- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- e2-1367-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01264-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAGERA“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ skundas, civilinėje byloje Nr. e2-3816-160/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TAGERA“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „TAGERA“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“ (toliau – UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“) 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2016 m. sausio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus dėl BUAB „TAGERA“ likvidavimo balanso patvirtinimo (5 darbotvarkės klausimas) bei dėl BUAB „TAGERA“ pripažinimo pabaigta (6 darbotvarkės klausimas).
Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu svarstant 5 darbotvarkės klausimą dėl BUAB„TAGERA“ likvidavimo balanso patvirtinimo buvo nutarta šį balansą patvirtinti, o svarstant 6 darbotvarkės klausimą dėl BUAB „TAGERA“ pripažinimo pasibaigusia buvo nutarta: „įvykdžius 2016 m. sausio 4 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimus bei patikslinus likvidacinio balanso aiškinamąjį raštą ir likvidacinį balansą, įpareigoti administratorių kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl sprendimo priėmimo, kad BUAB „TAGERA“ yra pabaigta; įgalioti administratorių atstovauti bendrovę teisme, perduodant bendrovės dokumentus archyvui, gaunant pažymas, išregistruojant bendrovę iš juridinių asmenų registro bei atliekant kitus veiksmus, susijusius su BUAB „TAGERA“ bankroto procedūros užbaigimu.“
Pareiškėja pažymėjo, kad jos atstovo Lindorff Oy įgaliotas asmuo atvyko į 2016 m. sausio 6 d. vykusį pakartotinį kreditorių susirinkimą ir pateikė nuomonę visais darbotvarkės klausimais. Vykstant balsavimui 5-6 darbotvarkės klausimais, pareiškėjos atstovo įgaliotas asmuo nepritarė bankroto administratoriaus pasiūlytiems nutarimų projektams ir papildomai pažymėjo, kad 5 darbotvarkės klausimu bankroto administratorius turėtų pateikti išvadą dėl: 1) galimybės ir tikslingumo kreiptis į teismą dėl BUAB „TAGERA“ 120000 Eur paskolos grąžinimo SARL AutoPlius pagrįstumo bei dėl automobilių v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) v/n CCK947, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais; 2) fakto, ar įmonės bankrotas nebuvo tyčinis.
Pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teigimu, jai pakartotiniame kreditorių susirinkime priklausė daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių kreditorių balsų, tačiau jos balsai nebuvo įskaityti į balsavimo rezultatus, todėl buvo priimti kiti sprendimai, nei tie, už kuriuos balsavo jos atstovo įgaliotas asmuo.
Pareiškėja nurodė, kad bankroto administratorius konstatavo, jog dėl nepatvirtinto įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjos kreditorinio reikalavimo, jos įgaliotas asmuo Egidijus Česnauskis neturėjo teisės balsuoti kreditorių susirinkime.
Pareiškėja paaiškino, kad į likviduojamos BUAB „TAGERA” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą buvo įtrauktas BAB bankas SNORAS bei jo finansinis reikalavimas, tačiau 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu minėtas bankas perleido naujajam kreditoriui –būtent pareiškėjai UAB „Baltijos kredito sprendimai“, turėtas reikalavimo teises į BUAB „TAGERA” prievoles pagal kreditavimo sutartį Nr. 3130575000, šis sandoris užbaigtas 2015 m. lapkričio 30 d., todėl pradinis kreditorius neteko reikalavimo teisės, kilusios iš kreditavimo sutarties, nes ją įgijo pareiškėjas UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 14 d. registruotu paštu, BUAB „TAGERA” buveinės adresu išsiuntė pranešimą, patvirtinantį reikalavimo perleidimo faktą, o 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pakeisti BUAB „TAGERA” bankroto byloje patvirtintą pradinį kreditorių BAB banką SNORAS naujuoju – UAB „Baltijos kredito sprendimai“.
Pareiškėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sprendžia, jog bendrovei ir ją atstovaujančiam bankroto administratoriui iki 2016 m. sausio 6 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo turėjo būti ir buvo žinomas šis kreditorių pasikeitimo faktas. Be to, bankroto administratorius jau ir anksčiau kreipėsi į naująjį kreditorių dėl bankroto procese kylančių klausimų.
Pareiškėja pažymėjo, kad pažeidžiant kreditorių tenkinimo eiliškumą 2013 m. balandžio ir gegužės mėnesiais BUAB „TAGERA“ grąžino bendrovei SARL AutoPlius 120000 Eur paskolą. Pareiškėjos teigimu, šis atsiskaitymas atliktas prieš pat BUAB „TAGERA“ bankroto bylos iškėlimą, o pinigų suma beveik lygi patvirtintiems kreditorių reikalavimams. Dėl to, pareiškėja sprendžia, jog kreipimasis į teismą dėl minėto atsiskaitymo teisėtumo turėtų esminės įtakos kreditorių interesams ir jų reikalavimų tenkinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nurodo, jog kreipimasis į teismą dėl automobilių v/n (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) v/n CCK947, v/n (duomenys neskelbtini)–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir galimos restitucijos taikymo, taip pat turėtų reikšmingos įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimui, kadangi minėti automobiliai prieš bankroto procedūros pradžią buvo parduoti daugiau kaip tris kartus mažesne kaina, nei tuo metu buvusi jų vertė.
Pareiškėja tai pat pažymėjo, kad bankroto administratorius nėra pateikęs kreditoriams išvados dėl to, ar įmonės bankrotas nebuvo tyčinis.
BUAB „TAGERA“ bankroto administratorius su pateiktu skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad pareiškėja turėjo teisę pateikti skundą, atmesti jį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
BUAB „TAGERA“ bankroto administratorius pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas įtraukti ją į įmonės kreditorių sąrašą yra patenkintas teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. vasario 5 d., dėl to, ši ne tik neturėjo teisės balsuoti skundžiamame kreditorių susirinkime, bet taip pat teisės pateikti šį skundą.
Bankroto administratoriaus teigimu, informavimas reikalavimo teisės perėmimą išsiunčiant laišką bankrutuojančios įmonės buveinės adresu nebuvo tinkamas, nes šis buvo išsiųstas buvusiam įmonės direktoriui, kuris įmonės atžvilgiu jokių įgaliojimų nebeturėjo.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad iki susirinkimo bendravo su pareiškėjos atstovu, bet tuo metu jis veikė ne kaip UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o kaip pirminio kreditoriaus BAB banko SNORAS atstovas.
Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėja nepagrįstai reikalavo kreiptis į teismą dėl 2011 m. liepos 12 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „TAGERA“ ir SARL AutoPlius35, pagrindu įvykdyto atsiskaitymo nuginčijimo. Pasak bankroto administratoriaus, jis visapusiškai įvertino galimybes nuginčyti minėtą sandorį ir 2016 m. sausio 4 d. turėjusiame įvykti kreditorių susirinkime bei 2016 sausio 6 d. įvykusiame kreditorių susirinkime pateikė apie minėtą sandorį išsamią išvadą. Bankroto administratorius nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. paskolos sutarties pagrindu SARL AutoPlius35 suteikė UAB „TAGERA“ 120 000 Eur paskolą, kurią įmonės vadovas 2013 metais grąžino. Išvadoje bankroto administratorius pažymėjo, kad įmonės bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad UAB „TAGERA“ turėjo 124 570,70 Eur pradelstų įsiskolinimų kreditoriams (trečios eilės kreditoriams – 15 706,71 Eur, penktos eilės –108 840,98 Eur), tačiau pastaroji, turėdama aukštesnės eilės kreditorių, pagal nurodytą paskolos sutartį, atsiskaitė su penktos eilės kreditoriumi SARL AutoPlius35 ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį. Bankroto administratorius, nustatęs, kad įmonės vadovas yra bedarbis, neturintis jokio turto ir piniginių lėšų, jo banko sąskaitos yra areštuotos, sprendė, jog nėra tikslinga kreiptis į teisėm dėl 120 000 Eur skolos priteisimo.
