- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1199-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16061-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-21472-608/2020, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gravitacija mes tikim“ ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gravitacija mes tikim“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. Š. (toliau – ir atsakovas) 1500,00 Eur skolą dėl be pagrindo įgytų lėšų ieškovės sąskaita, 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, jog atsakovas ieškovo pavedimu nuo 2018-2019 metais teikė ieškovui paslaugas, už kurias ieškovas atsiskaitydavo pagal atsakovo išrašytas sąskaitas-faktūras. Suvedus 2018-2019 metų balansą, paaiškėjo, kad atsakovas sudubliavo 2018-12-03 sąskaitą-faktūrą 1500 Eur sumai, ją pateikdamas numeriais Nr. 003 ir 004, nors sąskaita numeriu 003 jau buvo pateikta 2018-11-05. Ieškovas šio klaidos nepastebėjo ir abi sąskaitas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir atitinkamai jas apmokėjo 2018-12-14 ir 2019-01-31. Paaiškėjus šiam apsirikimui ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė atsakovui 2020-03-04 nusiuntė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, tačiau nei pasirašyto akto, nei kokio nors kito atsakymo nesulaukė. Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėjo atsakovo sąskaitomis, ieškovo mokėjimo pavedimai bei skolų suderinimo aktu, kurio atsakovas nepasirašė. Ieškovo vertinimu, yra išpildytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos: atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita dėl ieškovo padaryto mokėjimo pavedimo 1500,00 Eur sumai; ieškovas neteko nurodytos pinigų sumos; tarp atsakovo praturtėjimo ir ieškovo lėšų sumažėjimo yra tiesioginis ryšys; atsakovo praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovas pateikė sudubliuotą sąskaitą-faktūrą, t. y. 2018-12-03 sąskaitą-faktūrą Nr. 003; ieškovas išsėmė kitas priemones permokai atgauti (nes atsakovas neatsakė į pranešimą su tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu ir jo nepasirašė).
2. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-04 nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovė pateikė patikslintus duomenis, jog visi aktualaus laikotarpio ieškovo mokėjimai, atlikti į atsakovo sąskaitą. Atliktų mokėjimų suma yra 11709 Eur, kaip nurodyta ir Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant pagrįsti permokos susidarymo pagrindą, pateikė 2018-12-03 išrašytą sąskaitą-faktūrą serija 1 Nr. 003 1500,00 Eur sumai, kurios numeris yra perbrauktas, nes ji buvo išrašyta neteisingai – sudubliavus jau anksčiau išrašytos sąskaitos numerį. Todėl tikrinant mokėtinas sumas šioje sąskaitoje nurodyta suma neturi būti įtraukiama, nes ji yra įtraukta į teisingai ta pačia data – 2018-12-03 – išrašytą sąskaitą-faktūrą serija 1 Nr. 004. Pagal atsakovo teisingai išrašytas sąskaitas nurodytu laikotarpiu mokėtina suma buvo 10209,00 Eur, kas matyti iš su ieškiniu pateikto 1 ir 3 priedų. Tai, kad atsakovui buvo pervesta 1500,00 Eur didesnė suma, patvirtina ir UAB „Vytminda“ paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, akivaizdu, kad buvo padaryta 1500,00 Eur permoka.
3. Taip pat nurodė, jog atsakovas ieškovui paslaugas teikė žodinio susitarimo pagrindu, ką patvirtina COBALT advokato 2020-01-30 atsakymas ieškovo atstovei į pretenziją. Kadangi atsakovo išrašytose sąskaitose buvo nurodomos vertimo paslaugos, nors tokios paslaugos ieškovui nebuvo suteiktos, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl nepagrįstai sumokėto atlyginimo už vertimo paslaugas, į kurią atsakovo atstovas atsakė 6 atsakymo paragrafe paaiškindamas atsakovo suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį. Patikslino, kad atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo surinktų ir išsiųstų gaminių kiekio, todėl sąskaitose yra nurodytos skirtingos sumos. Tai, kad atlyginimo dydis priklausė nuo surinktų gaminių kiekio, patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas, būtent K. L. 2018-12-03 laiškas atsakovui, kuriame klausima, už kiek vienetų yra išrašyta sąskaita, ir ar už tokius, kaip parduota, į kurį atsakydamas 2018-12-03 10:31 atsakovas išvardino konkrečius gaminių modelius ir jų kiekius, o 2018-12-05 laiške (susirašinėjimas toliau tame pačiame dokumente) juos patikslino. Taigi, nepaisant neteisingai nurodytos paslaugos, ieškovo įsitikinimu, atsakovo sąskaitos yra išrašytos už ieškovo gaminių surinkimą ir kitų pavedimų vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-16 nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Teismas nutartį iš esmės grindė šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalies numatytų leistinumo reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.
