- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-40-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48361-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- I. J.
- Advokatai
- Aleksandras Višnevskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo I. J. gynėjo advokato Aleksandr Višnevski skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 23 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo I. J. turtui, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje I. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, 3 mėnesiams buvo laikinai apribota kaltinamojo I. J. nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 576,35 Eur, rastas kaltinamojo asmens kratos metu, turto saugotoju paskiriant – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių.
3. Paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymas aukščiau aptarta apimtimi buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 23 d., paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamojo I. J. gynėjas advokatas A. Višnevski prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, jog I. J. turtui pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas yra nepagrįstas ir neteistas. Apklausiamas kaltinamasis I. J. parodė, kad nusikalstamą veiką, kurios metu UAB „Ž“, šaudant pistoletu, buvo padaryta žala, padarė ne jis, o jo transporto priemonėje buvęs L. B. Pažymima, jog įrodymų, kad iš ginklo šaudė būtent I. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, dėl ko, remiantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, teigiama, kad I. J. negali būti laikomas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei jam negali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą.
4.2. Pareiškėjo vertinimu, nors šiuo atveju UAB „Ž“ yra padaryta žala ir šis asmuo turi teisę baudžiamojoje byloje teikti civilinį ieškinį, tačiau už žalos padarymą yra atsakingas ne I. J., todėl civilinis ieškinys I. J. negalės būti reiškiamas. Be to, tikėtina, kad UAB „Ž“ bus išmokėta draudimo išmoka.
4.3. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltinamojo pateikta paaiškinimą, kad piniginės lėšos, į kurias yra apribota nuosavybės teisė, priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo darbdaviui UAB „G“, kadangi lėšos kaltinamajam buvo išduotos pagal avansinę apyskaitą, ką patvirtina pateiktas kasos išlaidų orderis, kuriam nėra pareikšti kaltinimai ir kuris nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus, dėl ko joms negali būti taikomas apribojimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo I. J. gynėjo advokato A. Višnevski skundą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui pratęstas pagrįstai, o skunde pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo ją naikinti ar keisti.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, kai byla perduota į teismą, teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiems pagrindams konstatuoti.
8. Aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant skunde ginčijamą taikomos procesinės prievartos priemonės faktinį pagrindą pastebėtina, jog iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų apklausų protokoluose, objektų apžiūrų protokoluose, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis I. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas nesprendžia kaltės, galimo civilinio ieškinio pagrįstumo ar pas kaltinamąjį asmens kratos metu surasto turto priklausomumo ar įgijimo teisėtumo klausimų. Šios aplinkybės bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Taigi, aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės, nenustatinėja skunde ginčijamos piniginių lėšų, rastų kaltinamojo asmens kratos metu, kilmės, jų šaltinio, ar kaltinamojo vaidmens nusikalstamoje veikoje, nes, kaip minėta, tai yra įrodinėtinos aplinkybės – baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dalykas.
9. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo valdomus pinigus, rastus kaltinamojo I. J. piniginėje, buvo paskirtas bei pratęstas jo taikymo terminas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti galimai kaltinamajam priklausantį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti atsiranda nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas civilinis ieškinys (BPK 116 straipsnis). Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta UAB ,,Ž“, kuri dėl galimai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pareiškė 1 407,44 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, o I. J., byloje kaltinamas pagal BK 284 straipsnį įžūliais ir vandališkais veiksmais sugadinęs UAB „Ž“ priklausantį turtą, padarant bendrovei 1407,44 Eurų turtinę žalą. Taigi, nustačius tai, kad I. J. inkriminuojamas nusikaltimas pasireiškia turtinės žalos padarymu, dėl ko byloje yra pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant įgyvendinti pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 straipsnis), pratęstas pagrįstai.
10. Pastebėtina tai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių pagrindų, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus alternatyvų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą – pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, nėra teisinio pagrindo teigti, jog šiuo atveju nenustatyti teisinis ir faktinis pagrindai taikyti procesinę prievartos priemonę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo patiriamų suvaržymų laikotarpį, jų mastą ir apimtį, procesine prievartos priemone siekiamus tikslus, skundžiamas taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumas, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, taip pat nebuvo pažeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti kaltinamojo I. J. gynėjo advokato Aleksandr Višnevski skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.