Išvadoje bankroto administratorius taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu už akių patenkino pastarojo ieškinį, pareikštą įmonės vadovui, ir priteisė iš jo 21 379,75 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas (civilinė byla Nr. 2-2742-868/2015). Dėl aukščiau nurodytos įmonės vadovo finansinės padėties, priteistos iš jo lėšos nėra išieškotos ir, pasak bankroto administratoriaus, skolos išieškojimas yra neįmanomas.
Bankroto administratorius taip pat laikė netikslingu kreipimąsi į teismą su ieškiniu Prancūzijos įmonei SARL AutoPlius35 dėl 2011 m. liepos 12 d. paskolos sutarties pagrindu įvykdyto atsiskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nes minėta bendrovė yra Prancūzijos Respublikoje registruota įmonė ir tai sukeltų daugiau išlaidų bankroto procese, nei duotų finansinės naudos.
Bankroto administratorius laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu siekiant pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias keturios transporto priemonės buvo parduotos Kirgizijos Respublikos piliečiams, negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Tvirtino, kad minėti sandoriai įmonei buvo naudingi, nes turtas buvo parduotas už didesnę kainą nei jų likutinė vertė; sandoriai neprieštaravo vykdomos veiklos tikslams ir nepažeidė kreditorių interesų. Be to, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į tai, jog ieškiniai būtų reiškiami užsienio piliečiams, teisminiai procesai suteiktų daugiau išlaidų, nei duotų finansinę naudą.
Bankroto administratoriaus pažymėjo, kad aplinkybė, jog jis nepateikė kreditoriams išvados dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, savaime nereiškia, kad jis šio klausimo apskritai netyrė ir nesvarstė. Pastarojo teigimu, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, būtų neįmanoma išieškoti iš įmonės vadovo žalą, padarytą dėl jo neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta aukščiau, jo finansinė padėtis yra sunki. Be to, kreipimasis į Vyriausybės įgaliotas institucijas bei prokuratūrą neturės įtakos kreditorių teisėms ir jų finansinių reikalavimų tenkinimui. Dėl to sprendė, kad nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl BUAB „TAGERA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriai, turėdami tokią teisę, taip pat nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ skundą, panaikino 2016 m. sausio 6 d. BUAB „TAGERA“ pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus dėl šios bendrovės likvidavimo balanso patvirtinimo(5 darbotvarkės klausimas) bei jos pripažinimo pabaigta (6 darbotvarkės klausimas), šiuos klausimus perdavė iš naujo spręsti atsakovės kreditorių susirinkimui.
Teismas nustatė, jog pakartotinis BUAB „TAGERA“ kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. sausio 6 d., tačiau atvykusiam kreditoriaus UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovui nebuvo leista jame dalyvauti tuo pagrindu, kad bankroto administratorius nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, o kreditorių sąraše buvo įrašytas kreditorius BAB bankas SNORAS, turintis balsavimo teisę.
Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 126333,53 Eur, pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys tik 19,07 proc. visų šių reikalavimų, kurių bendra suma 24 089,11 Eur (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 3 dalis). Susirinkime nedalyvavo nei pradinis kreditorius BAB bankas SNORAS, nei UAB „Baltijos kredito sprendimai“; kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. gruodžio 30 d. elektroniniu būdu padavė teismui prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo reikalavimo teisės perleidimo 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau šis prašymas buvo pateiktas ne į UAB „TAGERA“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi patikslinus BUAB „TAGERA“ kreditorinių reikalavimų sąrašą naujojo kreditoriaus 42059,81 Eur reikalavimas buvo patvirtintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintoje reikalavimų eilėje.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad minėtas reikalavimo teisės perleidimo sandoris nuo pat jo sudarymo momento neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir nuo jo sudarymo BAB bankas SNORAS neteko kreditoriaus teisių, o neleidžiant dalyvauti susirinkime kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuris pagal perimto finansinio reikalavimo dydį susirinkime būtų turėjęs balsų daugumą (34,01 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų), buvo pažeistos jo teisės.