5.2. Teismas 2020-06-04 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepagrindė visų savo reikalavimų leistinais rašytiniais įrodymais ir neprimokėjo žyminio mokesčio, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, identifikuojančių atsakovo suteiktų paslaugų turinį ir kiekį, taip pat ieškovo atliktų mokėjimų paskirtį, t. y. ieškinyje nurodytuose mokėjimo nurodymuose, kuriais grindžiamas mokėjimas du kartus pagal tą pačią sąskaitą ir už tas pačias paslaugas, nenurodyta mokėjimo paskirtis. Šalindama ieškinio trūkumus ieškovė pateikė atsakovo atsakymą dėl reikalavimo grąžinti susidariusią permoką, kurioje atsakovas permokos nepripažįsta. Teismas sprendė, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami visiems ieškovės reikalavimams pagrįsti, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir grąžintas ieškovui bei ieškinį tenkinti dokumentinio proceso tvarka.
6. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
7.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, identifikuojančių atsakovo suteiktų paslaugų turinį ir kiekį, taip pat ieškovo atliktų mokėjimų paskirtį, t. y. ieškinyje nurodytuose mokėjimo nurodymuose, kuriais grindžiamas mokėjimas du kartus pagal tą pačią sąskaitą ir už tas pačias paslaugas, nenurodyta mokėjimo paskirtis. Priešingai nei nurodė teismas, ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas pavedimu nuo 2018-2019 metais teikė ieškovui paslaugas, už kurias ieškovas atsiskaitydavo pagal atsakovo išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovas ieškovui paslaugas teikė žodinio susitarimo pagrindu, ką patvirtina COBALT advokato 2020-01-30 atsakymas ieškovo atstovei į pretenziją. Kadangi atsakovo išrašytose sąskaitose buvo nurodomos vertimo paslaugos, nors tokios paslaugos ieškovui nebuvo suteiktos, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl nepagrįstai sumokėto atlyginimo už vertimo paslaugas, į kurią atsakovo atstovas atsakė 6 atsakymo paragrafe paaiškindamas atsakovo suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį. Papildomai patikslino, kad atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo surinktų ir išsiųstų gaminių kiekio, todėl sąskaitose yra nurodytos skirtingos sumos. Tai, kad atlyginimo dydis priklausė nuo surinktų gaminių kiekio, patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas, būtent K. L. 2018-12-03 laiškas atsakovui, kuriame klausima, už kiek vienetų yra išrašyta sąskaita, į kurį atsakydamas 2018-12-03 10:31 atsakovas išvardino konkrečius gaminių modelius ir jų kiekius, o 2018-12-05 laiške (susirašinėjimas toliau tame pačiame dokumente) juos patikslino. Aktualios vietos yra pažymėtos geltonai. Apelianto vertinimu, nepaisant neteisingai nurodytos paslaugos, remiantis pateiktais 5 ir 6 priedais, atsakovo sąskaitos buvo išrašytos už ieškovo gaminių surinkimą ir kitų pavedimų vykdymą, pagal faktiškai per atitinkamą laikotarpį suteiktas paslaugas;
7.2. 2020-06-15 prašyme, ir kas yra užfiksuota atsakovo susirašinėjime su ieškovo direktoriumi, 2018-12-03 datos sąskaita buvo perrašoma kelis kartus – 2018-12-03 ji buvo atsiųsta el. paštu kaip sąskaita Nr. 003 (jau klaidingu numeriu, nes sąskaita su tokiu numeriu jau buvo išrašyta 2018-11-05), kuri, paprašius patikslinti atliktų darbų kiekį (nes nesutapo gaminių skaičiai), buvo perrašyta, o 2018-12-13 išskaidyta į dvi: 1500,00 Eur sumai su vis dar su klaidingu numeriu 003 bei 3188,00 Eur sumai su numeriu 004, nors kaip matyti iš gautų sąskaitų – faktūrų ir Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto, tokiai sumai (3188,00 Eur) 2018-12-13 sąskaita buvo išrašyta numeriu 005, kokia ir įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą. Sąskaitų išskaidymas nurodytomis sumomis (ir su neteisingais numeriais) matyti pateiktame susirašinėjime, iš prie atsakovo 2018-12-13 laiško prisegtų dokumentų pavadinimų (pažymėta geltonai 5 Priede). Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, akivaizdu, kad sąskaita 1500,00 Eur sumai, suteikiant jai dubliuotą numerį 003, buvo išrašyta su neteisingu numeriu, todėl ji nebuvo įtraukta į ieškovo gaunamų sąskaitų registrą, kaip paaiškinta ir ieškovo buhalteriją nuo 2018m. lapkričio mėnesio tvarkančios UAB „Vytminda“ paaiškinimuose;
