Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. N. ir A. N. (A. N.) ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (2018 m. lapkričio 24 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovai prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovų prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina kad minėtas butas ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimu apie gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą ieškovai informavo atsakovą, kad nutraukia gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, todėl atsakovas ir jo šeimos nariai privalo per šešis mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Aptariamas pranešimas atsakovui įteiktas asmeniškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). CK 4.479 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.614 straipsnio 1-2 dalys).

Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad ieškovai tinkamai įgyvendino CK nustatytą pareigą įspėti atsakovą apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, tuo tarpu V. K. į ieškovų įspėjimą nesureagavo ir toliau naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa. Duomenų, kurie pagrįstų atsakovo naudojimosi ginčo butu teisėtumą, byloje nėra. Be to, pažymėtina, nors atsakovui procesiniai dokumentai įteikti jam asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį V. K. teismui nepateikė.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas neišsikeldamas iš ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – buto, pažeidžia ieškovų, kaip teisėtų šios patalpos savininkų, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise patalpas, jomis disponuoti, todėl ieškovų ieškinys, kaip pagrįstas tenkintinas – atsakovas V. K. iškeldintinas iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Ieškovai taip pat prašo panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bute adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje esanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. pažyma Nr. (2018-8-PS)-480 patvirtina, kad atsakovas V. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog teismai nėra kompetentingi nagrinėti reikalavimus dėl fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Ieškovai, norėdami, kad atsakovo V. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), būtų panaikinta, tuo reikalu turėtų kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Patenkinus ieškinį, ieškovams iš atsakovo priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio l dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. K. (V. K.), gimusį (duomenys neskelbtini), iš ieškovams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovų A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ieškovų A. N. ir A. N. (A. N.) reikalavimą dėl atsakovo V. K. (V. K.) deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.