Teisimo vertinimu, ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis įsakmiai nenurodo, kad šiuo pagrindu pasikeitus kreditoriui administratorius neturi teisės patikrinti, ar tokių teisių perleidimo sutartis yra galiojanti ir atidėti susirinkimą iki bus patikslintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, tuo užtikrindamas kreditoriaus teises dalyvauti susirinkime.
Atsižvelgdamas į tai, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ savo turimais balsais galėjo lemti kitokių pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, teismas konstatavo, jog susirinkimas įvyko pažeidžiant kreditoriaus teisę jame dalyvauti ir todėl ginčijami susirinkimo nutarimai naikintini kaip neteisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovės BUAB „TAGERA“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ skundą dėl pakartotiniame BUAB „TAGERA“2016 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų Nr. 5 ir Nr. 6 atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl teismo procesų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas be pagrindo sprendė, kad skundžiami 2016 m. sausio 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti pažeidžiant nutarimų priėmimo procedūras, nes teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi(ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis).
2. Teismas be pagrindo sprendė, kad šie nutarimai neteisėti, nes susirinkime nedalyvavo UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuri savo turimais balsais galėjo lemti kitokių nutarimų priėmimą, nes tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarčiai, kuria patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas (civilinė byla Nr. B2-431-160/2016), ji įgijo teisę dalyvauti susirinkimuose ir juose balsuoti. Todėl pareiškėjos balsai pagrįstai ir teisėtai nebuvo įskaityti į balsavimo rezultatus.
3. Priešingai nei nurodė pareiškėja, apeliantas, vykdydamas UAB „TAGERA“ bankroto procedūras, išnaudojo visas teisines priemones, siekdamas užtikrinti įmonės kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl neegzistuoja absoliučiai joks teisėtas ir pagrįstas pagrindas tęsti BUAB „TAGERA“ bankroto procedūras. Kreipimąsi į teismą dėl pripažinimo negaliojančiu 2011 m. liepos 12 d. paskolos sutarties pagrindu įvykdyto atsiskaitymo yra netikslingas, kaip ir teikimas ieškinio siekiant pripažinti negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias keturios transporto priemonės buvo parduotos Kirgizijos Respublikos piliečiams.
4. Aplinkybė, kad kreditoriams nepateikta išvada dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereiškia, kad jis šios aplinkybės apskritai nevertino. Bankroto proceso metu nustatytos aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtino, kad nėra tikslinga kreiptis į teismą dėl BUAB „TAGERA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, patys kreditoriai nepasinaudojo šia teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, iš administravimo išlaidų sąmatos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas pagrįstai tenkino skundą, kadangi apeliantas be pagrindo neįskaitė jo balsų pagal teisėtą materialinį reikalavimą į BUAB „TAGERA“.
2. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko veiksmus ir objektyviai įvertino visas galimybes dėl 2011 m. liepos 12 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „TAGERA“ ir SARL AutoPlius35, pagrindu įvykdyto atsiskaitymo nuginčijimo ir dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias keturios transporto priemonės buvo parduotos Kirgizijos Respublikos piliečiams, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
3. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad nėra būtina pateikti kreditoriams išvadą dėl galimybės inicijuoti tyčinį bankroto procesą, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįsta ir teisėta skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas kreditoriaus UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimas pripažinti negaliojančiais BUAB „TAGERA“ 2016 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus dėl BUAB „TAGERA“ likvidavimo balanso patvirtinimo (5 darbotvarkės klausimas) bei dėl BUAB „TAGERA“ pripažinimo pabaigta (6 darbotvarkės klausimas). Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog skundžiami nutarimai yra priimti pažeidžiant nutarimų priėmimo procedūras, nes teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose turi tik tie kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo išvados, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas buvo esminis ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, bet ir nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 etc.). Šis teismas yra aiškiai nurodęs, kad visi paminėtų procedūrų veiksmai yra reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kad kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012 etc.).