7.3. Teisingai išrašyta sąskaita 1500,00 Eur sumai serija 1 Nr. 004 į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta tik 2019-01-31, kas matyti iš gavimo antspaudo ant šios sąskaitos, pateiktos 1 Priede prie ieškinio, tačiau apmokėta dar 2018-12-14, kas matyti iš Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto (3 Priedas prie ieškinio), nes atsakovas ragino ieškovą kuo greičiau susimokėti (tai nurodyta susirašinėjime tarp šalių, 5 Priedas), ir vėliau, atliekant dalinį apmokėjimą 2019-01-31, kartu iš dalies apmokant ir kitas per tą laikotarpį atsakovo išrašytas sąskaitas. Kaip matyti iš mokėjimo pavedimo bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (3 Priedas), atsakovas buvo išrašęs vienintelę sąskaitą 1500,00 Eur sumai, tokia suma atsakovui pervesta 2018-12-14, o visi kiti pavedimai yra kitokioms sumoms, nei atsakovo išrašytos sąskaitos, tačiau jų suma 1500,00 Eur yra didesnė, nei atsakovo sąskaitų Nr. 005-007 suma;
7.4. Atliekant mokėjimo pavedimus pagal atsakovo išrašytas sąskaitas paprastai buvo nurodomas apmokamos atsakovo sąskaitos numeris, kaip 2018-11-14, 2019-04-04, 2019-05-08, 2019-07-25 ir 2019-09-30 mokėjimo pavedimuose (2 Priedas). Mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodyti sąskaitų numeriai 004 ir 005 (taip pat ir klaidingai išrašytas/dubliuotas 003) dėl aukščiau nurodytos priežasties – atsakovo klaidingai išrašytų ir kelis kartus perrašytų sąskaitų, prašant jas apmokėti dar net nepataisius. Ieškovas, suprasdamas, kad atsakovas suteikė paslaugas tam tikra apimtimi bei norėdamas nebūti skolingas atsakovui, atliko mokėjimo pavedimus atitinkamoms sumoms, tačiau negalėjo nurodyti sąskaitos numerio, nes ji mokėjimo dieną dar nebuvo perrašyta. Primintina, kad teisingai perrašyta sąskaita ieškovo buhalterijoje buvo gauta praėjus daugiau nei mėnesiui ir tada įtraukta į ieškovo apskaitą, atitinkamai tuo metu ją ir apmokant antrą kartą. Tik gavus visas tvarkingas sąskaitas mokėjimo pavedimuose vėl buvo nurodomi apmokamų sąskaitų numeriai. Kadangi per 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėnesius susidarė nemaža suma, ji atsakovui buvo mokama dalimis, apjungiant kelias sąskaitas, todėl pirmas dalinis mokėjimas 2019-01-31 buvo atliktas nenurodant apmokamų sąskaitų, tačiau visi vėlesni mokėjimo pavedimai buvo atliekami nurodant apmokamas sąskaitas – faktūras, konkrečios sąskaitos mokėjimas buvo išdėstomas per kelias pavedimus. Visa tai matyti iš pateiktų mokėjimo pavedimų kopijų (2 Priedas) bei Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto (3 Priedas). Tai, kad atsakovui buvo pervesta 1500,00 Eur didesnė suma, patvirtina ir UAB „Vytminda“ paaiškinimai (4 Priedas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, akivaizdu, kad permokos dydis ir jos atsiradimo pagrindas, taip pat suteiktų paslaugų pobūdis ir apimtis yra pagrįsta leidžiamas rašytiniais įrodymais: sąskaitomis, mokėjimo pavedimų kopijomis, susirašinėjimu tarp šalių, tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu bei atsakovo advokato paaiškinimu apie atsakovo suteiktas paslaugas;
7.5. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktas COBALT advokato 2020-01-30 atsakymas ieškovo atstovei į pretenziją (6 Priedas) nurodo, kad atsakovas permokos nepripažįsta. Toks teismo vertinimas, ieškovo įsitikinimu, yra nepagrįstas ir paremtas paviršutinišku pateikto įrodymo ištyrimu – pateikto atsakymo antroje ir paskutinėje pastraipoje iš tiesų yra nurodyta, kad atsakovas nepripažįsta nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita, tačiau pretenzija atsakovui būtent ir buvo pateikta dėl to, kad atsakovo išrašytose sąskaitose jo suteiktos paslaugos yra įvardintos „vertimo paslaugomis“, atsakovas į ieškovo 2019-11-27 pirminį raginimą pateikti paaiškinimus dėl šių sąskaitų (8 Priedas) neatsakė, todėl ieškovo atstovė 2020-01-16 ir pateikė minėtą pretenziją (pridedame pareikštos pretenzijos kopiją – 7 Priedas), t. y. atsakovui pretenzija buvo reiškiama ne dėl 1500,00 Eur, o dėl visos sumos, sumokėtos per šalių bendradarbiavimo laikotarpį (18 385,79 Eur), nes atsakovas ieškovui nesuteikė vertimo paslaugų. Taigi, pateiktas atsakovo atstovo atsakymas į pretenziją, ieškovo vertinimu, negali būti laikomas 1500,00 Eur permokos nepripažinimu, nes pretenzija atsakovui buvo pateikta kitu pagrindu (dėl vertimo paslaugų) ir dėl kitokios sumos.
