nesandarumą. Taip pat faktą, kad po įvykio tikrinant lafetų nusileidimą, vienas iš lafetų staigiai krito, teisme nurodė ir apklausti liudytojai, kurie matė lafetų tikrinamą, - tai A. I., S. G..

Nuteistasis S. K. skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Akmenės rajono apylinkės teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, turi būti panaikintas ir priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. A. iš AB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. A. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir pilnai patenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir keistinas. Apelianto nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai mažas. Teismas, kalbėdamas apie po sužalojimo atsiradusias pasekmes, apsiribojo tik nuorodomis į tai, kad jis (apeliantas) jaučia didelį skausmą ir ilgas gydymas jam sukelia neigiamas emocijas arba „tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus“. Be to, teismas padarė išvadą, kad jo bendravimo galimybės nebuvo sumažėjusios ir jis pagal savo sveikatos būklę gali dirbti darbus. Tačiau teismas visiškai neįvertino jo teiginių apie tai, kad pirmaisiais mėnesiais po traumos jis buvo bejėgis ir negalintis savimi pasirūpinti, nes visiškai negalėjo judėti, po to ilgą laiką mokėsi vaikščioti iš naujo ir tai buvo susiję su didelėmis fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis. Jam ilgą laiką buvo reikalinga pašalinio žmogaus pagalba, kurią suteikė jį gydymo įstaigose lankanti sutuoktinė. Teismas taip pat nenagrinėjo medicininiuose dokumentuose išdėstytų faktų, kad kasmet jis yra priverstas gydytis stacionare, kad jam po pirminio hospitalizavimo buvo darytos dar kelios operacijos tam, kad būtų atkurtas jo gebėjimas vaikščioti bei kitos organizmo funkcijos. Nukentėjusiojo nuomone, viso to negalima vadinti „tam tikrais negatyviais išgyvenimais“, nes tai yra labai sunkios pasekmės ir labai rimti ir ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai.

Nukentėjusysis A. A. nurodo, kad teismas teigia, jog jis, eidamas pro veikiančią techniką, pats elgėsi neatsargiai ir neapdairiai, todėl ir buvo sužalotas. Tačiau apelianto įsitikinimu, nelaimingą atsitikimą sukėlė V. A. padaryti darbo saugos ir rizikos veiksnių pažeidimai, nes jis, dirbdamas su transporto priemone nepastatė gale jos kito asmens, kuris stebėtų mechanizmus ir aplinką, neaptvėrė veikiančių mechanizmų saugumo juosta, kuri perspėtų kitus asmenis apie pavojingą zoną. Jo padaryti saugos darbe taisyklių pažeidimai yra pirminiai laiko atžvilgiu ir pagrindiniai pasekmių atžvilgiu. Todėl A. A. nuomone, teismas yra neteisus, duodamas suprasti, kad jo (apelianto) ir V. A. neatsargumai yra lygiaverčiai ir kad jo (apelianto) tariamas neatsargumas yra taip pat sąlygojęs nelaimingo atsitikimo faktą ir pasekmes. Be to, dėl įvykio ir pasekmių yra kaltas ne tik V. A., tačiau ir S. K., kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal savo tarnybinę padėtį ir kompetenciją. Šių asmenų neveikimas arba netinkamas veikimas yra pirminės ir pagrindinės priežastys, sąlygojusios nelaimingo atsitikimo prielaidas.

Nukentėjusysis A. A. skunde nurodo, kad gydytojai jo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą. Dėl šio sužalojimo jis buvo ilgai gydytas, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, todėl sąlygoja didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teigia, kad jo psichinė sveikata buvo ženkliai pažeista ir jis patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities. Taip buvo pažeistos jo teisės į fizinį ir psichinį asmenybės neliečiamumą, teisė į saugią aplinką ne tik viešoje vietoje, tačiau ir savo darbo vietoje. Medicininiai duomenys rodo, kad jo patirti sužalojimai yra sunkaus ir neatitaisomo pobūdžio. Jie tęsis visą likusį mano gyvenimą ir turės įtakos jo kokybei tiek asmeninėje, tiek profesinėje srityje, todėl šiam kriterijui suteiktina didesnė svarba.

Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį – į atsakovų juridinių asmenų turtinę padėtį, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė ir finansinė padėtis teismo nuosprendyje visiškai neanalizuota. Gamykla yra cemento gamybos monopolistas (duomenys neskelbtini) valstybėse ir užima nemažą rinkos dalį (duomenys neskelbtini), o taip pat kitose valstybėse. Jos gamybos lygis yra didelis, produkcija paklausi ir tai liudija neseniai baigtas gamyklos atnaujinimas.

Nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teisme teisminis bylos nagrinėjimas vyko ilgai, tai užtęsė jo išgyvenimus, kėlė įvairiausias abejones ir taip mažino teisinio tikrumo ir teisinio saugumo jausmus. Jis nėra kaltas dėl tokios ilgos proceso trukmės, jis niekaip netrukdė teismui bylą išnagrinėti per trumpiausią laiką. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į šį aspektą, privalėjo spręsti adekvatų neturtinės žalos padidinimo klausimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo A. A. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiojo A. A. atstovas advokatas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo A. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl S. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. Z. 2007-06-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. buvo paskirtas koordinuoti bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus ir atliekamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (1 t. 162 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ Remonto padalinio Generalinio direktoriaus pavaduotojo remontui – remonto padalinio vadovo pareiginiuose nuostatuose (duomenys neskelbtini)vtaip pat nurodyta, kad generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui kontroliuoja pavaldžių struktūrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą (1 t. 166-168 b. l.). Taigi bylos duomenys liudija, kad generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K. 2010 m. liepos 12 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo komplekso elektros cecho teritorijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atliekant darbus buvo atsakingas už tinkamą darbų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ energetinės tarnybos koordinavimą, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, privalėjo kontroliuoti, kad saugos ir sveikatos reikalavimai darbų vietoje būtų vykdomi.

Iš nukentėjusiojo A. A., liudytojų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų D. J., E. V., A. I., P. J., V. A. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jiems niekas nepranešė ir jų neinformavo, kad 2010-07-12 jų darbų vietoje dirbs ir kitos įmonės darbuotojai su technika. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, kad 2010-07-12 jam niekas nepranešė, kad jo įmonės darbuotojų darbų teritorijoje dirbs ir AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

2010-07-15 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes Generalinio direktoriaus pavaduotojas remontui S. K., paskirtas koordinatoriumi 2007-06-04 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose organizuojamus kitų įmonių darbuotojų darbus, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 2002-07-18 Nr. 214, 270 str. 2 p., reikalavimus „Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje“ ( 1 t. 119-120 b. l.).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus pateiktame papildomo nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2010-07-12, tyrimo akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinės priežastys yra: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nes vykdant darbus kitoje veikiančioje įmonėje nebuvo koordinuojami tarpusavio veiksmai, užtikrinant abiejų įmonių darbuotojų saugą ir sveikatą (2 t. 138-140 b. l.).

2011-03-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu – savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną. Dviejų darbdavių atliekamų darbų nekoordinavimas lėmė, tai, kad darbuotojas pakliuvo į pavojingą zoną šalia veikiančio įrenginio, ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą yra abiejų darbdavių ir jų įgaliotų asmenų pareiga (2 t. 46-49 b. l.).

2012-04-30 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad buvo dirbama su, tikėtina, techniškai netvarkingu įrenginiu - savaeige platforma, ir tai, kad darbuotojas pateko į veikiančio įrenginio pavojingą zoną.

Pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas Titas Dėjus paaiškino, kad tinkamas veiksmų suderinimas mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę, tai vadinama organizacinėmis priežastimis. Jei gerai koordinuosime veiksmus, nelaimingo atsitikimo tikybė yra mažesnė. Šiuo atveju įmonės darbuotojai nebuvo supažindinti su tais veiksniais, kurie kyla, kai atvažiuoja į įmonę kitos įmonės darbuotojai atlikti darbų, be to, tarp dviejų darbdavių turėjo būti sutartis ir aptartas klausimas, kad su netvarkinga technika dirbti įmonės teritorijoje negalima.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. nustatyta abiejų gaktikaulio šakų ir kryžkaulio lūžiai, nugaros juosmeninės stuburo dalies ir abiejų kojų lėtinis skausminis sindromas, lūžių pseudoartrozė, kairės pusės kryžmeninė radikulopatija su skausminiu sindromu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kietu buku daiktu, galimai traktoriaus hidraulinio pakrovimo lafetu. Komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30% pastovų darbingumo netekimą. Sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. 79 b.l.).