Atmesdamas kaip nepagrįstus apelianto teiginius, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pagal bylos duomenis 2016 m. sausio 4 d. buvo sušauktas BUAB „TAGERA“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, turėjo būti patvirtintas bankrutavusios bendrovės likvidavimo balansas (5 darbotvarkės klausimas), o administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl sprendimo apie įmonės pabaigą. Kaip matyti iš Lietuvos pašto pateiktų duomenų, pranešimas apie šaukiamą susirinkimą buvo įteiktas kreditoriui BAB bankui SNORAS. Kreditoriai VĮ Turto bankas, UAB „Stateta“ ir Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdyba (toliau – VSDFV) susirinkimo darbotvarkės klausimais balsavo raštu. Konstatavus tai, kad neužtenka balsų nutarimams priimti, minėtas susirinkimas buvo laikytas neįvykusiu ir, kaip jau kreditoriams buvo nurodyta bankroto administratoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. pranešime, šie klausimai buvo perduoti spręsti 2016 m. sausio 6 d. pakartotiniame susirinkime. Kaip jau buvo minėta, šio susirinkimo metu darbotvarkės klausimais raštu balsavo tie patys kreditoriai.
Byloje nustatyta, kad į pakartotinį susirinkimą buvo atvykęs pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovas, kuris pateikė reikiamą įgaliojimą ir paaiškino, kad ši bendrovė iš BAB banko SNORAS yra perėmusi visas reikalavimo teises BUAB „TAGERA“ atžvilgiu. Tačiau minėtam asmeniui buvo atsisakyta leisti dalyvauti šiame susirinkime bei balsuoti darbotvarkės klausimais.
Pakartotinio 2016 m. sausio 6 d. kreditorių susirinkimo protokole pripažįstama, kad į pirmąjį susirinkimą atvykęs UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovas informavo apie visų reikalavimo teisių į BUAB „Tagera“ perėmimą iš BAB banko SNORAS, kad buvo pateiktas įgaliojimas atstovauti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ bankroto procesuose. Toliau rašoma, kad administratorius nurodė, jog bankrutavusi įmonė nebuvo informuota apie šį reikalavimo teisių perleidimą, jai nebuvo pateikta sutartis ir pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 22 straipsnio 6 dalį teisę balsuoti turi tik kreditoriai, tai yra asmenys, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl teisę balsuoti kreditorių susirinkime vis dar turi BAB bankas SNORAS. Tvirtinama, kad Vilniaus apygardos teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 126333,53 Eur, o susirinkimo darbotvarkės klausimais pasisakė ir balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 24089,11 Eur, sudaranti 19,07 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų.
Tačiau, priešingai nei teigė administratorius, bylos duomenys patvirtina tai, kad jau iki 2016 m. sausio 4 d. neįvykusio susirinkimo tarp pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir BUAB „TAGERA“ bankroto administratoriaus UAB ,,Ius Positivum“ vyko elektroninis susirašinėjimas minimo susirinkimo organizavimo bei dalyvavimo jame klausimais. Taip, 2016-01-04 laiške pareiškėjui bankroto administratorius jam pranešė apie neįvykusį susirinkimą, išsiuntė susirinkimo dalyvių sąrašą ir balsavimo biuletenius, nurodydamas, jog protokolas dar nėra parengtas. Taigi bankroto administratoriui dar iki pirmojo susirinkimo buvo / turėjo būti žinoma, kad BAB bankas SNORAS, kuris buvo išrinktas taip pat ir kreditorių susirinkimo pirmininku, yra perleidęs kitam asmeniui savo teismo jau patvirtintą 42 059,81 Eur finansinį reikalavimą į savo skolininką – BUAB „TAGERA“, užtikriną hipoteka (įkeitimu), kuris sudarė 33,293 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
Bankroto administratoriui buvo / turėjo būti žinoma, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį iki pat teismui priimant nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas gali būti tikslinamas teismo nutartimis, o pagal ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalį įmonės bankroto proceso metu vienas kreditorius gali perleisti savo patvirtintus reikalavimus kitam ir šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia. Taigi šiam teismo paskirtam pareigūnui, bankroto procese, kuriame yra akivaizdus viešasis interesas, turinčiam pareigą užtikrinti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių lygiateisiškumą, turėjo būti akivaizdu, kad organizuojant jau pirmąjį susirinkimą ir turint minimą informaciją pirmiausiai privalo būti išspręstas klausimas kam faktiškai priklauso materialinė