7.6. Ieškovo vertinimu, yra išpildytos visos CK 6.242 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos: atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita dėl ieškovo padaryto mokėjimo pavedimo 1500 Eur sumai; ieškovas neteko nurodytos pinigų sumos; tarp atsakovo praturtėjimo ir ieškovo lėšų sumažėjimo yra tiesioginis ryšys; atsakovo praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, nes Atsakovas pateikė sudubliuotą sąskaitą-faktūrą, t. y. 2018-12-03 sąskaitą-faktūrą Nr. 003; ieškovas išsėmė kitas priemones permokai atgauti (nes Atsakovas neatsakė į pranešimą su tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu ir jo nepasirašė).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
4. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą dokumentinio proceso tvarka.
5. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. CPK 424 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 428 straipsnio 7 dalis numato, jog padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
6. Aptartų teisės normų (žr., 11 punktą) analizė leidžia daryti išvadą, jog dokumentiniam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinio dalykas turi atitikti leistinumo reikalavimus bei ieškinio reikalavimai turi būti grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Jeigu ieškinys neatitinka aptartų specialiųjų dokumentiniam procesui pradėti reikalavimų, teismas turi teisę įpareigoti ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 424 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tuo atveju, jeigu ieškinys atitinka specialiuosius dokumentiniam procesui pradėti keliamus reikalavimus, tačiau pateiktų leistinų rašytinių įrodymų nepakanka padaryti išvadai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020-06-04 nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas procesiniame sprendime nurodė, jog ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, identifikuojančių atsakovo suteiktų paslaugų turinį ir kiekį, taip pat ieškovo atliktų mokėjimų paskirtį, t. y. ieškinyje nurodytuose mokėjimo nurodymuose, kuriais grindžiamas mokėjimas du kartus pagal tą pačią sąskaitą ir už tas pačias paslaugas, nenurodyta mokėjimo paskirtis. Ieškovas taip pat nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog visos prie ieškinio pridėtos sąskaitos buvo įtrauktos į ieškovo buhalterinę apskaitą ir ieškovo apmokėtos. Patikrinus prie ieškinio pridėtose sąskaitose nurodytas mokėtinas sumas ir ieškovo mokėjimo nurodymuose nurodytas sumas matyti, kad ieškovo permoka neatitinka prašomos priteisti sumos. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo 2020-06-04 nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovas pateikė teismui papildomus duomenis bei paaiškinimus dėl aplinkybių ir rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-16 nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateikti rašytiniais įrodymai nepakankami visiems ieškovės reikalavimams pagrįsti.
8. Taigi, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą palikti ieškiniu nenagrinėtu iš esmės argumentavo tuo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami visiems ieškovės reikalavimams pagrįsti. Tačiau kaip jau minėta (žr., 12 punktą), esant procesiniai situacijai, kuomet ieškinys atitinka dokumentiniam procesui pradėti specialiuosius reikalavimus, tačiau esant nepakankamai rašytinių įrodymų spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, turėtų būti taikomos CPK 428 straipsnio 7 dalies nuostatos, t. y., priimama nutartis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nustatant terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
9. Nagrinėjamu atveju įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka specialiųjų dokumentiniam procesui keliamų reikalavimų. Priešingai, ieškovas suformulavo prašymą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 1 dalis), ieškinio dalykas atitinka leistinumo reikalavimus (CPK 424 straipsnio 1 dalis), ieškovas pateikė turimus rašytinius įrodymus (sąskaitų, mokėjimo pavedimų kopijas, susirašinėjimą tarp šalių, tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą), kurie jo įsitikinimu pagrindžia ieškinio reikalavimus (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu, neteisingai taikė CPK 424 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo, įvertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes CPK 428 straipsnio 7 dalies kontekste.
10. Papildomai pažymėtina, jog CPK 428 straipsnio 7 dalyje nurodytų nutarčių priėmimas nepriskirtinas apeliacinės instancijos teismui, todėl tokio pobūdžio procesinis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo nutartis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus jos dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi neužkerta kelio proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas laikyti ieškovės ieškinį nepaduotu, neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą dokumentinio proceso tvarka, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.