Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu:

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl 2023 m. balandžio 22 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. balandžio 22 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. spalio 6 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

10) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. sausio 15 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. P. paskirta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės 30 parų arešto bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. To paties straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje buvo numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. To paties straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų. To paties straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. P. tiesiogine tyčia padarė aštuonias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių trys priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis). P. P. taip pat tiesiogine tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nustatyta viena P. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. jis padarė nusikalstamas veikas, išskyrus nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pripažinta pagrįstai. BK 27 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šiuo atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie P. P. (6 t., b. l. 32–41) matyti, kad jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje nuteistas taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl jis skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu.

Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir P. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. jis anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daugiausia teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti P. P.: 1) už padarytus du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis; 2) už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis; 3) už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis; 4) už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis; 4) už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis; 5) už dviejų nusikaltimų, numatytų 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis; 6) už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant artimą arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, termino vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jų dydžius. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas P. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtas bausmes, t. y. paskirdamas jam galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra proporcinga, adekvati ir atitinkanti padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. P. anksčiau teistas 14 kartų, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (vagystes, sukčiavimus) bei finansų sistemai (neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir jos neteisėtą panaudojimą). Už padarytas nusikalstamas veikas P. P. buvo skirtos tiek švelnesnės (arešto), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo) bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos ir neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes jis ir toliau yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad P. P. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o sąmoningai pasirinktas nuteistojo gyvenimo būdas. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad daug metų turi priklausomybę azartiniams lošimams, jis nedirbo ir jam trūko pinigų, todėl jis darė nusikalstamas veikas – pagrobtus daiktus parduodavo, o pinigus pralošdavo. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo priklausomybės azartiniams lošimams savaime nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jų dydžius. Atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmės nėra per griežta, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskiriant dar švelnesnę bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Pagal BK 61 straipsnio 4 dalį, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta BK 61 straipsnio 4 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų aktyviai padėjęs išsiaiškinti padarytus nusikaltimus, be to, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Taigi, nagrinėjamu atveju taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistajam nėra pagrindo. Be to, net nustatęs visas minėtas būtinas sąlygas, teismas neprivalo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Aptariamoje teisės normoje nurodyta, kad jos taikymo atveju teismas gali skirti ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos sankcija tokiu atveju turėtų būti ne didesnė kaip vidurkis. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už atskiras veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nesiekia sankcijų vidurkių.

Kaip nesudarantys pagrindo mažinti paskirtą bausmę vertintini ir apelianto argumentai, kad jis nusikalto vien dėl to, kad yra priklausomas nuo azartinių lošimų, be to, būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis negauna psichologinės pagalbos, kuri yra reikalinga išgydyti jo priklausomybę. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nelengvina jo atsakomybės ir nepateisina jo padarytų nusikalstamų veikų. Be to, nuteistojo pasiryžimas spręsti priklausomybės problemas vertintinas kaip deklaratyvus, nes byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje būtų ėmęsis aktyvių veiksmų gydyti jo paties pripažįstamą priklausomybę azartiniams lošimams. Antra, galimybė gauti nuteistiesiems psichologinę pagalbą laisvės atėmimo vietų įstaigose nėra apribota. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos ne tik teikia asmenims medicinines, psichologines bei socialines paslaugas, kurie turi priklausomybes, bet ir rengia kartu su priklausomybės ligų centrais adaptuotas priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas. Jeigu nuteistasis mano, kad yra poreikis gauti psichologinę pagalbą, jis gali su tokiu prašymu bet kuriuo metu kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas P. P. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo P. P. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.