teisė į 42 059,81 Eur dydžio finansinį reikalavimą, sudarantį trečdalį visų patvirtintų reikalavimų sumos. Tuo labiau, kad keliamas klausimas dėl įmonės pabaigos, o tokio kreditoriaus turimi balsai, akivaizdu, galėjo lemti kitokių kreditorių susirinkimo nutarimų ankščiau nurodytais darbotvarkės klausimais priėmimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis įsakmiai nenurodo, kad šiuo pagrindu pasikeitus kreditoriui administratorius neturi teisės patikrinti, ar tokių teisių perleidimo sutartis yra galiojanti ir atidėti susirinkimą iki bus patikslintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, tuo užtikrindamas kreditoriaus teises dalyvauti susirinkime. Taip pat teisingai nurodoma, kad aplinkybė, jog UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dar 2015-12-30 elektroniniu būdu buvo pateikęs teismui prašymą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kurį perkėlus į bankroto bylą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi jos reikalavimas buvo patvirtintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintoje reikalavimų eilėje, – rodo tai, kad minimas sandoris nuo pat jo sudarymo momento neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir nuo pat jo sudarymo BAB bankas SNORAS buvo netekęs kreditoriaus teisių.
Taigi, priešingai nei teigiama aukščiau nurodytame kreditorių susirinkimo protokole, o taip pat UAB „TAGERA“ bankroto administratoriaus procesiniuose dokumentuose minimu laikotarpiu pirminis kreditorius BAB bankas SNORAS šios bendrovės bankroto byloje nebeturėjo jokios materialios teisės. Tebuvo tik neįvykdyta formali kreditoriaus pasikeitimo byloje procedūra.
Todėl remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, nustatė bei įvertino aktualias bylos aplinkybes ir teisingai konstatavo, jog organizuojant ir pravedant šį susirinkimą buvo pažeista kreditoriaus teisė jame dalyvauti, tai yra nustatė aukščiau šioje nutartyje nurodytus esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą ir bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtų interesų pažeidimą, suteikiančius pagrindą patenkinti pareiškėjo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ skundą (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis).
Panaikinus skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, visi byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose keliami su bendrovės pabaiga susiję klausimai (sudarytų sutarčių teisėtumo patikrinimas, tyčinio bankroto inicijavimas etc.) svarstytini kreditorių susirinkime, jie nėra nagrinėjamos apeliacinės bylos dalyku, todėl šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma (CPK 320 straipsnis).
Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas atsakovės BUAB „TAGERA“ atskirąjį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 338 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą, paskirsto šiame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra jas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkina (CPK 93, 98 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl 2 063,05 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš administravimo išlaidų ir pridėjo šių išlaidų dydį bei faktą patvirtinančius įrodymus.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tai yra už pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį tokios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato / advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino tokio užmokesčio už minimą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias teismai turi atsižvelgti.
Taigi apeliacinis teismas, remdamasis išnagrinėtos bylos medžiaga, o taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų 8.16 punktą, sprendžia, kad turint omenyje tai, jog byla nėra didelės apimties, faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nereikalavo didelių advokato teisinių žinių, jo darbo ir laiko sąnaudų, pareiškėjos prašymas priteisti iš apelianto 2 063,05 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies ir iš BUAB „TAGERA“ administravimo išlaidų sąmatos pastarajai priteisiama 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam šio klausimo išnagrinėjimui, ir dėl jų atskirai nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (juridinio asmens kodas 303939377) iš BUAB „TAGERA“ (juridinio asmens kodas 302528405) administravimo išlaidų sąmatos 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.