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus pavaduotoju remontui, 2007-06-04 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 61 paskirtas koordinatoriumi, nepakankamai koordinavo (kontroliavo) bendrovės struktūriniuose padaliniuose atliekamus darbus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ energetinės tarnybos, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, taip pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. nukentėjusįjį A. A. prispaudė traktoriaus „MOAZ – 6014“ krentantis dešinysis lafetas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Priežastinį ryšį tarp S. K. padarytų darbo saugą reglamentuojančių teisės pažeidimų ir kilusių padarinių įrodo nelaimingo atsitikimo darbe akte, specialisto išvadoje, ekspertizės akte nurodyti duomenys, eksperto T. Dėjaus teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų parodymai.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentus, kad pats A. A., būdamas supažindintas su bendrovės generalinio direktoriaus 2004-01-07 įsakymu patvirtintos „Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos“ nuostatomis, turėjo pats saugotis ir būti atsargus šalia veikiančių mechanizmų, vertina kaip nuteistojo pasirinktą poziciją siekiant išvengti atsakomybės, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, jog A. A. kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui buvo draudžiama prieiti prie veikiančių savaeigių mechanizmų mažesniu nei 5 m atstumu.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto skundo teiginiu, kad apylinkės teismo nuosprendyje nėra išsamios įrodymų analizės, liudytojų parodymai pakankamai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis. Tačiau, kolegijos nuomone, tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise skųsti nuosprendį ir jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad buvo padaryti įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

Nukentėjusysis A. A. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 14818,54 Lt turtinės ir 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (4 t., 81-83 b.l., 5 t., 128 b.l.). Kadangi CK 6.264 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, Akmenės rajono apylinkės teismas tinkamai vadovavosi minėta teisės norma ir pagrįstai nukentėjusiajam A. A. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisė solidariai iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam A. A. nelaimingo atsitikimo metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo jis jautė skausmą, kurį jaučia iki šiol, ilgai besitęsiantis gydymasis ir išlikusios pasekmės po sužalojimų sukelia neigiamas emocijas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. A. komplikuoti dubens kaulų lūžiai su liekamaisiais reiškiniais sukėlė 30% pastovų darbingumo netekimą ir kad jo darbingumo lygio sumažėjimas yra susijęs su 2010-07-12 įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. A. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus. Tačiau, kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis turėjo pats būti atsargus šalia veikiančių mechanizmų, nes, kaip jau minėta, bylos medžiagoje nėra duomenų, jog A. A. kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui buvo draudžiama prieiti prie veikiančių savaeigių mechanizmų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kolegija mano, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nelaikytinas per mažu. Todėl tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir priteisti jam jo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo A. A. atstovas advokatas V. Falkauskas apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (2015-04-08, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantį, kad nukentėjusysis A. A. sumokėjo jam 300 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, ir prašė priteisti nukentėjusiojo A. A. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009). Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę nukentėjusysis A. A. ir nuteistasis S. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai yra atmestini kaip nepagrįsti, kad apeliacinės instancijos teisme vyko tik 1 trumpas posėdis, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nepriteistina.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam S. K. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai S. K. paskyrė baudą, kurios dydis artimas minimaliai Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 4 p. numatytai už sunkų nusikaltimą skiriamai baudai. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam S. K. 10 MGL baudą, nurodė, kad skiriama 380 Eur bauda. 2015-01-01 įsigaliojo 2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1030 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam S. K. 10 MGL baudą, neteisingai nurodė, kad skiriama 380 Eur bauda, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. A. ir nuteistojo S. K. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį:

nustatyti, kad S. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, yra nuteistas 10 MGL – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų šešiasdešimt euro centų) bauda.