Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. Ž. ir N. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje nurodo, kad atsakovės J. Ž. šeima nuo 2012 m. gegužės 9 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir nepilnamečio sūnaus nepriežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste. Atsakovei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, su socialinių darbuotojų pagalba atsakovė gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo, nes gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsakovai yra pripažintos netinkamomis gyventi, jos yra avariniame name. Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo grupė su šeimų, kuriose yra nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš buto klausimais, 2016 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje pritarė atsakovės iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų. Teismui tenkinus ieškinį, prašo skirti 3 mėnesių terminą atsakovės šeimai susirasti kitą tinkamą gyvenimui gyvenamąją patalpą. Atsakovei nepavykus susirasti kitos gyvenamosios patalpos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius steigs laikiną globą, kad nepilnametis vaikas neliktų be gyvenamosios vietos.

N. L., gimęs 2001 m. rugpjūčio 12 d., bylos nagrinėjimo metu yra nepilnametis, todėl jo interesus šioje byloje atstovauja jo įstatyminė atstovė – motina, atsakovė J. Ž..

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 1999 m. gruodžio 27 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. pažymos matyti, kad nėra asmenų deklaravusių gyvenamąją adresu (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Kauno būtų ūkis“ 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų matyti, kad jose gyvena atsakovai J. Ž. ir jos nepilnametis sūnus N. L.. Apžiūros aktuose nurodyta, kad šiose patalpose nėra vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, butas šildomas krosnimi. Atsakovei 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. vasario 24 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. buvo įteikti raginimai atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.577 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaroma raštu. CK 6.612 straipsnyje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Ieškovė nurodo, kad ji nėra priėmusi sprendimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomavimo atsakovei J. Ž. ir jos nepilnamečiui sūnui, šalys nėra sudarę buto nuomos sutarties. Atsižvelgus į ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė J. Ž. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi yra savavališkai užėmę ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (CPK 178, 185 straipsniai). Nustačius šį faktą, yra pakankamas pagrindas ieškinį tenkinti, atsakovus J. Ž. ir N. L. iškeldinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.612 straipsnis).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skirti 3 mėnesių terminą atsakovės šeimai susirasti kitą gyvenamąją patalpą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, kad pagal bendrąjį vaiko teisių apsaugos principą, pagal kurį nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-410/2010, 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Atsakovas N. L. yra nepilnametis, šiuo metu yra prasidėję nauji mokslo metai ir šaltasis metų laikotarpis. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimo vykdymas dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidėtinas 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo atidėjimas 3 mėnesių laikotarpiui užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir suteikia atsakovei J. Ž. pakankamai laiko susirasti sau ir savo nepilnamečiui sūnui kitą gyvenamąją patalpą (CK 1.5 straipsnis, CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės J. Ž. valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovus J. Ž., asmens kodas 482122310686, ir N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaune, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jie turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.